Registrų centro tvarkoma E. sveikatos sistema, kuriai dydžiu neprilygsta jokia kita šalyje veikianti informacinė sistema, netrukus taps daug patogesne gyventojams, o įdiegtos naujovės palengvins sistema besinaudojančių sveikatos priežiūros specialistų darbą.

Registrų centras pradėjo naujausio E. sveikatos plėtros ir tobulinimo darbus, papildant ją nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros moduliu, kur vienoje vietoje bus talpinama visa motinos ir naujagimio sveikatos informacija. Tai reiškia, kad bus užtikrintas medicininių duomenų ir informacijos tęstinumas, perdavimas bei prieinamumas kiekvienoje įstaigoje, teikiančioje akušerijos paslaugas. Be to, planuojama į sistemą įtraukti ir psichikos sveikatos priežiūros bei ambulatorinės slaugos namuose paslaugas, taip sudarant sąlygas prireikus realiu laiku pasiekti bet kokią informaciją apie pacientą.

Šiuo metu pacientų duomenys, teikiant akušerijos, psichikos sveikatos priežiūros bei ambulatorinės slaugos paslaugas, nėra tvarkomi nacionaliniu mastu. Paprastai tariant, dalis dokumentų su svarbia informacija apie pacientą, jo ligos istoriją vis dar yra popieriniai. Taip apsunkinamas specialistų darbas, kurie dėl svarbios informacijos trūkumo negali efektyviai priimti sprendimų ir suteikti visos reikalingos pagalbos pacientams.

Sveikatos apsaugos viceministrės Kristinos Garuolienės teigimu, diegiant naujoves, patys pirmieji žingsniai visuomet sunkiausi, o ypač, kai kalbame apie tokios apimties ir tokius sisteminius pokyčius, kaip skaitmeninė sveikata.  

"Nepaisant, kad jau padaryta daug, sekantys etapai ne mažiau svarbūs. Turime užtikrinti nuolatinį sistemos, kuri yra svarbus svertas, keliant sveikatos priežiūros paslaugų lygį, tobulinimą, prisitaikymą prie naujų poreikių. Tuo tikslu numatyta plėtra, kuri leis didinti jau sukurtų priemonių patrauklumą, o svarbiausia - užtikrins didesnį patogumą visiems jos naudotojams", - sako viceministrė K. Garuolienė.

Registrų centrui sėkmingai atlikus patobulinimus, pacientus namuose lankantys specialistai galės nuotoliniu būdu naudotis E. Sveikatos sistema - pasiekti visą reikalingą informaciją apie pacientą, taip pat sistemai pateikti naują informaciją apie pacientą, kuri vėliau taps prieinama ir kitiems specialistams. Vieningas duomenų apsikeitimo procesas palengvins ir paspartins slaugos specialistų darbą. Šiuo metu atskirą slaugos paslaugų informacinę sistemą naudoja trys Vilniaus sveikatos priežiūros įstaigos.

Įdiegus nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros modulį, bus sujungtos 400 paslaugas teikiančių įstaigų. Svarbu, kad visą informaciją, pavyzdžiui, apie nėštumo eigą, t. y., nėštumo priežiūros planą, tyrimų rezultatus ir kitą svarbią informaciją, galės matyti ir nėščiosios. Įvertinus šių duomenų jautrumą bus užtikrintas vieningas ne tik jų kaupimo ir tvarkymo, bet ir maksimalaus saugumo užtikrinimo standartas.

Be šių naujovių, plėtros priemonių plane iki 2022 metų, panaudojant Europos Sąjungos (ES) lėšas, taip pat numatoma padidinti E. sveikatos sistemos greitaveiką, sukurti mobiliąją programėlę, kurioje pacientai patogiai vienoje vietoje galės matyti jiems išrašytus e. receptus, siuntimus pas gydytojus ar tiesiog užsiregistruoti pas specialistą. Taip pat planuojama sukurti galimybę nuotoliniu būdu įsigyti receptinių vaistų.

Kitais etapais numatoma sukurti laboratorinių tyrių posistemę, išplėsti medicininių vaizdų informacinę sistemą. Be to, į priekį sparčiai juda ir nacionalinės išankstinės pacientų registracijos sistemos projektas, kurį įgyvendinus pacientai vienoje vietoje nesunkiai galės pasirinkti jiems reikalingą specialistą ir rezervuoti patogiausią laiką bet kurioje šalies gydymo įstaigoje. Tai turėtų užtikrinti efektyvų pacientų eilių valdymą visos šalies mastu ir palengvinti specialistų darbą.

 Registrų centro informacija

Šiandien, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijoje vyksta EPSU - Europos viešųjų paslaugų profesinių sąjungų konfederacijos jaunimo Valdybos posėdis. Posėdį surengė ir veda mūsų LSADPS jaunimo atstovė LPSK " Jaunimas" narė, EPSU jaunimo Valdybos narė Alina Tankeliun. Susirinkusius dalyvius pasveikino LPSK pirmininkė Inga Ruginienė.
EPSU Valdybos Darbotvarkės pagrindiniai klausimai, tai tolimesnė EPSU jaunimo veikla ir uždaviniai, postų Europiniuose PSI ir ETUC pasiskirstymas komitetuose, tyrimo, atlikto apie jaunimo veiklą profesinėse sąjungose ir visuomenėje aptarimas, bei kiti aktualūs klausimai.  

Vyriausybė pritarė 2018 m. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto vykdymo ataskaitai, kuri bus teikiama Seimui. Pernai PSDF biudžeto pajamos ir išlaidos sudarė apie 1,8 mlrd. eurų. Tai ne tik užtikrino nenutrūkstamą sveikatos priežiūros išlaidų apmokėjimą PSDF biudžeto lėšomis, bet ir sudarė galimybę padidinti gydymo paslaugų įkainius, kas leido kelti atlyginimus medikams, apmokėti naujas, iki šiol nekompensuotas gydymo paslaugas, kompensuoti daugiau būtinų vaistų ligoniams.

Pernai didžioji PSDF biudžeto lėšų dalis atiteko sveikatos priežiūros paslaugoms – apie 1,2 mlrd. eurų. Vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms išleista beveik 311 mln. eurų, medicininei reabilitacijai ir sanatoriniam gydymui – daugiau nei 54 mln. eurų, ortopedijos techninėms priemonėms – 11,8 mln. eurų, sveikatos programoms ir kitoms sveikatos draudimo išlaidoms – 97,7 mln. eurų.

Pernai nuo gegužės 1-osios buvo perskaičiuotos ir patvirtintos naujos sveikatos priežiūros paslaugų, kompensuojamų PSDF lėšomis, bazinės kainos. Jos buvo didintos diferencijuotai, tačiau ne mažiau kaip 10 procentų. Tam iš viso skirta papildomai skirta 99,5 mln. eurų iš PSDF. Gydymo įstaigų uždirbtos papildomos lėšos buvo nukreiptos sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių specialistų darbo užmokesčiui didinti. Vidutiniškai sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų atlyginimai (bruto) pernai gegužės–gruodžio mėn., palyginti su 2017 m. liepos mėn.–2018 m. balandžio mėn., padidėjo 159 eurais (18 proc.). Statistika rodo, kad praėjusių metų antrą pusmetį gydytojų vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje siekė 1873, slaugytojų – 958 eurus.

2018 m. ir toliau buvo didinama pirminės sveikatos priežiūros finansavimas, prioritetą teikiant naujoms paslaugoms, už kurias mokamas skatinamasis priedas, bei geriems darbo rezultatams. Atsižvelgiant į apsilankymų pas gydytoją dažnį ir sergamumą lėtinėmis ligomis, buvo patvirtintos naujos gyventojų amžiaus grupės ir perskaičiuotos kiekvienos amžiaus grupės asmenų metinės bazinės kainos.

Praėjusiais metais brangiai kainuojančios stacionarinės paslaugos buvo keičiamos dienos stacionaro, dienos chirurgijos ir atitinkamomis ambulatorinėmis paslaugomis, nebloginant šių paslaugų kokybės ir saugumo. 2018 m. ambulatorinės chirurgijos, dienos chirurgijos, dienos stacionaro, stebėjimo ir priėmimo-skubiosios pagalbos paslaugų buvo suteikta 2,6 karto daugiau nei stacionarinių aktyviojo gydymo paslaugų.

Pernai iš viso buvo suteiktos apie 1,43 mln. ambulatorinės chirurgijos, dienos chirurgijos, dienos stacionaro, stebėjimo ir priėmimo-skubiosios pagalbos paslaugos (kartu) bei apie 549 tūkst. stacionarinių aktyviojo gydymo paslaugų.

2018 m. buvo pradėti kompensuoti nauji 42 bendrinių pavadinimų vaistai, skirti moterų ir vyrų nevaisingumui, bronchektazėms, lėtiniam virusiniam C hepatitui, onkologinėms ligoms, antrojo tipo cukriniam diabetui gydyti.

Pernai mažėjo ir pacientų mokamų priemokų už kompensuojamuosius vaistus dalis, palyginti su bendra kompensuojamųjų vaistų įsigijimo išlaidų suma. 2018 m. ši dalis sudarė 14,4 proc., tai yra sumažėjo 4,7 proc. (2017 m. ši dalis sudarė 19,1 proc.). Vidutinė vienam receptui tenkanti priemoka sumažėjo nuo 4,99 euro (2017 m.) iki 3,90 euro (2018 m.), t. y. per metus vidutinė priemoka sumažėjo apie 22 proc.

Praėjusiais metais kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones vartojo apie 1,17 mln. pacientų, t. y. apie 41,9 proc. visų Lietuvos gyventojų. Dėl senstančios populiacijos ir didėjančio ambulatorinių sveikatos priežiūros paslaugų teikimo masto kompensuojamųjų vaistų skiriama vis daugiau, jų vartojimas didėja.

 Valstybinės ligonių kasos informacija