Trečiadienį, liepos 3d., LR Vyriausybė pritarė siūlymui didinti minimalią mėnesinę algą nuo 555 eurų iki 607 eurų ir minimalų valandinį atlygį – nuo 3,39 euro iki 3,72 euro. Toks sprendimas priimtas atsižvelgiant į šalies ūkio vystymosi rodiklius ir siekiant padidinti mažiausią darbo užmokestį gaunančių darbuotojų pajamas.

„Per pastaruosius kelerius metus žymiai sumažėjo minimalią mėnesinę algą gaunančių ir visą darbo laiką dirbančių darbuotojų skaičius, nes įtvirtinome nuostatą, kad minimali alga gali būti mokama tik už nekvalifikuotą darbą. Mažas pajamas gaunančių žmonių padėtis buvo pagerinta įtvirtinus „Sodros“ įmokų grindis, kurios reiškia, jog, pavyzdžiui, puse etato už pusę minimalios algos dirbantis darbuotojas vis tiek įgyja pilnas socialines garantijas nuo minimumo“, - teigia socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.

„Nuoseklus minimalios algos didinimas taip pat yra labai svarbus instrumentas, padedantis didinti gyventojų pajamas ir socialinį saugumą: jei šiuo metu žmogus, kuriam mokamas minimalus atlyginimas, į rankas gauna 395 eurus, tai padidinus gaus – 425 eurus. Tikimės, kad minimalios mėnesinės algos padidinimas stums aukštyn ir kitus darbo užmokesčius“, - priduria ministras.

Vadovaujantis Darbo kodeksu, minimali mėnesinė alga gali būti mokama tik už nekvalifikuotą darbą. 2019 m. balandžio mėn. duomenimis, minimalią mėnesinę algą ir mažiau gavo apie 156 tūkst. darbuotojų. Minimalios mėnesinės algos padidinimui iš valstybės biudžeto reikės apie 17 mln. eurų.

Trišalė taryba yra sutarusi minimalios mėnesinės algos dydį sieti su konkrečiais ekonominiais rodikliais: vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio kaita, darbo našumo pokyčiais, vidutinio metinio vartotojų kainų indekso pokyčiais, bendrojo vidaus produkto augimu, vidutiniu metiniu nedarbo lygiu ir kitais pokyčiais.

Siekiant atsieti minimalios mėnesinės algos nustatymą nuo politinio ciklo, 2017 metais buvo numatyta, kad minimalaus darbo užmokesčio ir vidutinio darbo užmokesčio santykis neturi būti mažesnis kaip 45 procentai ir didesnis kaip 50 procentų.

Minimali mėnesinė alga turi atitikti ketvirtadalio didžiausią santykį tarp vidutinio ir minimalaus darbo užmokesčio turinčių Europos Sąjungos valstybių vidurkį, kuris nustatomas pagal paskutinių trejų metų skelbiamus statistinius duomenis.

Paskutinį kartą minimali mėnesinė alga didinta nuo 400 iki 430 eurų 2019 m. pradžioje. Po mokesčių pertvarkos, kurios metu sujungti darbdavio ir darbuotojo mokesčiai, minimali mėnesinė alga „ant popieriaus“ siekė 555 eurus.

Kaip keisis įmokos ir išmokos padidinus minimalią mėnesinę algą?

ĮMOKOS

Padidinus minimalią mėnesinę algą nuo 555 eurų iki 607 eurų, valstybė skirs daugiau lėšų socialinio draudimo įmokoms už valstybės lėšomis draudžiamus žmones. Iš viso įmokos už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis padidės apie 4 mln. eurų.

Valstybė savo lėšomis draudžia senatvės pensijos nesulaukusius ir draudžiamųjų pajamų neturinčius valstybės tarnautojų, profesinės karo tarnybos karių ir diplomatų sutuoktinius, kai jie gyvena užsienyje, valstybės prezidento sutuoktinį, vieną iš tėvų, kuris augina vaiką iki 3 metų, senatvės pensijos amžiaus nesulaukusius ir neįgalius vaikus slaugančius tėvus ar globėjus, privalomosios pradinės karo tarnybos karius bei asmenis, atliekančius alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, profesinių mokyklų mokinius, universitetų ir kolegijų studentus, Užimtumo tarnybos mokytis ar persikvalifikuoti siųstus asmenis, religinių bendruomenių ir bendrijų dvasininkus bei vienuolius, meno kūrėjo statusą turinčius darbingo amžiaus žmones, jei neturi draudžiamųjų pajamų, žmones, atliekančius savanorišką praktiką.

Keistųsi ir „Sodros“ įmokų grindys, kai žmogui apskaičiuotas darbo užmokestis yra mažesnis negu MMA, bet jam užtikrinamos minimalų atlyginimą gaunančio asmens socialinės garantijos. Tokiu atveju darbdavys valstybinio socialinio draudimo įmokas už darbuotojus apskaičiuoja nuo mokamo darbo užmokesčio ir papildomai iš savo lėšų sumoka skirtumą iki minimalių socialinių garantijų (išskyrus įstatyme nustatytus atvejus).

Taip pat padidės savarankiškai dirbančių asmenų ir savarankiškai privalomuoju sveikatos draudimu besidraudžiančių asmenų įmoka už mėnesį. Šiuo metu minimali įmoka yra 38,74 euro per mėnesį. Ji padidės 3,63 euro ir sieks 42,37 euro.

Keisis ir verslo liudijimų socialinio draudimo įmokos. Žmonės, kurie verčiasi individualia veikla turėdami verslo liudijimą, draudžiami pensijų socialiniu draudimu, o šių asmenų socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo MMA.

Ūkininkų ir jų partnerių, kurių pajamos mokestiniu laikotarpiu nėra apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu ir kurie nedeklaruoja individualios žemės ūkio veiklos pajamų, mėnesio socialinio draudimo įmokos apskaičiuojamos ir sumokamos nuo MMA. Šie asmenys draudžiami pensijų, ligos ir motinystės socialiniu draudimu.

Keisis privalomojo sveikatos draudimo įmokų žemutinė riba per metus visiems savarankiškai dirbantiems asmenims, tiek deklaruojantiems pajamas, tiek mokantiems nuo minimalios algos. Įmokos per metus negalės būti mažesnės kaip 6,98 proc. nuo 12 MMA. Ūkininkų ir jų partnerių, kurių ūkis ne didesnis nei 2 EDV, sveikatos draudimas per metus sudaro ne mažiau nei 2,33 proc. nuo 12 MMA.

IŠMOKOS

Padidinus minimalią mėnesinę algą nuo 555 eurų iki 607 eurų, pastovioji nedarbo draudimo išmokos dalis, tiesiogiai priklausanti nuo MMA, padidės 9,3 proc. arba 12 eurų nuo 129 eurų iki 141 euro.

Taip pat keisis ir iš Garantinio fondo mokamos darbuotojams priklausančios išmokos, kuomet darbdavys tampa nemokus: darbo užmokestis, piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, išeitinės išmokos, apmokėjimai už prastovas.

 LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos  informacija.

Antradienį, birželio 25d. Seimo posėdyje svarstytas Darbo kodekso pakeitimas, kurį priėmus, lapkričio 2-ąją – Mirusiųjų atminimo (Vėlinių) dieną šalyje būtų nedirbama. 
Po svarstymo 48 Seimo nariai projektui pritarė, 13 nepritarė, dar 26 susilaikė.
Seimo narys Jurgis Razma buvo pasiūlęs iš nedarbo dienų sąrašo išbraukti gegužės 1-ąją – Tarptautinę darbo dieną, Algirdas Sysas – lapkričio 1-ąją – Visų Šventųjų dieną. 
Šiems pasiūlymams Seimo nariai nepritarė.
Naujoji nedarbo diena gali atsirasti po to, kai Seimas dėl jos balsuos dar kartą ir ją priims. Tada įstatymas įsigaliotų nuo 2020 metų sausio 1 dienos. Šiuo metu Lietuvoje paprastai nedirbama šiomis švenčių dienomis: sausio 1-ąją – Naujųjų metų dieną; vasario 16-ąją – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną; kovo 11-ąją – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną; sekmadienį ir pirmadienį – krikščionių Velykų (pagal vakarietiškąją tradiciją) dienomis; gegužės 1-ąją – Tarptautinę darbo dieną; pirmąjį gegužės sekmadienį – Motinos dieną; pirmąjį birželio sekmadienį – Tėvo dieną; birželio 24-ąją – Rasos ir Joninių dieną; liepos 6-ąją – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) ir Tautiškos giesmės dieną; rugpjūčio 15-ąją – Žolinę (Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų dieną); lapkričio 1-ąją – Visų Šventųjų dieną; gruodžio 24-ąją – Kūčių dieną; gruodžio 25-ąją ir 26-ąją – Kalėdų dienomis.

LSADPS informacija.

 „Sodra“ išsiuntė 89 tūkst. pranešimų gyventojams, kurie nuo šių metų yra įtraukiami į pensijų kaupimą ir iki šiol nepriėmė jokio sprendimo, primindama, kad sprendimą galima priimti iki liepos 1 dienos.

Tokių į kaupimą įtraukiamų gyventojų, kurie buvo jaunesni nei 40 metų ir iki šiol nekaupė, buvo 130 tūkst. Į kaupimą įtraukiama ir apie 20 tūkst. gyventojų, kurie kaupimą sustabdė 2013 metais. Iš jų dalis sprendimą jau priėmė – arba patys sudarė pensijų kaupimo sutartis pasirinktose kaupimo bendrovėse, arba atsisakė dalyvauti kaupime.

„Sodra“ šiuos gyventojus apie kaupimą žinutėmis asmeninėse „Sodros“ paskyrose gyventojai.sodra.lt bei elektroniniu paštu, jeigu jis buvo nurodytas „Sodrai“, informavo sausio mėnesį, o tiems, kurie šių pranešimų neperskaitė, išsiuntė dar ir registruotus laiškus.

Šie gyventojai pradės kaupti atsitiktine tvarka parinktose pensijų kaupimo bendrovėse, tačiau turi ir galimybę pasirašyti sutartį su savo pasirinkta kaupimo bendrove arba atsisakyti kaupti. Atsisakyti kaupti galima internetu prisijungus prie asmeninės „Sodros“ paskyros ir pateikus prašymą dėl pensijų kaupimo arba bet kuriame „Sodros“ klientų aptarnavimo skyriuje.

„Sodra“ taip pat primena, kad visi gyventojai, kurie kaupime iki šiol dalyvavo, gali bet kada pakeisti kaupimo bendrovę, o tie, kurių kaupimo tarifas nuo metų pradžios yra 1,8 proc. su 0,3 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio valstybės paskata, gali iki liepos 31 dienos pasirinkti kaupti maksimaliu 3 proc. tarifu ir gauti 1,5 vidutinio šalies darbo užmokesčio paskatą.

Jie taip pat gali sustabdyti arba nutraukti kaupimą – reikėtų kreiptis į savo kaupimo bendrovę.

Visą informaciją apie tai, kokioje kaupimo bendrovėje žmogus kaupia, kiek įmokų pervedė į savo sąskaitą pensijų kaupimo bendrovėje, taip pat savo „Sodros“ senatvės pensijos rodiklius – įgytą stažą ir apskaitos vienetus, galima rasti asmeninėje „Sodros“ paskyrose gyventojui gyventojai.sodra.lt.

Asmeninėje paskyroje taip pat pateikiama prognozuojamos senatvės pensijos skaičiuoklė, kurioje nurodžius savo tikėtiną darbo užmokestį ir pensijų kaupimo fonde sukauptą sumą, galima paskaičiuoti, kokio dydžio prognozuojamą pensiją ir iš kokių šaltinių žmogus gautų, jeigu dalyvautų kaupime ir jeigu pasirinktų kaupime nedalyvauti. Ją taip pat galima rasti interneto svetainėje KIEK.lt.

SoDra informacija.

Tarptautinę darbo organizaciją sudarančių 187 šalių vyriausybių, darbuotojų ir darbdavių atstovai konferencijoje Ženevoje penktadienį patvirtino naują tarptautinę konvenciją, kuria siekiama pažaboti smurtą ir priekabiavimą darbo aplinkoje.

„Lietuva šiuo metu yra įtvirtinusi draudimą diskriminuoti ar priekabiauti bet kokiais pagrindais, o darbdaviai turi pareigą įgyvendinti lygių galimybių principus darbe. Jeigu ši pareiga neįvykdoma ir darbuotojas patiria diskriminaciją ar priekabiavimą, jis gali kreiptis į atitinkamas institucijas: Valstybinę darbo inspekciją, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą. Lietuva jau šiuo metu turi daug mechanizmų, kuriais užkertamas kelias smurtui ar šalinamos jo pasekmės, tačiau kai kalbame apie psichologinį smurtą darbe, kuris sunkiai identifikuojamas ir įrodomas, tai čia dar turėsime pasitempti“, - sako konferencijoje dalyvaujantis socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.

Šalys narės savo įstatymais turėtų užtikrinti, kad smurtas ir priekabiavimas darbo aplinkoje būtų draudžiamas įstatymais. Valstybėms rekomenduojama skatinti kolektyvines derybas ir darbuotojų įtraukimą, kai įmonėse ar įstaigose sprendžiama dėl darbo aplinkos taisyklių ir politikos. Siūloma aiškiai įtvirtinti, kad smurtas ir priekabiavimas darbo aplinkoje yra netoleruojamas, kad darbo vietose būtų įtvirtintos smurto ir priekabiavimo prevencijos programos bei nustatytos procedūros, kaip ir kam galima skųstis dėl smurto ar priekabiavimo bei kaip vykdomas patikrinimas gavus skundą.

Kai vertinama smurto ir priekabiavimo rizika, siūloma atsižvelgti į tai, kad tokie nepageidaujami veiksmai gali būti susiję ne tik su darbuotojais, bet ir kitais asmenimis – tarkime, klientais, vartotojais, pacientais, kitais visuomenės atstovais. Rekomenduojama atsižvelgti ir į faktorius, kurie sustiprina rizikas: pavyzdžiui, tai gali būti paplitusi diskriminacija, nelygūs galios santykiai, kultūrinės ir socialinės normos, kurios sustiprina smurto ir priekabiavimo tikimybę.

Specifinių priemonių siūloma imtis tuose veiklos sektoriuose, kuriuose egzistuoja didesnė tikimybė, jog darbuotojai bei kiti asmenys gali patirti smurtą ir priekabiavimą. Šiuo atveju kalbama apie naktinį darbą, darbą pavieniui, paslaugų, sveikatos apsaugos, švietimo sektorius, pramogų sritį, skubiąją pagalbą, transportą, darbą namuose. Ypatingas dėmesys skiriamas migrantų darbuotojams, ypač moterims, nes joms kyla didesnė rizika.

Valstybės, be kita ko, skatinamos apsaugos nuo smurto ir priekabiavimo darbo aplinkoje siekti taip, kad tai netaptų nepageidaujama priežastimi darbuotojams vengti specifinių sričių, darbų ar profesijų.

Kiekviena valstybė turi priimti įstatymus ir taisykles, kurie užtikrintų teisę į lygias galimybes ir nediskriminavimą visoms visuomenės grupėms. Ypatingai siūloma atsižvelgti į darbuotojus ir kitus asmenis, kurie priklauso pažeidžiamų žmonių grupėms.

Naujoje konvencijoje smurto ir priekabiavimo darbo aplinkoje aukoms siūloma užtikrinti žalos atlyginimą, kuris apima teisę į kompensaciją išeinant iš darbo, teisių atkūrimą, tinkamą kompensaciją už žalą ir priemones, kurios stabdytų netinkamą elgesį.

Šalims taip pat siūloma užtikrinti visokeriopą pagalbą smurtą ir priekabiavimą darbo aplinkoje patyrusioms aukoms. Šiuo atveju kalbama apie pagalbą grįžti į darbą rinką, konsultavimą ir informacijos teikimą, visą parą veikiančias karštąsias linijas, medicininį aptarnavimą ir skubų reagavimą, krizių centrus, specializuotą policijos pareigūnų pagalbą aukoms.

Rekomenduojama, kad darbo inspektoriai valstybėse būtų apmokyti identifikuoti, kurios darbuotojų grupės, tikėtina, gali patirti smurtą ir priekabiavimą darbo aplinkoje, o visa susijusi statistika turėtų būti nuolat skelbiama viešai.

Konvencijoje, be kita ko, sakoma, kad valstybės turėtų imtis iniciatyvos didindamos šios problemos žinomumą, organizuodamos mokymus teisėjams, darbo inspektoriams, prokurorams ir kitiems pareigūnams bei padėdamos darbdaviams ir darbuotojams užkirsti kelią smurtui ir priekabiavimui darbo aplinkoje. Ypač atkreipiamas dėmesys į darbuotojus migrantus, kad juos pasiektų informacija jų suprantama kalba apie tai, kur ir kuriais atvejais galima skųstis, jeigu patiriamas smurtas ar priekabiavimas.

TDO švenčia šimtmetį

Tarptautinė darbo organizacija šiais metais mini savo veiklos šimtmetį. Ši organizacija įkurta 1919 m. ir yra vienintelė trišalė Jungtinių Tautų rėmuose veikianti agentūra, kuri vienija vyriausybių, darbdavių ir darbuotojų atstovus.

Ženevoje vykstančioje konferencijoje buvo priimta ir šimtmečio deklaracija dėl darbo ateities. Joje valstybės narės raginamos kartu su socialiais partneriais siekti, kad ateities iššūkiai virstų galimybėmis, o darbo politika būtų naudinga žmonėms. Ypatingas dėmesys skiriamas žmogaus teisių užtikrinimui, teisei į saugias ir sveikas darbo sąlygas, privataus gyvenimo apsaugai, tinkamai socialinei apsaugai, mokymusi visą gyvenimą, maksimalaus darbo laiko ribojimui, tinkamam darbo užmokesčiui, darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrai. Deklaracija taip pat skatinamas tvarus, integruotas ekonominis augimas, produktyvus užimtumas, ekologiška ekonomika, tvarių ir inovatyvių darbo vietų kūrimas. Šiame kontekste ypač laukiama verslo iniciatyvų.

Konferencijoje dalyvaujantys pasaulio lyderiai, tarp kurių Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, Vokietijos kanclerė Angela Merkel, Didžiosios Britanijos premjerė Theresa May patvirtino savo įsipareigojimus Tarptautinės darbo organizacijos pamatiniam socialinio teisingumo principui ir pabrėžė svarbą imtis bendrų pastangų spręsti iššūkius besikeičiant darbo aplinkai.

1. Kukuraitis susitiko su Izraelio darbo, socialinių reikalų ir socialinės apsaugos ministru Haimu Katzu ir Ukrainos socialinės politikos ministru Andrii Reva.

Ministras L. Kukuraitis vizito metu taip pat susitiko su Šveicarijoje gyvenančių lietuvių bendruomene, pasidalino informacija apie pensijų sistemos reformą, socialinės apsaugos išmokas ir darbo sąlygas Lietuvoje.

Tarptautinėje darbo konferencijoje dalyvauja apie 6000 vyriausybių, darbuotojų ir darbdavių atstovų iš 187 valstybių.

SOCMIN.LRV.LT INFORMACIJA