Atliepdama onkologinėmis ligomis sergančių organizacijų siūlymus, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija parengė tris svarbias iniciatyvas, kurios padės kovoti su onkologinių ligonių diskriminacija darbo rinkoje, sudarys sąlygas prioriteto tvarka išeiti apmokamų kasmetinių ar neapmokamų atostogų, penktadalį laiko dirbti nuotoliniu būdu bei suteiks nuolaidas viešajam vietinio ir tolimojo susisiekimo transportui.

„Daugelis onkologine liga susirgusių žmonių, jei tik gali, yra linkę toliau dirbti, nes taip užsitikrina pajamas. Tačiau darbo aplinkoje ne visuomet paisoma šių žmonių interesų: besigydantys ligoniai pasakoja buvę pažeminti pareigose arba atleisti, jiems nesudaromos galimybės dirbti lanksčiai iš namų arba neįmanoma pasinaudoti atostogomis tuomet, kai tikrai to reikia. Negana to, ligoniai priversti leisti lėšas kelionėms į gydymo įstaigą ir iš jos, kai didžioji dalis pinigų turėtų būti skiriama gydymuisi ir sveikatos stiprinimui. Visi šie aspektai apsunkina besigydančių žmonių kasdienybę, todėl reaguodami ir teikiame šiuo siūlymus“, - spaudos konferencijoje antradienį sakė socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.

1. Transporto lengvatos

Transporto lengvatų įstatymo pataisa onkologine liga sergantiems asmenims siūloma nustatyti 80 proc. nuolaidą vykstant vietiniu ar tolimuoju viešojo susisiekimo transportu: autobusais, troleibusais, traukiniais. Nuolaida būtų taikoma vienkartiniam ar terminuotam vardiniam bilietui.

Transporto nuolaidos ypač aktualios gyventojams, kurie iš mažesnių miestelių vyksta gydytis į didžiuosiuose šalies miestuose esančias sveikatos priežiūros įstaigas, ypač antrinio ir tretinio lygmens. Besigydantieji dėl savo sveikatos būklės ne visuomet patys gali vairuoti automobilinį, o artimieji taip pat gali neturėti galimybių pavėžėti, todėl viešasis transportas kartais tampa vienintele išeitimi. 

2. Draudimas diskriminuoti

Lygių galimybių įstatyme ketinama užfiksuoti draudimą diskriminuoti dėl sveikatos būklės – onkologinių ligų, genų mutacijų ir panašiai. Šis siūlymas sudarytų sąlygas sergantiems žmonėms kreiptis į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą, kai manoma, kad atleidimas, pažeminimas pareigose arba netinkamų sąlygų darbui sudarymas yra susijęs su asmens sveikatos būkle.

„Suprantama, kad niekas atvirai nesako, jog ketina darbuotoją atleisti iš darbo ar pažeminti pareigose dėl jo ligos, tačiau įtraukus į diskriminacijos pagrindus sveikatos būklę darbdaviai bus priversti susimąstyti, kaip jų veiksmai atrodo teisės požiūriu“, - teigia ministras L. Kukuraitis.

3. Lankstesnės darbo sąlygos, dvigubai didesnės išeitinės išmokos

Darbo kodekso pakeitimais norima sudaryti lankstesnes sąlygas onkologiniams ligoniams dirbti ir užtikrinti, kad besigydantis ligonis galėtų pirmumo tvarka pasiimti kasmetinių atostogų.

Pavyzdžiui, šiuo metu darbdavys privalo tenkinti prašymą bent penktadalį laiko dirbti nuotoliniu būdu, kai to paprašo nėščia, neseniai gimdžiusi ar krūtimi maitinanti darbuotoja, taip pat jei to nori darbuotojas, auginantis vaiką iki 3 metų, vienišas tėtis ar mama, turintis vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų.

Pakeitimais siūloma, kad darbdavys turėtų pareigą tenkinti prašymą dėl nuotolinio darbo ir kai to paprašo darbuotojas, pateikęs sveikatos priežiūros įstaigos išvadą apie savo ligą.

Pakeitimuose numatomos ir didesnės išeitinės išmokos, kai iš darbo atleidžiamas darbuotojas, kuris nebegali eiti savo pareigų dėl sveikatos būklės. Šiuo metu tokiems ligoniams išeitinė išmoka siekia vieno mėnesio atlyginimą, jei dirbta ilgiau nei metus, ir pusės mėnesio, jei darbo santykiai tęsėsi trumpiau nei metus. Darbo kodekso pakeitimuose siūloma išeitinę išmoką padvigubinti – mokėti vieno mėnesio atlyginimą, kai dirbta trumpiau nei metus, ir dviejų mėnesių, kai dirbta ilgiau nei metus.

Dar vienas svarbus Darbo kodekso pakeitimas susijęs su kasmetinėmis atostogomis. Paprastai kasmetinės atostogos suteikiamos susitarus darbuotojui ir darbdaviui.

Šiuo metu darbdavys būtinai turi tenkinti nėščios darbuotojos prašymą dėl atostogų prieš nėštumo ir gimdymo atostogas arba po jų, taip pat, jei to prašo tėtis prieš partnerės gimdymą arba po jo, kai darbuotojas mokosi dirbdamas, slaugo sergančius šeimos narius ar neįgaliuosius.

Siūloma, kad darbdavys turėtų būtinai sutikti ir su onkologine liga susirgusio darbuotojo prašymu išeiti priklausančių kasmetinių atostogų, kai prašymas pagrįstas sveikatos priežiūros įstaigos išvada.

Panašus reglamentavimas būtų taikomas ir susirgusiam darbuotojui prašant neapmokamų atostogų – darbdavys tokį prašymą turėtų tenkinti.

Galima piniginė parama iš savivaldybės

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija taip pat primena, kad savivaldybės jau dabar turi galimybę savo tarybų nustatyta tvarka onkologiniams ligoniams skirti vienkartinę, tikslinę, periodinę ar sąlyginę pašalpą. Tai yra socialinė parama, kuri skiriama atsižvelgiant į realią žmogaus ar jo šeimos padėtį ir konkrečias aplinkybes. Tokia savivaldybių teisė numatyta Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymu.

Tačiau kadangi papildomos socialinės paramos skyrimas yra išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija, paramos dydis kiekvienoje savivaldybėje gali būti skirtingas. Tačiau principas visoms savivaldybėms vienodas – ieškoti veiksmingiausių paramos teikimo būdų, kad ji pasiektų būtent tuos žmones, kuriems yra labiausiai reikalinga. Taip pat labai svarbu, kad nustatyta parama būtų adekvati – proporcinga tam tikrai problemai spręsti ir turinti įtakos veiksmingiems pokyčiams.

Socialinės apsaugos  ir darbo ministerijos informacija

 Dalinamės LPSK tarptautinėmis profesinių sąjungų naujienomis.

Žiūrėti čia: http://www.lpsk.lt/2020/02/03/tarptautines-profesiniu-sajungu-naujienos-nr-3-2020/

Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba (Akreditavimo tarnyba) praėjusiais metais įvykdė konsoliduotus tikrinimus penkiolikoje rajono ligoninių. Jų metu nustatyti pažeidimai, kai ligoninės neužtikrino pacientams visą parą teikiamų paslaugų, organizavo specialistų budėjimą namuose, klaidingai pildė vidaus dokumentus, nepasirūpino medicinos priemonėmis, neatliko naudojamų medicinos priemonių techninės priežiūros, netinkamai teikė paslaugas smegenų insultą patyrusiems pacientams, o dalis specialistų neturėjo reikiamos kvalifikacijos.

Akreditavimo tarnybos direktorė Nora Ribokienė teigia, kad tokių patikrinimų metu siekiama gerinti sveikatos paslaugų kokybę, o svarbiausia – užtikrinti pacientų saugumą.

„Patikrinimai leidžia pamatyti ir įvertinti sveikatos sistemos problemas iš arti, o tai svarbu inicijuojant tarpinstitucines diskusijas ir siekiant spręsti aktualias sistemines problemas. Vien praėjusiais metais Akreditavimo tarnyba gydymo įstaigoms pateikė 126 rekomendacijas, o Sveikatos apsaugos ministerijai – 5 pasiūlymus, kaip patobulinti paslaugų teisinį reguliavimą“, –teigia N. Ribokienė.

Patikrinimo metu paaiškėjo, kad dauguma ligoninių neužtikrino endoskopinių tyrimų paslaugų teikimo visą parą, netinkamai organizavo specialistų budėjimą namuose bei nepasirūpino, kad specialistai šioje srityje įgytų ne mažesnę kaip 36 val. per paskutinių 5 metų laikotarpį kvalifikaciją. Tik vienoje iš patikrintų ligoninių buvo užtikrintas medicinos biologo paslaugų teikimas visą parą, o net 8 patikrintose gydymo įstaigose nebuvo užtikrintas visų privalomų laboratorinių tyrimų atlikimas.

Daugiau informacijos apie patikrinimą.

Akreditavimo tarnyba patikrinusi, kaip buvo vadovaujamasi ūminio galvos smegenų insulto diagnostikos ir gydymo tvarka, nustatė, kad kuriama ydinga praktika, kai pacientai, kuriems yra įtariamas ūmus galvos smegenų insultas, greitosios pagalbos automobiliu pristatomi ne į insulto gydymo centrus, o į rajonines ligonines, kuriose nėra būtinos įrangos suteikti reikiamą pagalbą. Atsižvelgdama į tai Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) sugriežtino paslaugų įtariant ar diagnozavus ūminį galvos smegenų insultą teikimo tvarkos aprašą. Tad pacientai, patyrę smegenų insultą, visuomet privalo būti vežami į insulto gydymo centrus arba tarpinės pagalbos ligonines, kuriose yra specializuota įranga ir specialistai, gebantys suteikti efektyvią ir skubią pagalbą insulto ištiktiems pacientams.

Dar nustatyta, kad 11 ligoninių vidaus dokumentų nuostatos neatitinka teisės aktų reikalavimų, kurie užtikrina įstaigos vidaus procesų tikslumą ir efektyvumą. Taip pat vienuolika ligoninių neturėjo visų privalomų medicinos priemonių, trijose nebuvo atlikta naudojamų medicinos priemonių techninė priežiūra, dar trys ligoninės neturėjo medicinos priemonių instrukcijų lietuvių kalba, o dvi neužtikrino, kad medicinos priemonių instrukcijos būtų laikomos priemonių naudojimo vietose.

Akreditavimo tarnyba dėl nustatytų teisės aktų reikalavimų pažeidimų visas patikrintas ligonines įspėjo ir nustatė terminą rastiems trūkumams pašalinti. Ligoninėms, nepašalinusioms pažeidimų, Akreditavimo tarnyba stabdys licencijas.

SAM Spaudos tarnybos informacija

Sausio 21- 23 dienomis Briuselyje, Belgijoje Europos profesinių sąjungų institutas ( ETUI) organizavo seminarą " Viešasis komunikavimas Europos sąjungos kontekste profesinių sąjungų atstovams". Mokymai buvo skirti profesinių sąjungų atstovams, ypač jauniems darbuotojams, patenkantiems į sudėtingas situacijas nacionaliniame ir tarptautiniame lygyje, jų sprendimo būdai, prisistatymo ir bendravimo įgūdžiai, kūno kalbos ir kalbos mokymas, žiniasklaidos mokymo ir interviu metodai, tarpkultūriniai ir tarpvalstybiniai komunikacijos aspektai ir t.t.
Lietuvos sveikatos apsaugos profesinę sąjungą atstovavo Ukmergės PSPC sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos jaunimo narė Vilma Tursaitė.
Dalinamės renginio nuotrauka.