2017 M. SVEIKATOS PRIEŽIŪROS IŠLAIDOS PADIDĖJO 6 PROC.

Einamosios sveikatos priežiūros išlaidos 2017 m. sudarė 2,7 mlrd. EUR ir, palyginti su 2016 m., padidėjo 142 mln. EUR, arba 5,5 proc., remdamasis išankstiniais duomenimis, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Vieno šalies gyventojo sveikatos priežiūrai 2017 m. vidutiniškai buvo išleista 960,2 EUR, tai 63 EUR (7 proc.) daugiau nei 2016 m. ir 125,8 EUR (15,1 proc.) daugiau nei 2015 m.

2017 m. einamųjų sveikatos priežiūros išlaidų lyginamoji dalis sudarė 6,4 proc. (2016 m. – 6,6 proc.) bendrojo vidaus produkto.

Daugiau nei trečdalis (34,7 proc., arba 943,6 mln. EUR) sveikatos priežiūros išlaidų teko ligoninėms. Šios išlaidos, palyginti su 2016 m., padidėjo 40,4 mln. EUR, arba 4,5 proc. Mažmeninės prekybos įmonėms ir kitiems medicinos prekių tiekėjams (vaistinėms, optikoms ir kt.) teko 28,7 proc. (779,7 mln. EUR) einamųjų išlaidų ir, palyginti su 2016 m., jos padidėjo 1,3 proc. Ambulatorinės sveikatos priežiūros įstaigoms teko 631 mln. EUR, arba 23,2 proc. sveikatos priežiūros išlaidų. Tai 77,6 mln. EUR, arba 14 proc. daugiau nei 2016 m. Daugiau informacijos galite skaityti čia.

Statistikos departamento informacija

LSADPS informacija

Seimo nariai apsisprendė ir pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) siūlymui, nustatyti kriterijus paslaugų įtraukimui į Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis apmokamų paslaugų sąrašą. Šie kriterijai nustatyti pirmą kartą ir padės išvengti neaiškumų priimant sprendimus dėl paslaugų kompensavimo.

Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos nuomone, tai yra didelis žingsnis pirmyn, užtikrinantis didesnį sistemos skaidrumą, o žmonėms – dar daugiau nemokamų jiems būtinų gydymo paslaugų.

 „Taigi nuo šiol sprendžiant, kokios gydymo paslaugos gali būti apmokamos PSDF biudžeto lėšomis, bus vadovaujamasi įstatyme nustatytais kriterijais. Juk paslaugos turi būti apmokamos racionaliai ir vadovaujantis nustatytais standartais, nepaliekant vietos interpretacijoms. Tad vertinant paslaugas bus atsižvelgiama į jų veiksmingumą, patvirtintą medicinos mokslo įrodymais. Veiksmingos paslaugos bus įtraukiamos į kompensavimą prioriteto tvarka, atsižvelgiant į jų poveikį ligoms ir būklėms, kurios lemia didžiausią šalies gyventojų ligotumą ir mirtingumą, šalies sveikatos rodikliams, o taip pat pacientų išgyvenamumui, darbingumui, neįgalumui bei gyvenimo kokybei“, - sako ministras A. Veryga.

Anot jo, PSDF lėšomis būtų apmokamos tik efektyvios, kokybiškos ir saugios gydymo paslaugos ir užtikrinamas jų prieinamumas bei racionaliai naudojamos valstybės lėšos. Šios naujovės įsigaliotų ateinančiais metais, tad dabartiniame PSDF lėšomis apmokamų paslaugų sąraše, kur nurodytos visos būtiniausios paslaugos, nežymūs pakeitimai atsirastų tik 2019 metais.

 Taip siekiama užtikrinti, kad pacientams laiku ir kokybiškai būtų suteiktos saugios, kokybiškos ir nustatytus reikalavimus atitinkančios gydymo paslaugos. Žinoma, taip siekiama didinti ir pacientų pasitikėjimą sveikatos priežiūros sistema plačiąja prasme. Tuo tikslu, tobulinant teisinį reglamentavimą, sudaromos sąlygos atsakingoms institucijoms paslaugų teikimo išlaidas pagal iš anksto nustatytus objektyvius ir aiškius kriterijus. Taip būtų užkertamas kelias bet kokiam finansinių, techninių ir žmogiškųjų išteklių švaistymui.

Iki šiol PSDF lėšomis apmokamos gydymo paslaugos buvo įrašomos į sąrašą, kurį tvirtina sveikatos apsaugos ministras, įvertinęs Valstybinės ligonių kasos (VLK) ir Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) tarybos nuomones. Tačiau nuo kitų metų numatyta demokratinė paslaugų įtraukimo į kompensavimą procedūra, kai savo siūlymus galės teikti universitetų ligoninės ir sveikatos priežiūros specialistus vienijančios asociacijos, o pagrindinius sprendimus priims sveikatos apsaugos ministro patvirtintas 12 narių komitetas, kurio pusę sudarys valstybės tarnautojai, o likusią dalį – medikai ir pacientai.

Šaltinis : SAM Spaudos tarnyba

Seimas priėmė Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pataisas (projektas Nr. XIIIP-1006(2), kuriomis nuspręsta įtvirtinti socialiai teisingesnę gydymo įstaigų vadovų darbo užmokesčio nustatymo tvarką. Už naujas nuostatas balsavo 104 Seimo nariai, susilaikė 6 parlamentarai.

Įstatymo pakeitimais nutarta viešųjų asmens sveikatos priežiūros įstaigų vadovų ir jų pavaduotojų darbo užmokesčio dydį susieti su jų vadovaujamoje įstaigoje dirbančių gydytojų ir slaugytojų vidutiniu darbo užmokesčiu. Tikimasi, kad toks teisinis reglamentavimas paskatins įstaigų vadovus naudoti pažangesnius vadybos metodus ir motyvuos didinti darbo užmokestį įstaigoje dirbantiems darbuotojams.

Pagal priimtas naujas nuostatas gydymo įstaigų vadovų mėnesinio darbo užmokesčio pastoviosios dalies dydis bus nustatomas praėjusių kalendorinių metų jų vadovaujamos įstaigos vieno etato gydytojų ir slaugytojų vidutinio darbo užmokesčio svertinį vidurkį dauginant iš koeficiento, kuris yra apskaičiuotas atsižvelgus į šiuos kriterijus: LNSS viešųjų įstaigų praėjusiais kalendoriniais metais iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto gautų pajamų dydį, gydytojų (įskaitant gydytojus odontologus) ir slaugytojų (įskaitant akušerius) faktiškai užimtų etatų skaičių bei gydytojų ir slaugytojų vieno mėnesio darbo užmokesčio svertinį vidurkį.

Priimtos pataisos įsigalios 2019 m. rugsėjo 1 d.

Šaltinis: LR Seimas