Net 3 iš 5 darbuotojų Europos Sąjungoje (ES) nurodo turintys su darbu susijusių kaulų-raumenų sistemos sutrikimų ir net 60 proc. visų darbuotojų, turinčių su darbu susijusių sveikatos problemų šiuos įvardija, kaip rimčiausius. Rizika didėja ir darbuotojų emociniame lygmenyje – ES duomenimis, net 68 proc. darbuotojų nurodo, kad patiria su darbu susijusį stresą, dėl kurio ilgainiui išsivysto kitos sveikatos problemos, tačiau šiuo darbo aspektu įmonėse rūpinamasi dar per mažai.

Didėjanti rizika darbe: stresas ir kaulų-raumenų sistemos sutrikimai kankina daugiau nei pusę darbuotojų Europoje

Net 3 iš 5 darbuotojų Europos Sąjungoje (ES) nurodo turintys su darbu susijusių kaulų-raumenų sistemos sutrikimų ir net 60 proc. visų darbuotojų, turinčių su darbu susijusių sveikatos problemų šiuos įvardija, kaip rimčiausius. Rizika didėja ir darbuotojų emociniame lygmenyje – ES duomenimis, net 68 proc. darbuotojų nurodo, kad patiria su darbu susijusį stresą, dėl kurio ilgainiui išsivysto kitos sveikatos problemos, tačiau šiuo darbo aspektu įmonėse rūpinamasi dar per mažai.

Mažėja darbuotojų fizinis krūvis, bet ne problemos

„Saugą darbe neretai siejame su padidintos rizikos profesijomis, kuriose dominuoja fizinis darbas, todėl dažnai ją asocijuojame tik su akivaizdžių pavojų prevencija statybos, žemės ūkio ar apdirbamosios pramonės sektoriuose. Tačiau ES duomenys rodo, kad su darbu susijusios sveikatos problemos, tarp kurių dažniausi raumenų ir kaulų sistemos sutrikimai, yra vis rečiau siejamos su fiziniu krūviu ir vis dažniau – su ilgu sėdėjimu, darbu kompiuteriu bei prasta darbuotojų psichosocialine būsena“, – teigia Nerita Šot, Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vyriausioji specialistė.

Ji taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog labai dažnai darbuotojai apie sveikatą susimąsto tik tada, kai pasireiškę sutrikimai sukelia tokio lygio diskomfortą, kad jis trukdo dirbti ar net pilnavertiškai gyventi. Teisės aktai įpareigoja darbdavį užtikrinti saugias ir sveikas darbo sąlygas, tačiau ne mažiau svarbu, kad visuomenė ir patys darbuotojai būtų tinkamai informuoti bei gebėtų įvertinti ryšį tarp procesų darbe ir galimų sveikatos sutrikimų.

Būtent informuotumui didinti Europos saugos ir sveikatos darbe agentūra (EU-OSHA) kasmet vykdo saugių darbo vietų kampaniją, kurios tema šiemet – „Saugiose darbo vietose mažesnis krūvis“ – susitelkia į kaulų ir raumenų sistemos sutrikimų darbe atpažinimą, jų valdymą ir prevenciją.

Raumenų ir kaulų sistemos sutrikimai darbe dažniausi

Raumenų ir kaulų sistemos sutrikimai dažniausiai išsivysto nugaros srityje, apatinėse ir viršutinėse galūnėse. Šių sutrikimų atsiradimui įtakos gali turėti tokie fiziniai veiksniai kaip: darbas varginančiose ar skausmingose padėtyse, sunkių krovinių tvarkymas, nuolat pasikartojantys judesiai, ilgas sėdėjimas, darbas kompiuteriu bei kitais įrenginiais.

„Kaulų ir raumenų sistemos pažeidimai yra vieni dažniausių sutrikimų tiek Lietuvoje, tiek kitose Europos Sąjungos šalyse. Jie padaro didžiulę žalą ekonomikai, kadangi išsivysčius šiems sutrikimams, žmogus pilnai nebepasveiksta. Dažniausiai liga atsinaujina arba paūmėja, o smarkiai progresuojant – išsivysto neįgalumas. Taip žalą patiria tiek visuomenė, tiek darbdaviai, tiek patys darbuotojai ir jų šeimos“, – teigia Rita Zubkevičiūtė, VDI Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vyriausioji darbo inspektorė.

Europos darbo sąlygų tyrimų duomenys atskleidžia, kad absoliuti dauguma fizinių rizikos veiksnių per 10 metų Europos Sąjungoje sumažėjo. Siekiant sumažinti fizinę įtampą ar pasikartojančius judesius  taikoma užduočių kaita, darbuotojams dirbantiems nepatogiose, statiškose padėtyse skiriamos reguliarios pertraukos. Šalia šių organizacinių sprendimų imamasi ir techninių – aprūpinant darbuotojus reikiama įranga, kuri sumažina apkrovas ir krūvius žmogiškiesiems resursams.

Sąlygos darbuotojams vis gerėja, krūviai paskirstomi atsižvelgiant į ekspertų rekomendacijas, naudojama sveikatai mažiau žalinga įranga. Vis dėlto, itin svarbu atkreipti dėmesį į faktą, kad darbas kompiuteriu, išmaniaisiais telefonais ir kitais išmaniais įrenginiais nuolat auga, kaip ir nuo to išsivystantys raumenų ir kaulų sistemos sutrikimai.

Fizinį krūvį keičia psichosocialinis krūvis

Technologinė pažanga nulėmė, kad sunkaus fizinio darbo mažėja. Tačiau sėdėjimas prie kompiuterio ir nuolatinis klaviatūros barškinimas pavojingas ne tik darbuotojo nugarai (dėl statiškos sėdėjimo pozos) ar plaštakoms (dėl pasikartojančių judesių), tačiau ir psichosocialinei būsenai. Technologijos darbą perkėlė į virtualią erdvę, kurioje gerokai sudėtingiau apčiuopti rezultatus, apsibrėžti ribas ar išsikelti adekvačius tikslus. Tuo tarpu dirbant fizinį darbą pajusti pervargimą bei įvertinti savo galimybių ribas – kur kas paprasčiau.

Nuotolinis darbas dar labiau išbalansavo darbuotojų kasdienybę. Išnyko socialiniai ryšiai, atskirtis tarp darbo ir namų, profesinio ir asmeninio gyvenimo. Dėl šių priežasčių darbuotojai jaučia stresą bei įtampą.

1. Šot patikina, kad pastarųjų metų ES atliktų tyrimų metu nustatyta, jog psichosocialiniai veiksniai yra susiję su kaulų ir raumenų sistemos sutrikimais. Daugiausia įtakos turi nerimas, bendras nuovargis, miego sutrikimai, nuolatinė įtampa, negalėjimas pasirinkti tinkamo darbo tempo ir per didelė vadovų kontrolė.

Ryšys tarp psichosocialinių veiksnių ir kaulų ir raumenų sistemų sutrikimų – abipusis. Kaulų ir raumenų sistemos sutrikimai turi įtaką psichosocialinei gerovei, o psichosocialinė gerovė turi įtakos kaulų ir raumenų sistemos sutrikimams. Nepaisant šio tiesioginio ryšio tarp psichosocialinės gerovės ir fizinių sutrikimų, kurie aktualūs tiek darbdaviams, tiek darbuotojams, Lietuvos įmonės didelio dėmesio psichosocialinei darbuotojų būsenai kol kas neskiria.

„Atlikome tyrimą, kurio metu 227 savivaldybių įmonių paklausėme, ar pas juos kada nors buvo atliktas psichosocialinės būklės vertinimas. Beveik 60 proc. apklaustų įmonių atsakė, kad to nėra darę. Dauguma teigė, jog to priežastis – poreikio nebuvimas. Viena iš apklaustų įmonių atsakė, jog yra kitų svarbesnių darbų nei psichosocialinės rizikos vertinimas“, – atskleidė Lolita Pilipavičienė, Higienos instituto Profesinės sveikatos centro Profesinės sveikatos inovacijų skyriaus specialistė.

Ji tikisi, jog EU-OSHA vykdomos iniciatyvos padės šį požiūrį pakeisti ir atkreipti įmonių dėmesį ne tik į saugias darbo sąlygas, tačiau ir psichosocialinę darbuotojų padėtį, kurios reikšmė nuolat auga, o pandemijos laikotarpiu yra aktualesnė nei bet kada anksčiau.

Daugiau informacijos: Saugių darbo vietų kampanijos tinklapyje: https://healthy-workplaces.eu/lt

Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų kompetencijų centras (SSKC) kviečia dalyvauti mokymuose pagal naujai parengtą mokymų programą „Sveikatos priežiūros specialistų socialinių-emocinių kompetencijų stiprinimas: mobingo darbo vietoje atpažinimas ir įveika“. 

Mokymai vyks 2021 m. birželio 30 d. tiesioginių vaizdo paskaitų būdu per vaizdo konferencijų programą „Google Meet“. Juos ves Europos sertifikuota psichologė Lietuvoje klinikinėje ir sveikatos srityje Valija Šap ir psichologė, visuomenės sveikatos mokslų daktarė, profesorė Nida Žemaitienė. Dalyvių skaičius ribotas. 

Mokymai skirti medicinos gydytojams (visos profesinės kvalifikacijos), bendrosios praktikos slaugytojams (visos specializacijos), išplėstinės praktikos slaugytojams, akušeriams, biomedicinos technologams, radiologijos technologams, kineziterapeutams, kineziterapeutų padėjėjams, ergoterapeutams, masažuotojams, medicinos psichologams, medicinos biologams, medicinos genetikams, dietistams, optometrininkams, paramedikams, skubiosios medicinos pagalbos paramedikams, gydytojams odontologams, burnos higienistams, gydytojo odontologo padėjėjams, dantų technikams, perfuzininkams, slaugytojo padėjėjams, vaistininkams, išplėstinės praktikos vaistininkams, vaistininkų padėjėjams (farmakotechnikams).

Mobingas gali būti patiriamas bet kurioje profesinės veiklos srityje, tačiau sveikatos apsaugos ir socialinių paslaugų sektoriai iš kitų profesinių veiklų išsiskiria tuo, kad čia darbuotojams kyla bene didžiausia rizika patirti psichologinį arba net fizinį smurtą. 

Keturis tyrimus apibendrinančioje Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo (angl. Eurofound) paskelbtoje ataskaitoje atkreipiamas dėmesys, kad Lietuvos sveikatos priežiūros sektoriaus darbuotojai dažniausiai patyrė psichologinį smurtą, nesąžiningą užduočių paskirstymą, konfliktus su bendradarbiais, prieštaringus darbinius reikalavimus ir tiesioginių vadovų piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi. 

Ataskaita parodė, kad Lietuvoje kuo aukštesnis darbuotojų išsilavinimas apklaustose organizacijose, tuo didesnė tikimybė jam patirti mobingą. Darbuotojai dėl teisinės politikos ir prevencijos ribotumų bene labiausiai Europos Sąjungoje baiminasi pranešti apie patirtą smurtą. Lietuvoje atliktas tyrimas atskleidė, kad 15,8 proc. psichologinį smurtą darbe patyrusių medikų jautė potrauminio streso simptomus. Visa tai rodo, kad sveikatos priežiūros srityje dirbančių specialistų fizinei, psichologinei ir socialinei gerovei užtikrinti turi būti skiriamas kur kas didesnis dėmesys.

Registracija vyksta iki 2021 m. birželio 28 d. el. paštu Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.. Telefonas pasiteirauti (8 5) 271 2279.

Daugiau informacijos apie mokymus: http://sskc.lt/news/400/37/Nauja-mokymo-programa-apie-mobinga-darbo-vietoje.html 

Sveikatos priežiūros įstaigose toli gražu ne visada užtikrinama darbuotojų psichologinė gerovė ir ypač dabar vis dažniau girdimos mobingo apraiškos  tarp darbuotojų ir tarp tiesioginių vadovų ir netgi gydytojų ir slaugytojų.

Skatiname visus sveikatos priežiūros darbuotojus, patiriant sunkumus bei problemas nedelsti ir kreiptis į SAM pasitikėjimo liniją 8 800 66004.  Savo atstovaujamų įstaigų narius kviečiame informuoti ir mūsų organizaciją .

Naudingos nuorodos dėl kreipimosi pagalbos sau ar kitam:

Siekiant didinti suvokimą apie psichikos sveikatos svarbą mūsų kasdieniame gyvenime, savaitė nuo gegužės 10 iki gegužės 16 d. yra paskelbta Europos psichikos sveikatos savaite. 

Šių metų Europos psichikos sveikatos savaitės tema „Psichikos sveikata“ akcentuos psichikos sveikatą kaip svarbų visuomenės klausimą. Daugiau nei metus trunkanti pandemija, įvairūs ribojimai pakenkė daugelio žmonių psichikos sveikatai. Kai kurie išgyvena artimo žmogaus netektį, kiti pasiilgsta draugų ar šeimos, kiti prarado saugumo jausmą dėl darbo vietos ar jaučiasi vieniši, patiria ilgalaikį stresą ir nėra tikri dėl ateities. Dėl to dabar labiau nei bet kada svarbi mūsų psichikos sveikata.

Ši savaitė yra galimybė žmonėms kalbėti apie visus psichikos sveikatos aspektus, pasidalinti asmeninėmis istorijomis apie tai, kaip žmonės susiduria su sunkumais koronaviruso krizės metu, ir pabrėžti būtinybę imtis veiksmų, daugiausia dėmesio skiriant patarimams ir paramai.

Daugiau informacijos rasite čia. 

Primename, kad nuo balandžio gyventojai pagalbos gali kreiptis emocinės pagalbos linija 1809, kuri vienija emocinę paramą teikiančias linijas: Vilties liniją, Pagalbos moterims liniją, Jaunimo liniją, Vaikų liniją, tėvų liniją ir Sidabrinę liniją. Šiose linijose emocinę paramą teikia specialiai, tam paruošti savanoriai ir psichologai. 

Nuo birželio mėn. veikia psichologinės pagalbos platforma pagalbasau.lt. Ši internetinė platforma leidžia šalies gyventojams daugiau sužinoti apie savo ir artimųjų psichikos sveikatą bei greitai rasti reikiamą pagalbą.

Pagalbasau.lt svetainėje atsakius į pateikiamus klausimus, galima įsivertinti savo emocinę būseną, o interaktyviame žemėlapyje galima rasti išsamią informaciją apie pagalbos sistemą Lietuvoje – pagalbą teikiančių įstaigų adresus, kontaktinius duomenis ir teikiamas paslaugas.

Be to, nuo 2020 metų rudens Visuomenės sveikatos biuruose pradėtos teikti šios nemokamos paslaugos:

• Streso valdymo, emocijų atpažinimo ir valdymo grupiniai užsiėmimai;
• Savitarpio pagalbos grupių užsiėmimai (įvairiomis temomis);
• Psichologinės konsultacijos grupėse;
• Individualios psichologo konsultacijos asmenims, kuriems pasireiškia psichikos sveikatos rizikos veiksniai dėl sudėtingų gyvenimiškų situacijų (iki 5 vienam asmeniui).

Gyventojai, patiriantys koronaviruso pandemijos sukeltą stresą, nerimą bei išgyvenantys kitas sudėtingas gyvenimiškas situacijas gali kreiptis ir į Visuomenės sveikatos biurus. Norint gauti šią nemokamą psichologinę pagalbą, nereikia specialaus gydytojo siuntimo, užtenka tik paskambinti į artimiausią Visuomenės sveikatos biurą, užsiregistruoti ir atvykti sutartu laiku.

Primename, kad kaip iki pandemijos, taip ir pandemijos metu, gyventojai dėl psichikos sveikatos sutrikimų gali kreiptis į psichikos sveikatos centrą, prie kurio yra prisiregistravę arba priregistruoti šeimos gydytojo paslaugas teikiančios asmens sveikatos priežiūros įstaigos. Šiuose centruose paslaugas teikia specialistų komanda, kurią sudaro gydytojas psichiatras, vaikų ir paauglių psichiatras, psichikos sveikatos slaugytojas, socialinis darbuotojas ir medicinos psichologas. Primename, kad kreipiantis į Psichikos sveikatos centrą, gydytojo siuntimas nereikalingas. 

Raginame gyventojus, susidūrus su psichologinėmis problemomis, nebijoti kreiptis pagalbos. Pastebėjus, kad su tokiomis problemomis susiduria jų artimieji, rekomenduojame taip pat paskatinti juos nedelsti ir ieškoti specialistų pagalbos.

SAM informacija