LIETUVOS SVEIKATA

Modesta Kuprijevskaitė

2018.09.21

„Mūsų šeimos gydytojai yra labai geri ir ištvermingi žmonės. Kiek ant jų bekrautum, tiek jie ir veža – nesvarbu, ar kamuoja perdegimo sindromas, ar užklumpa ligos“, - sako Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Aldona Baublytė. Panašu, kad šeimos gydytojams ir toliau teks gyventi apsišarvavus ištverme bei kantrybe, nes sveikatos apsaugos struktūrinėje reformoje žadėtų pokyčių dar teks palaukti.

Anot šeimos gydytojų, jau ilgą laiką jie dūsta nuo popierizmo, tačiau veiksmų, kaip to išvengti atsakingos institucijos nesiima.

Visai ne prioritetas?
Šeimos medicinos plėtra, kaip tikina Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai, - viena pagrindinių sistemos reformos krypčių. Žadama stiprinti šeimos gydytojų padėtį ir gerinti jų darbo sąlygas. Tačiau Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos pirmininkės Tomos Kundrotės nuomone, šeimos gydytojai pagerėjimo vis dar nejaučia ir yra klaidinami nežinomybėje. „Nuo pat mūsų Sąjungos įkūrimo, vis dar nėra įgyvendinta tai, ko mes tikimės. Žadama, kad bus stiprinama šeimos gydytojų pozicija, tačiau ji graži tik dokumentuose. Kad ir kiek būtų prašoma mažinti biurokratiją, į tai vis tiek nėra atsižvelgiama. Be to, planuojama plėsti mūsų darbo apimtis, vadinasi, bus užkraunama dar daugiau papildomų funkcijų. Higienos instituto duomenimis, gydytojams ir taip jau tenka maždaug keturiasdešimt pacientų per darbo dieną – tai nėra normalu. Tikrosios vizijos, kaip spręsti šeimos medicinos problemas, paprasčiausiai nėra.“
 
Tai, jog šeimos medicina – visai ne prioritetinė, pasidaro aišku ir pasižiūrėjus į šiai sričiai skiriamą finansavimą. „Nuo gegužės pirmosios pirminės sveikatos priežiūrai skirti didesnį PSDF biudžeto lėšų procentą negu stacionarinėms sveikatos priežiūros paslaugoms buvo gražus gestas. Tačiau to tikrai neužtenka norint pagrįsti, kad ši sritis yra prioritetinė. Šeimos medicinai skiriamas finansavimas nesiekia net aštuoniolikos procentų, nors buvo žadama, kad sieks dvidešimt“, - pastebi A.Baublytė.
Jai pritaria ir šeimos gydytojas, Vilniaus universiteto lektorius Valerijus Morozovas: „Kad ir ką sakytų ministerija apie orientavimąsi į pirminę asmens sveikatos priežiūrą, tai yra netiesa. Šeimos medicinai tenkantis finansavimas bėgant metams tik mažėja. Tai pasakius ministrui, jis lieka labai nepatenkintas ir tuoj pat puola aiškinti, kiek milijonų skirta pirminiam lygiui. Gal ir taip, tačiau skiriamas procentas kasmet vis tiek mažesnis ir mažesnis“.
 
Dūsta nuo popierizmo
T.Kundrotė pastebi, kad jau ilgą laiką viena pagrindinių problemų išlieka tai, jog šeimos gydytojai dūsta nuo popierizmo. Su šia nuomone sutinka ir V.Morozovas: „Mes, šeimos gydytojai, teikiame nežmonišką kiekį paslaugų, kurios neturi nieko bendro su pagrindinėmis pareigomis: sveikatos užtikrinimu, ligų gydymu ar mirtingumo mažinimu. Mums primetami darbai, kuriuos tiesiog patogu numesti šeimos gydytojui. Pagal dabartinę sistemą, viskas sumetama tarsi į šiukšlių dėžę. Mes bandome atsikratyti to popierizmo – tiek medicininio, tiek visiškai nemedicininio.“
 
Dar viena problema – šeimos gydytojas dirba ne tik raštininku, bet ir socialiniu darbuotoju. „Sveikatos reformą būtina susieti su socialinių paslaugų paketu. Pavyzdžiui, kaimuose, kur yra tik vienas šeimos gydytojas, atstumai yra dideli, o kai kurie pacientai yra nemobilūs, gydytojas pas tuos pacientus turi vykti pats. Kiek tokių vizitų per dieną galima padaryti? Labai pasistengus, nuo penkių iki dešimt? Per tą laiką galima priimti keturiasdešimt pacientų kabinete. Tai yra visiškai neracionalu. Ši funkcija tikrai nepriklauso šeimos gydytojui ir ją turėtų atlikti socialinis darbuotojas“, – teigia T.Kundrotė.
 
Vos du realūs žingsniai
Sveikatos sistemos reformos įgyvendinimo žingsniai – griežtai sustyguoti ir kai kurie jų jau turėjo tapti realybe. Pasiteiravus Sveikatos apsaugos ministerijos Ryšių su visuomene projektų vadovės Alinos Žilinaitės, ar viskas vyksta pagal planą, ji patikino, kad reformos projektus stengiamasi vykdyti taip, kaip numatyta. „Ministerija stengiasi, kad pokyčiai būtų įgyvendinami numatytu laiku ir kokybiškai. Tačiau projektai rengiami vadovaujantis galiojančiomis procedūromis. Reikia suprasti, kad sveikatos apsaugos sritis yra itin jautri ir paliečia kiekvieną žmogų, tad visi projektai turi būti gerai išdiskutuoti su suinteresuotomis pusėmis, o kartais juos tenka tobulinti“, - teigia ji.
 
T.Kundrotė visgi svarsto, kad ištesėti šeimos gydytojams skirtus pažadus laiku vargu ar pavyks. „Reformoje numatyti tikslai ir jiems įgyvendinti skirtos priemonės yra realistiškos, tačiau nerealistiški yra įgyvendinimo terminai. Pavyzdžiui, eilių įstatymas jau turėtų pradėti veikti kitų metų sausį, tai yra jau po kelių mėnesių. Apie įgyvendinimo priemones kalbama seniai, tačiau praėjo metai ir beveik niekas nepadaryta. Įgyvendintas tik nuotolinių konsultacijų sukūrimas ir persvarstoma Šeimos gydytojo norma. Tai – vos du realūs žingsniai. Visa kita yra tik kalbų ir svarstymų lygmenyje“, - teigia T.Kundrotė.

„Mūsų šeimos gydytojai yra labai geri ir ištvermingi žmonės. Kiek ant jų bekrautum, tiek jie ir veža – nesvarbu, ar kamuoja perdegimo sindromas, ar užklumpa ligos“, - sako Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Aldona Baublytė. Panašu, kad šeimos gydytojams ir toliau teks gyventi apsišarvavus ištverme bei kantrybe, nes sveikatos apsaugos struktūrinėje reformoje žadėtų pokyčių dar teks palaukti.

Anot šeimos gydytojų, jau ilgą laiką jie dūsta nuo popierizmo, tačiau veiksmų, kaip to išvengti atsakingos institucijos nesiima.

Visai ne prioritetas?
Šeimos medicinos plėtra, kaip tikina Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai, - viena pagrindinių sistemos reformos krypčių. Žadama stiprinti šeimos gydytojų padėtį ir gerinti jų darbo sąlygas. Tačiau Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos pirmininkės Tomos Kundrotės nuomone, šeimos gydytojai pagerėjimo vis dar nejaučia ir yra klaidinami nežinomybėje. „Nuo pat mūsų Sąjungos įkūrimo, vis dar nėra įgyvendinta tai, ko mes tikimės. Žadama, kad bus stiprinama šeimos gydytojų pozicija, tačiau ji graži tik dokumentuose. Kad ir kiek būtų prašoma mažinti biurokratiją, į tai vis tiek nėra atsižvelgiama. Be to, planuojama plėsti mūsų darbo apimtis, vadinasi, bus užkraunama dar daugiau papildomų funkcijų. Higienos instituto duomenimis, gydytojams ir taip jau tenka maždaug keturiasdešimt pacientų per darbo dieną – tai nėra normalu. Tikrosios vizijos, kaip spręsti šeimos medicinos problemas, paprasčiausiai nėra.“
 
Tai, jog šeimos medicina – visai ne prioritetinė, pasidaro aišku ir pasižiūrėjus į šiai sričiai skiriamą finansavimą. „Nuo gegužės pirmosios pirminės sveikatos priežiūrai skirti didesnį PSDF biudžeto lėšų procentą negu stacionarinėms sveikatos priežiūros paslaugoms buvo gražus gestas. Tačiau to tikrai neužtenka norint pagrįsti, kad ši sritis yra prioritetinė. Šeimos medicinai skiriamas finansavimas nesiekia net aštuoniolikos procentų, nors buvo žadama, kad sieks dvidešimt“, - pastebi A.Baublytė.
Jai pritaria ir šeimos gydytojas, Vilniaus universiteto lektorius Valerijus Morozovas: „Kad ir ką sakytų ministerija apie orientavimąsi į pirminę asmens sveikatos priežiūrą, tai yra netiesa. Šeimos medicinai tenkantis finansavimas bėgant metams tik mažėja. Tai pasakius ministrui, jis lieka labai nepatenkintas ir tuoj pat puola aiškinti, kiek milijonų skirta pirminiam lygiui. Gal ir taip, tačiau skiriamas procentas kasmet vis tiek mažesnis ir mažesnis“.
 
Dūsta nuo popierizmo
T.Kundrotė pastebi, kad jau ilgą laiką viena pagrindinių problemų išlieka tai, jog šeimos gydytojai dūsta nuo popierizmo. Su šia nuomone sutinka ir V.Morozovas: „Mes, šeimos gydytojai, teikiame nežmonišką kiekį paslaugų, kurios neturi nieko bendro su pagrindinėmis pareigomis: sveikatos užtikrinimu, ligų gydymu ar mirtingumo mažinimu. Mums primetami darbai, kuriuos tiesiog patogu numesti šeimos gydytojui. Pagal dabartinę sistemą, viskas sumetama tarsi į šiukšlių dėžę. Mes bandome atsikratyti to popierizmo – tiek medicininio, tiek visiškai nemedicininio.“
 
Dar viena problema – šeimos gydytojas dirba ne tik raštininku, bet ir socialiniu darbuotoju. „Sveikatos reformą būtina susieti su socialinių paslaugų paketu. Pavyzdžiui, kaimuose, kur yra tik vienas šeimos gydytojas, atstumai yra dideli, o kai kurie pacientai yra nemobilūs, gydytojas pas tuos pacientus turi vykti pats. Kiek tokių vizitų per dieną galima padaryti? Labai pasistengus, nuo penkių iki dešimt? Per tą laiką galima priimti keturiasdešimt pacientų kabinete. Tai yra visiškai neracionalu. Ši funkcija tikrai nepriklauso šeimos gydytojui ir ją turėtų atlikti socialinis darbuotojas“, – teigia T.Kundrotė.
 
Vos du realūs žingsniai
Sveikatos sistemos reformos įgyvendinimo žingsniai – griežtai sustyguoti ir kai kurie jų jau turėjo tapti realybe. Pasiteiravus Sveikatos apsaugos ministerijos Ryšių su visuomene projektų vadovės Alinos Žilinaitės, ar viskas vyksta pagal planą, ji patikino, kad reformos projektus stengiamasi vykdyti taip, kaip numatyta. „Ministerija stengiasi, kad pokyčiai būtų įgyvendinami numatytu laiku ir kokybiškai. Tačiau projektai rengiami vadovaujantis galiojančiomis procedūromis. Reikia suprasti, kad sveikatos apsaugos sritis yra itin jautri ir paliečia kiekvieną žmogų, tad visi projektai turi būti gerai išdiskutuoti su suinteresuotomis pusėmis, o kartais juos tenka tobulinti“, - teigia ji.
 
T.Kundrotė visgi svarsto, kad ištesėti šeimos gydytojams skirtus pažadus laiku vargu ar pavyks. „Reformoje numatyti tikslai ir jiems įgyvendinti skirtos priemonės yra realistiškos, tačiau nerealistiški yra įgyvendinimo terminai. Pavyzdžiui, eilių įstatymas jau turėtų pradėti veikti kitų metų sausį, tai yra jau po kelių mėnesių. Apie įgyvendinimo priemones kalbama seniai, tačiau praėjo metai ir beveik niekas nepadaryta. Įgyvendintas tik nuotolinių konsultacijų sukūrimas ir persvarstoma Šeimos gydytojo norma. Tai – vos du realūs žingsniai. Visa kita yra tik kalbų ir svarstymų lygmenyje“, - teigia T.Kundrotė.