2018 m. ketvirtąjį ketvirtį nedarbo lygis sudarė 6 proc.

• Nedarbo lygis 2018 m. ketvirtąjį ketvirtį buvo 6 proc. Vyrų nedarbo lygis sudarė 6,4 proc., moterų – 5,5 proc. Jaunimo (15–24 metų amžiaus) nedarbo lygis 2018 m. ketvirtąjį ketvirtį sudarė 11,1 proc. ir per ketvirtį padidėjo 1,2 procentinio punkto.
• 2018 m. ketvirtąjį ketvirtį buvo 87,4 tūkst. bedarbių, t. y. 0,7 tūkst. daugiau nei trečiąjį ketvirtį. Ilgalaikių bedarbių per ketvirtį sumažėjo 3,3 tūkst. ir buvo 25,6 tūkst. 15–24 metų amžiaus bedarbių 2018 m. ketvirtąjį ketvirtį buvo 11,8 tūkst.
• 2018 m. ketvirtąjį ketvirtį dirbo 1 mln. 376 tūkst. gyventojų, jų skaičius, palyginti su 2018 m. trečiuoju ketvirčiu, sumažėjo 3,7 tūkst.
• 15–64 metų amžiaus gyventojų užimtumo lygis per 2018 m. ketvirtąjį ketvirtį išliko beveik nepakitęs ir sudarė 72,9 proc. Šios amžiaus vyrų užimtumo lygis 1,4 procentinio punkto viršijo moterų užimtumo lygį (atitinkamai 73,6 ir 72,2 proc.). 55–64 metų amžiau gyventojų užimtumo lygis per ketvirtį padidėjo 2,2 procentinio punkto ir 2018 m. ketvirtą ketvirtį sudarė 69,3 proc. Jaunimo (15–24 metų amžiaus) užimtumo lygis 2018 m. ketvirtąjį ketvirtį sudarė 32 proc. ir per ketvirtį sumažėjo 3,9 procentinio punkto.

2018 m. nedarbo lygis šalyje buvo 6,2 proc.

• 2018 m. nedarbo lygis sudarė 6,2 proc. ir buvo 0,9 procentinio punkto mažesnis nei 2017 m. Vyrų nedarbo lygis sudarė 6,9 proc., moterų – 5,5 proc. Per metus vyrų nedarbo lygis sumažėjo 1,6 procentinio punkto, moterų – 0,2 procentinio punkto. Jaunimo (15–24 metų amžiaus) nedarbo lygis 2018 m. sudarė 11,4 proc. ir buvo 1,9 procentinio punkto mažesnis nei 2017 m. Ilgalaikio nedarbo lygis 2018 m. sudarė 2 proc. ir buvo 0,7 procentinio punkto mažesnis nei 2017 m.

Visą Statististikos departamento informacinį pranešimą galite skaityti čia.

Statistikos departamento informacija

Sausio 31 d. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LPSK) Vyriausybei pateikė pasiūlymus ir pastabas Ilgalaikio tvaraus viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio finansavimo iki 2025 metų strategijos projektui.

Dokumento projektą Vyriausybės kanceliarija pateikė sausio 23 d., sausio 25 d. Vyriausybės sudarytos komisijos posėdyje apsikeista bendru įspūdžiu ir nuomonėmis, o sausio 31 d. susitikime bus svarstomi konkretūs pasiūlymai.

LPSK rašte, adresuotame Premjerui Sauliui Skverneliui, nurodo, jog Strategijos pirmoje dalyje „Situacijos apžvalga“ pateikiami statistiniai duomenys nėra aiškūs, nedetalizuojama, kokie konkretūs statistiniai duomenys analizuojami ir kokiais tyrimų metodais naudojantis jie nagrinėjami. Strategijos rengėjams pateikus statistinius duomenis, kuriais buvo naudojamasi darant situacijos apžvalgą, LPSK įsipareigoja ne anksčiau kaip per 2 savaites nuo duomenų pateikimo dienos, atlikti savo situacijos apžvalgą ir pateikti išvadas.

LPSK pirmininkės Ingos Ruginienės pasirašyta rašte taip pat pabrėžiama, jog LPSK Strategijos terminas iki 2025 m. yra nepriimtinas, atsižvelgiant į tai, kad už Strategijos įgyvendinimą atsiskaitys Seimas, kuris bus išrinktas 2024 m. LPSK siūlo sistemiškai visoje Strategijoje bei jos pavadinime numatyti 2020 metus, kaip galutinį terminą, kadangi tai yra paskutiniai metai, kuriais šiuo metu veikianti Vyriausybė gali prisiimti ir įgyvendinti priimtus įsipareigojimus.

Klausimas dėl strategijoje numatyto pareiginės algos bazinio dydžio atstatymo į iki ekonominės krizės buvusį lygį, LPSK nuomone, yra nediskutuotinas ir negali būti derybų ar susitarimų objektu, kadangi tai yra Valstybės pareiga, apibrėžta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje.

Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos pasiūlymai dėl gydytojų rezidentų ir dėl visuomenės sveikatos specialistų darbo užmokesčio įtraukti į LPSK pasiūlymų bendrą raštą , adresuotą LR Vyriausybei.

Daugiau LPSK pasiūlymų strategijos projektui – čia. 

LPSK  ir LSADPS informacija

Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinė sąjunga, atsakydama į 2019-01-21 raštą Nr. (1.1.25-141)10-393 „Kvietimas į posėdį“, teikia savo nuomonę šiais Jūsų rašte pateiktais klausimais:

1. Ar kadencijų nustatymo universiteto ligoninių padalinių ir filialų vadovams bei universiteto ligoninių sveikatos priežiūros specialistams (darbuotojų įdarbinimas pagal terminuotas darbo sutartis) yra tikslingas.

Darbo kodekso 68 straipsnio 4 d. nustato, kad terminuotų darbo sutarčių, kurių maksimalus terminas negali būti ilgesnis kaip penkeri metai, sudarymo galimybę su renkamais ar skiriamais darbuotojais, kūrybinių profesijų ir mokslo darbuotojais, kolegialių renkamųjų organų skiriamais darbuotojais ar kitais darbuotojais viešojo intereso gynimo tikslais nustato kiti įstatymai. Tokios sutartys gali būti sudaromos arba pratęstos įstatymo nustatytu pagrindu ir kitos šio straipsnio nuostatos joms netaikomos. Universitetinės ligoninės dalyvauja ne tik mokymo procese, bet ir teikia sveikatos priežiūros paslaugas. Todėl sudaromos terminuotos darbo sutartys su visais sveikatos priežiūros specialistais dirbančiais universitetinėse ligoninėse prieštarauja Darbo kodekso 68 straipsnio 4 d. Juolab, kad terminuotų darbo sutarčių sudarymas turi būti ribojamas pagal 1999 m. ES direktyvą dėl terminuotų darbo sutarčių, nes terminuotos darbo sutartys yra vienpusiškai nenaudingos darbuotojui. Direktyvoje nurodoma, kad terminuotos darbo sutartys kelia papildomą stresą darbe, darbuotojai dažniau patenka į nelaimingus atsitikimus darbe, nutraukti terminuotą darbo sutartį pasibaigus jos terminui nereikia jokios priežasties. Be to pagal terminuotą darbo sutartį dirbantis darbuotojas negali planuoti savo finansinės padėties, joks bankas nesuteikia paskolų darbuotojams turintiems terminuotas darbo sutartis.

Sausio 22 d. įvyko eilinis Lietuvos trišalės tarybos posėdis. Seimo narys Tomas Tomilinas pristatė Darbo kodekso 179 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, kuris garantuotų profesinių sąjungų padaliniams laisvę veikti darbdavių lygmeniu.

Anot jo, randasi nemažai profesinių sąjungų atstovų skundų, jog profesinių sąjungų padaliniai po naujojo Darbo kodekso įsigaliojimo nebėra traktuojami kaip įstaigos lygmeniu veikianti profesinė sąjunga. Derantis dėl Darbo kodekso šios temos niekas neaptarinėjo, todėl pakeitimą reiktų traktuoti tik kaip techninį patobulinimą. Jis garantuos tas pačias veikimo sąlygas profesinėms sąjungoms, kokias jos turėjo iki naujojo Darbo kodekso įsigaliojimo.

Įstatymo projektas jau svarstomas Seime, Trišalės tarybos išvados paprašė Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas.

Vyriausybės pusė pasiūlė projektą papildyti nuostata, kad profesinės sąjungos padaliniui įsteigti būtų taikomos tos pačios sąlygos, kaip ir profesinei sąjungai: jis turėtų turėti dvidešimt steigėjų arba steigėjais būtų ne mažiau kaip 1/10 visų darbdavio darbuotojų, bet ne mažiau kaip trys.

Trišalė taryba bendru sutarimu pritarė įstatymo projektui su pasiūlyta korekcija.

Seimo narys T.Tomilinas pristatė ir kitą dokumentą – LR Socialinio dialogo skatinimo įstatymo projektą. Pasak jo, jį parengė darbo grupė prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, o jo tikslas – padėti aukštesnio lygio kolektyvinėms deryboms, nes Darbo kodekse tai nėra išsamiau reglamentuota. Projekte numatyta nemažai valstybės pagalbos mechanizmų, kurie padėtų iškilus nesklandumams ar neaiškumams aukštesnio lygio derybose.

Seimo narys paminėjo, jog projekte detalizuotos nacionalinės kolektyvinės sutarties derybos (8 str.), nes, anot jo, praeitais metais derybos dėl bazinio dydžio baigėsi tik spalio mėn., nors svarstymai dėl kitų metų biudžeto prasideda jau pavasarį. Socialinio dialogo skatinimo įstatyme siūloma numatyti, kad Finansų ministerija ne vėliau kaip per dvi savaites nuo derybų dėl nacionalinės kolektyvinės sutarties pradžios pateiktų derybų pusėms svarbiausių makroekonominių prognozių ateinantiems metams rodiklius, minimalios algos dydžio prognozę, planuojamų reformų kaštus, taip pat esminius įstatymais nustatytų ir numatytų biudžeto asignavimų pokyčių rodiklius kitais metais.

Projekte taip pat įdėti saugikliai, kad kolektyvinės sutartys privačiame sektoriuje nebūtų laikomos karteliniais susitarimais, kaip buvo bandoma traktuoti kalbant apie susitarimus dėl prekybos centrų darbo švenčių ir poilsio dienomis.

Taip pat įstatyme numatytas tam tikras pagalbos – mediacijos mechanizmas, kuris įsijungtų, jeigu iškiltų problemų derybose ar prireiktų ekspertų pagalbos.

Po diskusijos nuspręsta išsamesnes pozicijas ir pasiūlymus pateikti kitame Trišalės tarybos posėdyje.

Vėliau pateikta informacija apie partnerių pasiūlymus Darbo kodeksui keisti, kuriuos ministerija susistemino. Nuspręsta, jog vasario mėnesį dar bus laukiama pasiūlymų iš kitų Trišalės tarybos  narių, kovo mėnesį dėl visų pasiūlytų pakeitimų vyks diskusijos Darbo santykių komisijoje prie Trišalės tarybos, o balandžio mėn. šis klausimas grįš į Trišalę tarybą.

„Sodros“ vyriausioji patarėja Julita Varanauskienė Trišalėje taryboje pristatė pensijų skaičiuoklę.

Paskutiniuoju klausimu svarstyta Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ pozicija dėl kolektyvinių derybų. Asociacijos atstovas Tomas Garuolis tikino, kad „Linava“ visada buvo atvira socialiniam dialogui, vardijo tai deklaruojančias rezoliucijas ir dokumentus, o taip pat esą yra paskirti žmonės į neseniai sukurtą darbo grupę, kuriems, kaip vėliau patikslino, suteikti įgaliojimai pradėti derybas.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė piktinosi, jog jau kelintą kartą kalbama apie tą patį, o prieš pusantrų metų profesinių sąjungų prisistatymas deryboms ignoruojamas iki šiol. Anot jos, per pusantrų metų nepradėti derybų – beprecedentis dalykas, todėl Trišalė taryba neturėtų likti nuošalyje.

Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radiškauskienė informavo, jog Vyriausybės nutarimo, reglamentuojančio vairuotojų darbo užmokestį, projektas yra parengtas, tačiau pasiūlė dar palaukti, ką pavyks sutarti partneriams derybinėje grupėje. Trišalė taryba savo ruožtu rekomenduoja siekti susitarti kolektyvinėmis derybomis ir stebės derybų eigą.

Kitas Trišalės tarybos posėdis numatytas vasario 19 d.

LPSK informacija