• LT
  • EN

(8 5) 24 97 441
lsadps@lsadps.com

  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
Ketvirtadienis, 2019 liepos 18

Šiandien Seimas priėmė Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo ir lydimųjų teisės aktų pakeitimus (projektas Nr. XIIIP-3083(3), kuriais nutarta patvirtinti naują žalos atlyginimo pacientams tvarką. Pacientams, kurių sveikatai padaryta žala teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas, bus sudaryta galimybė greičiau ir paprasčiau gauti žalos atlyginimą, o lėšas bei laiką skirti sutrikdytai sveikatai susigrąžinti.

Pacientas ar kitas asmuo, turintis teisę į žalos atlyginimą, turės teisę ne vėliau kaip per 3 metus nuo dienos, kai pacientas sužinojo ar turėjo sužinoti, kad jo teisės pažeistos, Vyriausybės nustatyta tvarka kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos, su rašytiniu prašymu dėl žalos atlyginimo.

Įsigaliojus priimtiems pakeitimams žalos atlyginimą galės gauti žymiai daugiau žmonių, nes atlyginant paciento sveikatai padarytą žalą nebus vertinama specialisto ar asmens sveikatos priežiūros įstaigos kaltė.

Į teismą pacientas turės galimybę kreiptis tik tada, jeigu jo netenkins kompensacijos dydis.

Žala paciento sveikatai bus atlyginama iš sąskaitos, kurioje bus kaupiamos sveikatos priežiūros įstaigų įmokos pacientų sveikatai padarytai žalai atlyginti.

Priimtos naujos nuostatos paskatins atskleisti asmens sveikatos priežiūros specialistų klaidas ir imtis priemonių, kad jos nesikartotų.

Šiuo metu žala atlyginama tik nustačius civilinės atsakomybės sąlygas, ją padariusio sveikatos priežiūros specialisto kaltę, didžiąja dalimi žalą atlyginant iš civilinės atsakomybės draudimo lėšų. Pagal naujus įstatymų pakeitimus, sumos, skirtos draudimo įmonėms, bus skiriamos tiesiogiai pacientų sveikatai padarytai žalai atlyginti.

BNS informacija

Ketvirtadienis, 2019 liepos 11

Informuojame, kad nuo 2019.07.01d. prie mūsų Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos (LSADPS) kolektyvinių narių prisijungė VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės sveikatos apsaugos darbuotojų profesinė sąjunga su gausia savo narių komanda. Sveikiname profsąjungos pirmininką dr. Sergėjų Andruškevičių, tikimės efektyvaus ir konstruktyvaus bendradarbiavimo, bei linkime sėkmės atstovaujant savo profesinės sąjungos narių interesus.

LSADPS informacija

Trečiadienis, 2019 liepos 10

Šiandieną LR Vyriausybė ir penkioliką profesinių sąjungų, tarp jų ir Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinė sąjunga (LSADPS), pirmininkė Aldona Baublytė, kuri atstovavo LSADPS kolektyvinę narę Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinę sąjungą, pasirašė Nacionalinę kolektyvinę sutartį, kuria sutariama 2020 metais didinti darbo užmokestį viešojo sektoriaus darbuotojams.  Šis sprendimas palies apie 286 tūkst. darbuotojų, tarp jų ir pedagogus, ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų auklėtojus, socialinius darbuotojus, pareigūnus bei kitus valstybės ir savivaldybių tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis.
Remiantis sutartimi, pareiginės algos bazinis dydis kitais metais bus padidintas nuo 173 iki 176 eurų. Pareiginės algos bazinis dydis taikomas apskaičiuojant visų valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų, valstybės pareigūnų, teisėjų, karių ir valstybės politikų darbo užmokestį, o pareiginė alga nustatoma bazinį dydį padauginus iš nustatyto pareiginės algos koeficiento.
Taip pat sutarta kilstelėti žemiausius pareiginės algos koeficientus mažiausią darbo užmokestį gaunantiems pareigūnams, žemiausių grandžių valstybės tarnautojams, ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogams, specialiesiems pedagogams, logopedams, psichologams ir kitiems pagalbos specialistams, taip pat auklėtojams koncertmeisteriams ir akompaniatoriams. Kartu didinami minimalūs koeficientai visoms kvalifikuotoms pareigybėms valstybės ir savivaldybių įstaigose. Koeficientų padidinimas palies apie 50 tūkst. darbuotojų iš viso viešojo sektoriaus.
Nacionalinės 2020m. kolektyvinės sutarties tikslas – gerinti darbo sąlygas, didinti atlyginimus, įtvirtinti papildomas garantijas, suteikti papildomas poilsio dienas ir laiką kvalifikacijai tobulinti. Sutarties įgyvendinimas leis mažinti socialinę atskirtį, užtikrins adekvatų darbo apmokėjimą mažiausiai uždirbantiems Lietuvos viešojo sektoriaus darbuotojams, padidins viešojo sektoriaus patrauklumą į darbo rinką įsiliejančiam mokslus baigusiam jaunimui.
Nacionalinę kolektyvinę sutartį pasirašiusių profesinių sąjungų nariai, be kita ko, įgis papildomų garantijų, kurios suteiks apčiuopiamos naudos apie 32,4 tūkst. profesinių sąjungų narių. Papildomos garantijos profesinių sąjungų nariams suteikiamos norint paskatinti darbuotojus ginti savo interesus kolektyviai ir stiprinti profesines sąjungas.
Papildomos garantijos Nacionalinę kolektyvinę sutartį pasirašiusių profesinių sąjungų nariams:
• 2 papildomos mokamų kasmetinių atostogų dienos, kurios turi būti išnaudojamos per vienus metus;
• 10 darbo dienų trukmės mokymosi atostogos per metus, kurių metu mokamas visas vidutinis darbuotojo darbo užmokestis, arba 20 darbo dienų trukmės mokymosi atostogos per metus, kurių metu mokama bent pusė darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio. Šiuo atveju netaikomas Darbo kodekse nustatytas reikalavimas suteikiant mokamas atostogas mokymuisi turėti bent 5 metų darbo stažą toje darbovietėje.
Vyriausybės vardu sutartį pasirašė socialinės apsaugos ir darbo ministras L. Kukuraitis, profesinių sąjungų vardu – pirmininkai arba jų įgalioti asmenys.
Pareiginės algos baziniam dydžiui padidinti 2020 metais papildomai prireiks 60 mln. eurų.

Nacionalinę  kolektyvinę Sutartį galite matyti čia.

Įstaigų. kuriose veikiančių sutartį pasirašiusių profesinių sąjungų nariams taikomas 2020 metų nacionalinės kolektyvinės sutarties III skyrius Sąrašas čia.

 


LR Vyriausybės ir LSADPS informacija

Antradienis, 2019 liepos 09

 Kuriant ir diegiant naująją pacientų registracijos sistemą bus užtikrinti aukščiausi pacientų ir sveikatos priežiūros įstaigų duomenų tvarkymo standartai, paremti naujausiais kibernetinio saugumo reikalavimais.

"Naujoji pacientų registracijos sistema sujungs daug skirtingų sveikatos priežiūros įstaigų informacinių sistemų, tad vieninga tvarka, informacinę visuomenę tenkinantys IT ištekliai ir aiškus reglamentavimas, kaip bus užtikrinamas šiose sistemose kaupiamų ir tvarkomų duomenų saugumas, yra būtini. Labai svarbu, kad sveikatos priežiūros įstaigos atsakingai ir toliaregiškai vertintų prisijungimą prie šios sistemos ne kaip prievolę, o būtiną sveikatos sistemos dalį, siekiant optimizuoti ir skaidrinti procesus. Dėl to laimės ir sveikatos priežiūros įstaigos, ir pacientai", - sako sveikatos apsaugos viceministrė Kristina Garuolienė.

Praėjusią savaitę sveikatos apsaugos ministro įsakymu buvo patvirtinti Registrų centro tvarkomų elektroninės sveikatos informacinių sistemų duomenų saugos nuostatai ir duomenų subjektų teisių įgyvendinimo išankstinėje pacientų registracijos informacinėje sistemoje tvarkos aprašas.

Patvirtinti dokumentai nustato saugumo politiką, paremtą naujausiais kibernetinio saugumo reikalavimais, kuri bus taikoma vystant visas elektroninės sveikatos informacines sistemas. Juose nustatyti pagrindiniai principai, veiklos kryptys, atsakomybės sritys, vieningi rizikos vertinimo kriterijai ir procesai, kurie padės užtikrinti tinkamą, šių dienų reikalavimus atitinkančią informacinės sistemos ir joje sukauptų duomenų apsaugą.

Naująją išankstinę pacientų registracijos informacinę sistemą (IPR IS), kuri pakeis portalą sergu.lt ir bus su jungta su e. sveikatos sistema, savo pajėgomis sukūrė Registrų centras. Sistemą jau išbandė ir trys Vilniaus sveikatos priežiūros įstaigos: Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos, Centro poliklinika ir Karoliniškių poliklinika.

Kitą savaitę Registrų centras pradeda konsultacijas su didžiosiomis šalies sveikatos priežiūros įstaigomis, kurių metu aptars sistemų integracijos klausimus. Šiuo metu skirtingos sveikatos priežiūros įstaigos naudoja atskiras pacientų registracijos informacines sistemas, todėl labai svarbu užtikrinti sklandų integracijos procesą, kuris neturėtų įtakos nei pacientams, nei sveikatos priežiūros įstaigose dirbantiems specialistams.

"Mūsų tikslas - užtikrinti, kad sukurta naujoji išankstinė pacientų registracijos sistema atitiktų pacientų ir specialistų lūkesčius. Pacientai dėl šių pasikeitimų neturi patirti jokių nepatogumų, todėl perėjimą prie naujos sistemos vykdysime palaipsniui ir atsakingai. Be to, suprasdami jautrių duomenų saugumo svarbą, dedame visas pastangas, kad naujoji sistema būtų saugi ir patikima", - sako Registrų centro generalinis direktorius Saulius Urbanavičius.

Sveikatos priežiūros įstaigos į pacientų registravimo sistemos gamybinę aplinką bus prijungiamos palaipsniui. Kol visos sveikatos priežiūros įstaigos bus prijungtos prie naujosios sistemos, veiks ir portalas sergu.lt.

Šiuo metu veikiančios skirtingos pacientų registracijos sistemos neleidžia vienoje vietoje matyti visų sveikatos priežiūros įstaigų specialistų užimtumo, todėl sujungus e. sveikatą ir pacientų registravimo sistemą bus galima efektyviau planuoti gydytojų darbo laiką, o pacientai laiku gaus sveikatos priežiūros paslaugas.

VĮ Registrų cento informacija

Pirmadienis, 2019 liepos 08

Trečiadienį, liepos 3d., LR Vyriausybė pritarė siūlymui didinti minimalią mėnesinę algą nuo 555 eurų iki 607 eurų ir minimalų valandinį atlygį – nuo 3,39 euro iki 3,72 euro. Toks sprendimas priimtas atsižvelgiant į šalies ūkio vystymosi rodiklius ir siekiant padidinti mažiausią darbo užmokestį gaunančių darbuotojų pajamas.

„Per pastaruosius kelerius metus žymiai sumažėjo minimalią mėnesinę algą gaunančių ir visą darbo laiką dirbančių darbuotojų skaičius, nes įtvirtinome nuostatą, kad minimali alga gali būti mokama tik už nekvalifikuotą darbą. Mažas pajamas gaunančių žmonių padėtis buvo pagerinta įtvirtinus „Sodros“ įmokų grindis, kurios reiškia, jog, pavyzdžiui, puse etato už pusę minimalios algos dirbantis darbuotojas vis tiek įgyja pilnas socialines garantijas nuo minimumo“, - teigia socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.

„Nuoseklus minimalios algos didinimas taip pat yra labai svarbus instrumentas, padedantis didinti gyventojų pajamas ir socialinį saugumą: jei šiuo metu žmogus, kuriam mokamas minimalus atlyginimas, į rankas gauna 395 eurus, tai padidinus gaus – 425 eurus. Tikimės, kad minimalios mėnesinės algos padidinimas stums aukštyn ir kitus darbo užmokesčius“, - priduria ministras.

Vadovaujantis Darbo kodeksu, minimali mėnesinė alga gali būti mokama tik už nekvalifikuotą darbą. 2019 m. balandžio mėn. duomenimis, minimalią mėnesinę algą ir mažiau gavo apie 156 tūkst. darbuotojų. Minimalios mėnesinės algos padidinimui iš valstybės biudžeto reikės apie 17 mln. eurų.

Trišalė taryba yra sutarusi minimalios mėnesinės algos dydį sieti su konkrečiais ekonominiais rodikliais: vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio kaita, darbo našumo pokyčiais, vidutinio metinio vartotojų kainų indekso pokyčiais, bendrojo vidaus produkto augimu, vidutiniu metiniu nedarbo lygiu ir kitais pokyčiais.

Siekiant atsieti minimalios mėnesinės algos nustatymą nuo politinio ciklo, 2017 metais buvo numatyta, kad minimalaus darbo užmokesčio ir vidutinio darbo užmokesčio santykis neturi būti mažesnis kaip 45 procentai ir didesnis kaip 50 procentų.

Minimali mėnesinė alga turi atitikti ketvirtadalio didžiausią santykį tarp vidutinio ir minimalaus darbo užmokesčio turinčių Europos Sąjungos valstybių vidurkį, kuris nustatomas pagal paskutinių trejų metų skelbiamus statistinius duomenis.

Paskutinį kartą minimali mėnesinė alga didinta nuo 400 iki 430 eurų 2019 m. pradžioje. Po mokesčių pertvarkos, kurios metu sujungti darbdavio ir darbuotojo mokesčiai, minimali mėnesinė alga „ant popieriaus“ siekė 555 eurus.

Kaip keisis įmokos ir išmokos padidinus minimalią mėnesinę algą?

ĮMOKOS

Padidinus minimalią mėnesinę algą nuo 555 eurų iki 607 eurų, valstybė skirs daugiau lėšų socialinio draudimo įmokoms už valstybės lėšomis draudžiamus žmones. Iš viso įmokos už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis padidės apie 4 mln. eurų.

Valstybė savo lėšomis draudžia senatvės pensijos nesulaukusius ir draudžiamųjų pajamų neturinčius valstybės tarnautojų, profesinės karo tarnybos karių ir diplomatų sutuoktinius, kai jie gyvena užsienyje, valstybės prezidento sutuoktinį, vieną iš tėvų, kuris augina vaiką iki 3 metų, senatvės pensijos amžiaus nesulaukusius ir neįgalius vaikus slaugančius tėvus ar globėjus, privalomosios pradinės karo tarnybos karius bei asmenis, atliekančius alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, profesinių mokyklų mokinius, universitetų ir kolegijų studentus, Užimtumo tarnybos mokytis ar persikvalifikuoti siųstus asmenis, religinių bendruomenių ir bendrijų dvasininkus bei vienuolius, meno kūrėjo statusą turinčius darbingo amžiaus žmones, jei neturi draudžiamųjų pajamų, žmones, atliekančius savanorišką praktiką.

Keistųsi ir „Sodros“ įmokų grindys, kai žmogui apskaičiuotas darbo užmokestis yra mažesnis negu MMA, bet jam užtikrinamos minimalų atlyginimą gaunančio asmens socialinės garantijos. Tokiu atveju darbdavys valstybinio socialinio draudimo įmokas už darbuotojus apskaičiuoja nuo mokamo darbo užmokesčio ir papildomai iš savo lėšų sumoka skirtumą iki minimalių socialinių garantijų (išskyrus įstatyme nustatytus atvejus).

Taip pat padidės savarankiškai dirbančių asmenų ir savarankiškai privalomuoju sveikatos draudimu besidraudžiančių asmenų įmoka už mėnesį. Šiuo metu minimali įmoka yra 38,74 euro per mėnesį. Ji padidės 3,63 euro ir sieks 42,37 euro.

Keisis ir verslo liudijimų socialinio draudimo įmokos. Žmonės, kurie verčiasi individualia veikla turėdami verslo liudijimą, draudžiami pensijų socialiniu draudimu, o šių asmenų socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo MMA.

Ūkininkų ir jų partnerių, kurių pajamos mokestiniu laikotarpiu nėra apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu ir kurie nedeklaruoja individualios žemės ūkio veiklos pajamų, mėnesio socialinio draudimo įmokos apskaičiuojamos ir sumokamos nuo MMA. Šie asmenys draudžiami pensijų, ligos ir motinystės socialiniu draudimu.

Keisis privalomojo sveikatos draudimo įmokų žemutinė riba per metus visiems savarankiškai dirbantiems asmenims, tiek deklaruojantiems pajamas, tiek mokantiems nuo minimalios algosĮmokos per metus negalės būti mažesnės kaip 6,98 proc. nuo 12 MMA. Ūkininkų ir jų partnerių, kurių ūkis ne didesnis nei 2 EDV, sveikatos draudimas per metus sudaro ne mažiau nei 2,33 proc. nuo 12 MMA.

IŠMOKOS

Padidinus minimalią mėnesinę algą nuo 555 eurų iki 607 eurų, pastovioji nedarbo draudimo išmokos dalis, tiesiogiai priklausanti nuo MMA, padidės 9,3 proc. arba 12 eurų nuo 129 eurų iki 141 euro.

Taip pat keisis ir iš Garantinio fondo mokamos darbuotojams priklausančios išmokos, kuomet darbdavys tampa nemokus: darbo užmokestis, piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, išeitinės išmokos, apmokėjimai už prastovas.

 LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos  informacija.

Į viršų