Sveikatos apsaugos ministerija planuoja keisti visuomenės sveikatos biurų valdymą ir finansavimą. Naują modelį numatoma įgyvendinti nuo 2028 metų. Biurai tikisi stabilesnio finansavimo ir aiškesnių veiklos sąlygų, tačiau kritikuoja tai, kad reforma rengiama neįtraukiant jų atstovų į diskusijas. Kol kas konkretus reformos projektas jiems nepristatytas.
• Biurai šiuo metu finansuojami iš valstybės biudžeto.
• Trūksta aiškumo, kaip bus finansuojama jų veikla ateityje.
• Ministerija žada pokyčius, tačiau konkrečių sprendimų ir garantijų dar nepateikia.
• Biurų atstovai nori dalyvauti rengiant reformą, o ne tik sužinoti apie jau priimtus sprendimus.
Plačiau apie tai skaitykite „ Lietuvos sveikatos" straipsnyje, o ką apie tai mano Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos Tauragės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro profesnės sąjungos pirmininkė Viktorija Žukauskienė,
Tauragės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro,
Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą bendrojo ugdymo įstaigose:
Atstovauju mokyklose dirbančius specialistus. Pritariu straipsnyje išsakytoms asociacijos pirmininkės mintims – šias problemas jaučiame savo kasdieniame darbe. Skaudu, kad visuomenės sveikatos specialistams, dirbantiems tiek sveikatos stiprinimo srityje, tiek mokyklose, keliami aukšti išsilavinimo ir kompetencijų reikalavimai, tačiau atlygis neatitinka darbo krūvio ir atsakomybės. Kitų sveikatos specialistų atlyginimams augant, mes reikšmingo pokyčio nesulaukiame. Be to, vien sprendimo didinti atlyginimus nepakanka – biurams turi būti skiriama pakankamai lėšų jiems mokėti.
Tuo pat metu mūsų darbo krūvis ir atsakomybės nuolat didėja. Mokyklose teikiame pirmąją pagalbą, vedame sveikatos ugdymo užsiėmimus, padedame mokiniams rūpintis savo sveikata, bendradarbiaujame su tėvais ir pedagogais, vykdome numatytus veiklos rodiklius bei pildome dokumentus. Dažnai esame ir tie žmonės, pas kuriuos vaikas ateina išsikalbėti ar ieškoti emocinės paramos. Visa tai reikalauja nuolatinio mokymosi, pasiruošimo ir laiko, tačiau pareigybių aprašymuose bei atlygyje ne visa ši darbo apimtis tinkamai atsispindi.
Daugėjant mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, reikia mokėti pritaikyti užsiėmimus, parinkti tinkamus metodus ir įtraukti skirtingų gebėjimų vaikus. Tam būtinos papildomos žinios, priemonės ir laikas pasiruošti. Svarbu, kad planuojant darbo krūvį būtų įvertintas ir pasirengimas užsiėmimams, ne vien jų vedimas.
Kolegių patirtys rodo, kad dėmesio trūksta ir darbo sąlygoms. Tenka dirbti mažuose kabinetuose be langų, o kai kur kabinetas yra net kitame pastate. Tokios sąlygos apsunkina pagalbos prieinamumą, privatumą ir kasdienį darbą.
Specialistų trūkumas taip pat sunkiai išsispręs, kol ši profesija nebus patraukli jauniems žmonėms. Sunku tikėtis, kad jie rinksis atsakingą, aukštojo išsilavinimo ir nuolatinio tobulėjimo reikalaujantį darbą, jei atlygis išlieka menkas.
Todėl iš finansavimo pokyčių tikimės konkrečių rezultatų: oraus atlygio, realistiško darbo krūvio, tinkamų darbo sąlygų ir pakankamo specialistų skaičiaus. Rengiant pokyčius svarbu išgirsti ir kasdien šį darbą dirbančius specialistus. Norime, kad mūsų žinios, atsakomybė ir indėlis į visuomenės sveikatą būtų tinkamai įvertinti.
