Antradienį Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) nurodė, kad visi ES darbdaviai privalo detaliai fiksuoti darbuotojų darbo laiką. Tokiu sprendimu siekiama išvengti atvejų, kai darbuotojai dirba viršvalandžius, tačiau jie nėra fiksuojami. Darbdavių ir darbuotojų atstovai tokį sprendimą vertina skirtingai.
Darbuotojams atstovaujanti Profesinių sąjungų konfederacija džiaugiasi tokiu sprendimu, tačiau Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir Darbdavių konfederacija didelių pokyčių Lietuvai neprognozuoja.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo teisės skyriaus vadovė Vita Baliukevičienė LRT.lt teigia, kad Lietuvoje darbo laiko stebėsena ir taip tinkamai reglamentuojama.
„Mūsų vertinimu, Lietuvoje jau egzistuoja tinkamas darbo laiko stebėsenos reglamentavimas, todėl ESTT sprendimas situacijos Lietuvoje iš esmės nepakeis“, – sako V. Baliukevičienė.
Ji argumentuoja – Darbo kodeksas nustato pareigą darbdaviui tvarkyti darbuotojo darbo laiko apskaitą, išskyrus darbuotojus, kurių darbo dienos ar pamainos trukmė nekinta ir nekinta per savaitę dirbamų dienų skaičius.
Nefiksuojant viršvalandžių jau dabar gresia šimtus eurų siekianti bauda
Kaip nurodo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, darbdavys privalo į apskaitą įtraukti darbuotojo faktiškai dirbtus viršvalandžius, darbo laiką šventinėmis dienomis ar kitu laiku, kai darbuotojas dirbti neturėtų. Taip pat į apskaitą turi patekti atvejai, kai žmogus dirba pagal susitarimą dėl papildomo darbo.
„Darbo laiko apskaita tvarkoma [...] žiniaraščiuose, kurie gali būti pildomi ir saugomi elektroniniu būdu. Darbuotojas turi teisę susipažinti su savo darbo laiko apskaita ir reikalauti neatlygintinai gauti darbo laiko apskaitos žiniaraščio išrašą. Taip pat Darbo kodekso 121 straipsnyje yra reglamentuota, kas yra viršvalandinis darbas”, – atkreipia dėmesį V. Baliukevičienė.
Ji priduria – Užimtumo įstatyme numatyta atsakomybė ir už nedeklaruotą darbą. Jeigu darbuotojo atliktas darbas nėra fiksuojamas, pavyzdžiui, nėra fiksuojama, kad darbuotojas dirbo viršvalandžius, švenčių dienomis ar naktį, darbdaviui gali būti skiriama bauda, siekianti nuo 200 iki 600 eurų.
Administracinių nusižengimų kodekse taip pat numatoma, kad, jeigu nesilaikoma tvarkingo laiko žymėjimo, darbdavys gali užsitraukti baudą nuo 150 iki 1450 eurų.
Šiuo metu viršvalandinius darbus darbdavys privalo apskaityti iki kitos dienos darbovietėje pabaigos.
Perspėja – pasaulis juda priešinga kryptimi
Lietuvos darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas tokį ESTT vertina gana skeptiškai. Jo teigimu, darbo laiko apskaita Lietuvoje ir taip egzistuoja, o pasaulis jau kurį laiką juda link laisvesnio darbo laiko reglamentavimo – dalis jaunų darbuotojų netgi labiau būna linkę dirbti pagal individualios veiklos pažymėjimą.
„Jeigu žiūrėsime iš platesnės perspektyvos, kur juda pasaulis, jeigu kalbėsime apie JAV, apie šalis, su kuriomis mums tenka konkuruoti, tai matome, kad yra vis daugiau žmonių, kurie nedirba pagal darbo sutartis. Yra labai daug žmonių, ypač jaunimo, kurie nori dirbti pagal individualios veiklos sutartis“, – LRT.lt sako D. Arlauskas.
Jo pastebėjimu, taip pat neretai pasirašomos ir kitokios, alternatyvios, sutartys, todėl kyla klausimas, ar būtų privaloma griežtai fiksuoti ir pagal jas dirbančių asmenų darbo laiką.
Su itin tiksliu laiko fiksavimu jau dabar susiduria kai kurie darbuotojai
Darbdavių konfederacijos vadovas įsitikinęs – nurodymas fiksuoti visų darbuotojų darbo laiką, nepriklausomai nuo to, kokias sutartis jie yra pasirašę, būtų naujiena, ir Lietuva tam kol kas nėra pasiruošusi. Jeigu vis dėlto būtų reikalaujama fiksuoti tik pagal darbo sutartis dirbančių asmenų darbo laiką, tai Lietuvai nebūtų naujiena.
„Jeigu žmonės dirba pagal darbo sutartis, tai viskas yra: tie vadinamieji tabeliai, darbo sutartys. Tai nieko naujo mums. Tai labai aiškus mechanizmas, kuris leidžia patikrinti, kaip kas dirba. Man atrodo, kad Lietuvai čia šiandien jokios grėsmės nėra“, – įsitikinęs D. Arlauskas.
Jis pateikia pavyzdį – jau dabar Lietuvoje kai kurie darbuotojai, dirbantys, pavyzdžiui, JAV bendrovėse, susiduria su itin tiksliu laiko fiksavimu – laikas pradedamas skaičiuoti, kai darbuotojas įjungia kompiuterį.
- Arlauskas teigia besidžiaugiantis, kad ESTT palieka teisę kiekvienai valstybei nuspręsti, kaip konkrečiai nurodymas fiksuoti darbo laiką bus taikomas. Dėl to, svarsto pašnekovas, reikės tartis Trišalėje Taryboje.
Sprendimu džiaugiasi: dabar darbdaviai nori mokėti už 8 val., kai žmogus pradirbo 12 val.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos prezidentė Inga Ruginienė ESTT nurodymą teigia palaikanti. Ji sutinka – teisės aktai jau dabar nustato, kad viršvalandžiai ar bet koks kitas papildomas darbo laikas privalo būti fiksuojamas, tačiau realybė kitokia.
„Visą laiką pasisakome už tai, kad darbo laikas būtų apskaitytas, kad kiekvienas žmogus gautų atlygį už kiekvieną valandą, kurią atidirbo pas darbdavį. Dabar matome daug įvairių pažeidimų, kai žmogus dirba ir 10, ir 12 val., o formaliai žiniaraščiuose atspindimos aštuonios valandos“, – pastebi I. Ruginienė.
Jos vertinimu, toks sprendimas nėra itin aktualus biuro darbuotojams, įprastai dirbantiems nuo 8 iki 17 val., jei jų darbo laikas nekinta ir jie niekada nedirba viršvalandžių. Tačiau darbuotojams, kurie dirba pagal suminę darbo laiko apskaitą, pamainomis ar kurie nuolat dirba viršvalandžius, tai itin aktualu.
Situaciją ypač pagerintų, LRT.lt teigia I. Ruginienė, jei darbuotojas būtų supažindintas su jo praėjusio mėnesio darbo laiko apskaita ir už tai pasirašytų. Tada tiek darbuotojui, tiek darbdaviui būtų aišku, kiek laiko darbuotojas dirbo ir koks uždarbis jam priklauso.
„Dabar dažnai į Darbo ginčų komisiją ateina ginčų dėl laiko apskaitos ir matai, kaip formaliai darbdaviai į šį klausimą žiūri. Niekas nenori mokėti už viršvalandžius. Visi nori, kad žmogus dirbtų po 12 val., o jam būtų mokama už 8 val. Ta problema iš tiesų egzistuoja. Matyt, Europos Komisija ją mato globalesniu mastu, ne tik mūsų šalies“, – daro išvadą I. Ruginienė.
Naudos galėtų tikėtis IT specialistai, vadybininkai, pamainomis dirbantys darbuotojai
- Ruginienės vertinimu, tai, kad pačios šalys galės nustatyti, ar, pavyzdžiui, ne darbo metu parašytas elektroninis laiškas jau turės būti fiksuojamas, yra visiškai normalu: „EK sprendimai ir net pačios direktyvos rašomos tokiu būdu: surašytos bendros nuostatos, bet visas detales kiekviena šalis apibrėžia savo lokaliais teisės aktais. Mums svarbu, kad principas yra nustatytas – darbo laikas turi būti griežtai apskaitomas. Tai sveikintina.“
Anot I. Ruginienės, įvedus tikslesnę darbo apskaitą, turėtų pagerėti sąlygos gamybinėse įmonėse pamainomis dirbantiems darbuotojams. Taip pat tiems, kurie turi didesnę laisvę ir savo darbo laiką gali dėliotis savarankiškai arba jų darbo laikas iš viso nėra fiksuojamas.
Į šį sąrašą pakliūtų ir vadybininkai bei kiti darbuotojai, kurie dalį laiko praleidžia važinėdami po Lietuvą, nuotoliniu būdu dirbantys specialistai.
„Tai yra, pavyzdžiui, IT specialistai, kurie gali iš bet kurios vietos prisijungti prie sistemos ir padaryti tam tikrą darbą. Čia mūsų ir yra pagrindinis tikslas – dirbti prie šių klausimų, kad kiekviena tavo išdirbto darbo minutė būtų apskaityta ir apmokama. Šitas procesas vyksta ir šiandien“, – LRT.lt sako I. Ruginienė.
Sprendimą paskatino „Deutsche Bank“ Ispanijoje
ESST sprendimą dėl darbo laiko apskaitos priėmė po to, kai buvo išnagrinėtas Ispanijos profesinės sąjungos CCOO skundas dėl Madride veikusio „Deutsche Bank“ filialo, kuris fiksavo tik viršvalandžius.
ESTT savo sprendime pažymėjo, kad, remiantis Ispanijos teismo duomenimis, šioje šalyje nėra fiksuojami 53,7 proc. darbuotojų viršvalandžių.
Tokiu sprendimu siekiama išvengti atvejų, kai viršvalandžiai ar kitas papildomas darbo laikas nėra fiksuojamas arba darbuotojai per mažai ilsisi.
Bendrovės bus priverstos įdiegti sistemas, kurios tiksliai fiksuotų darbuotojų darbo laiką. Anot ESTT, be tokių sistemų nėra galimybės tiksliai užfiksuoti, kiek laiko žmogus praleido dirbdamas.
Nuspręsti, ar, pavyzdžiui, laiško rašymas ne darbo metu taip pat turės būti fiksuojamas kaip darbo laikas, ESTT paliko pačioms narėms, tačiau jas įpareigojo užtikrinti, kad darbdaviai tokias sistemas įdiegs.
LRT informacija