Antradienį Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) nurodė, kad visi ES darbdaviai privalo detaliai fiksuoti darbuotojų darbo laiką. Tokiu sprendimu siekiama išvengti atvejų, kai darbuotojai dirba viršvalandžius, tačiau jie nėra fiksuojami. Darbdavių ir darbuotojų atstovai tokį sprendimą vertina skirtingai.
Darbuotojams atstovaujanti Profesinių sąjungų konfederacija džiaugiasi tokiu sprendimu, tačiau Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir Darbdavių konfederacija didelių pokyčių Lietuvai neprognozuoja.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo teisės skyriaus vadovė Vita Baliukevičienė LRT.lt teigia, kad Lietuvoje darbo laiko stebėsena ir taip tinkamai reglamentuojama.
„Mūsų vertinimu, Lietuvoje jau egzistuoja tinkamas darbo laiko stebėsenos reglamentavimas, todėl ESTT sprendimas situacijos Lietuvoje iš esmės nepakeis“, – sako V. Baliukevičienė.
Ji argumentuoja – Darbo kodeksas nustato pareigą darbdaviui tvarkyti darbuotojo darbo laiko apskaitą, išskyrus darbuotojus, kurių darbo dienos ar pamainos trukmė nekinta ir nekinta per savaitę dirbamų dienų skaičius.
Nefiksuojant viršvalandžių jau dabar gresia šimtus eurų siekianti bauda
Kaip nurodo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, darbdavys privalo į apskaitą įtraukti darbuotojo faktiškai dirbtus viršvalandžius, darbo laiką šventinėmis dienomis ar kitu laiku, kai darbuotojas dirbti neturėtų. Taip pat į apskaitą turi patekti atvejai, kai žmogus dirba pagal susitarimą dėl papildomo darbo.
„Darbo laiko apskaita tvarkoma [...] žiniaraščiuose, kurie gali būti pildomi ir saugomi elektroniniu būdu. Darbuotojas turi teisę susipažinti su savo darbo laiko apskaita ir reikalauti neatlygintinai gauti darbo laiko apskaitos žiniaraščio išrašą. Taip pat Darbo kodekso 121 straipsnyje yra reglamentuota, kas yra viršvalandinis darbas”, – atkreipia dėmesį V. Baliukevičienė.
Ji priduria – Užimtumo įstatyme numatyta atsakomybė ir už nedeklaruotą darbą. Jeigu darbuotojo atliktas darbas nėra fiksuojamas, pavyzdžiui, nėra fiksuojama, kad darbuotojas dirbo viršvalandžius, švenčių dienomis ar naktį, darbdaviui gali būti skiriama bauda, siekianti nuo 200 iki 600 eurų.
Administracinių nusižengimų kodekse taip pat numatoma, kad, jeigu nesilaikoma tvarkingo laiko žymėjimo, darbdavys gali užsitraukti baudą nuo 150 iki 1450 eurų.
Šiuo metu viršvalandinius darbus darbdavys privalo apskaityti iki kitos dienos darbovietėje pabaigos.
Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Akreditavimo tarnyba) nuolat ieško būdų kaip medikams sumažinti administracinę naštą, ypač atsižvelgiant į galimybes, atsirandančias įdiegus elektroninių paslaugų teikimo sistemą. Akreditavimo tarnybos iniciatyva nuo šių metų balandžio mėnesio įsigaliojo papildomi slaugos, akušerijos bei medicinos praktikos licencijavimo taisyklių pakeitimai – atsisakyta reikalavimo atitinkamos praktikos licencijos turėtojui kartu su dokumentais, patvirtinančiais, kad atsiskaitomuoju 5 metų laikotarpiu jis laikėsi licencijuojamos veiklos sąlygų, pateikti medicininį pažymėjimą, patvirtinantį, kad licencijos turėtojas neserga ligomis, trukdančiomis verstis atitinkama praktika.
Be to, kiek anksčiau įsigaliojusiais teisės aktų pakeitimais gydytojams, slaugytojams ir akušeriams jau buvo sumažinta informacinių įpareigojimų. Iš pareiškėjų ir licencijos turėtojų nebereikalaujama tų dokumentų ir informacijos, kurie yra valstybės registruose ar kitose valstybės informacinėse sistemose. Nuo šiol pareiškėjui, kreipiantis į Akreditavimo tarnybą dėl licencijos atitinkamai praktikai išdavimo, asmens tapatybę ar pilietybę patvirtinantį dokumentą reikės pateikti tik tuomet, jeigu asmuo yra užsienietis.
Licencijos turėtojui pakeitus vardą ar pavardę, nebereikia Akreditavimo tarnybai teikti paraiškos patikslinti licencijos rekvizitus – medikui, pasikeitusiam vardą ar pavardę, pakaks jam priimtinu būdu, tai yra telefonu ar elektroniniu paštu, informuoti apie vardo ar pavardės pakeitimo faktą. Naujus asmens duomenis Akreditavimo tarnyba gaus iš Gyventojų registro, bet tik tuomet, kai jau nauju vardu ar pavarde yra išduotas asmens tapatybės dokumentas.
Pareiškėjui nebereikia pateikti ir profesinės kvalifikacijos įgijimą patvirtinančių dokumentų, juos būtina pateikti tik tuomet, kai duomenų apie šiuos dokumentus nėra Diplomų, atestatų ir kvalifikacijos pažymėjimų registre. Pateikiamų dokumentų kopijų tvirtinti nereikia, jei dokumentai yra teikiami elektroninėmis priemonėmis.
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) informuoja, kad stacionarines asmens sveikatos priežiūros ir globos paslaugas teikiančios įstaigos turės įvertinti pacientų kėlimo ir vartymo rankomis atitiktį darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimams. Tai susiję su tendencija, kad didėja šiuos darbus atliekančių darbuotojų profesinių ligų.
Iki gegužės 31 d., įstaigoje įvertinus profesinę riziką atliekant pacientų kėlimo ir vartymo rankomis darbus, informaciją apie pacientų kėlimo ir vartymo rankomis atitiktį darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimams įstaigos atsakingas darbuotojas turės pateikti tiesiogiai prisijungęs prie VDI Elektroninių paslaugų darbdaviams sistemos (EPDS), esančios VDI interneto svetainėje. Čia reikės elektroniniu būdu atsakyti į Pacientų kėlimo ir vartymo rankomis atitikties darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimams e. inspektavimo teminės ataskaitos klausimus.
Stacionarines asmens sveikatos priežiūros ir globos paslaugas teikiančių įstaigų, kurios inspektuojamos e. būdu, sąrašas paskelbtas VDI interneto svetainės (www.vdi.lt) rubrikoje „Elektroninis inspektavimas“.
VDI atkreipia dėmesį, kad pacientų priežiūra ir slauga, atliekama rankomis, yra pagrindinė asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiose įmonėse dirbančių darbuotojų profesinių ligų priežastis. Slaugytojams ir jų padėjėjams dažniausia nustatoma profesinės ligos diagnozė – stuburo juosmeninės dalies radikulopatija, sukelta sunkių krovinių kėlimo rankomis. Šio e. inspektavimo tikslas – siekti, kad įmonėse būtų užkertamas kelias šių ir panašių profesinių ligų priežastims, būtų įsitikinama, ar minėti darbai nekenkia juos atliekančiųjų sveikatai arba, jei reikia, būtų imamasi reikiamų saugos priemonių.
Primename, jog e. inspektavimas įteisintas vadovaujantis Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo nuostata. Remiantis šia nuostata vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius, atsižvelgdamas į ekonominės veiklos rūšis, darbuotojų skaičių ir vykdomos veiklos, galinčios kelti grėsmę darbuotojų saugai ir sveikatai, pobūdį, nustato kategorijas darbdavių, kurie teikia informaciją apie darbuotojų saugos būklę, bei šios informacijos pateikimo VDI tvarką.
VDI informacija
Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinė sąjunga kviečia visus savo narius ir juos palaikančius kartu paminėti gegužės 1-ąją jungiantis prie eitynių Vilniuje! Būkime aktyvūs ir solidarūs!
Kol išrinktieji galvoja apie keliones į kosmosą, likusieji galvoja kaip išgyventi čia. Visame pasaulyje Gegužės 1-ąją minime tarptautinę dirbančių žmonių solidarumo dieną. Šią dieną žmonės vieningai pareiškia, kad darbuotojų teisės – mūsų gyvenimai, negali būti aukojami vardan pelno. Kviečiame visus dirbančius žmones, profesines sąjungas ir kitas už socialinį teisingumą kovojančias organizacijas paminėti gegužės 1-ają jungiantis prie eitynių Vilniuje.
Renkamės 11 val. prie Seimo, eisime Gedimino prospektu iki Vyriausybės, kur 12 val. bus mitingas-koncertas su roko grupe „Skyders“ bei Gitaros ir vokalo akademija.
—–