Klimato krizė pernelyg reikšminga, kad atsakomybė ją išspręsti būtų perkeliama privačioms įmonėms, kurios pačios šią problemą ir sukėlė.

Minint viešųjų paslaugų dieną, privalome atkreipti dėmesį į tai, kad mūsų planeta negali kliautis privačiu sektoriumi. Tik pakankamai finansuojamos ir kokybiškos viešosios paslaugos gali padėti sukurti naują – žaliąjį pasaulį.

Jie išbandė tai su mūsų globos namais – kurie galiausiai tapo perpildyti ir neturintys pakankamai personalo.

Jie išbandė tai su mūsų geležinkeliais – traukiniai galiausiai tapo per brangūs ir nuolat vėluojantys.

Jie išbandė tai su mūsų energetikos sistemomis – kurios galiausiai tapo brangesnės, mažiau patikimos ir labiau teršiančios aplinką.

Visos šios sritys reikalavo masinių neplanuotų viešųjų subsidijų, kad privačios įmonės galėtų įgyvendinti savo pažadus. Tačiau nepaisant visame pasaulyje matomų pavyzdžių, rodančių rinkos nesugebėjimą teikti visuomenės interesus patenkinančias paslaugas, politikai vis tiek tęsia į rinką orientuotą politiką.

Šią savaitę Paryžiuje vyksiančiame aukščiausiojo lygio „Susitikime dėl naujos pasaulinės finansavimo sutarties“, daugybė lyderių planuoja išreikšti pritarimą viešojo ir privačiojo sektoriaus partnerystės modeliui, siekiančiam sumažinti išmetamųjų dujų sukeliamą taršą. Pasaulinis pasyvumas dėl klimato kaitos ir privataus sektoriaus aukštinimas grindžiami primityviu, nuolat kartojamu mitu: mes negalime sau leisti viešojo finansavimo pagalba atsisakyti iškastinio kuro naudojimo. Vis tik realybė ta, kad mes negalime sau leisti to nedaryti. Pagrindinė skeptikų kartojama prielaida, jog tam, kad tai padarytume, tiesiog nepakaktų turto. Visgi panagrinėjus šią prielaidą nuodugniau, galima nesunkiai pamatyti, kad ji yra klaidinga.

Yra pakankamai turto tam, kad naftos įmonės uždirbtų šimtus milijardų pelno.

Yra pakankamai turto tam, kad Jeff Bezos ir kiti milijardieriai laisvalaikiu keliautų į kosmosą – tuo pat metu į aplinką išmesdami daugiau anglies dvideginio negu kiti žmonės išmeta per visą savo gyvenimą.

Yra pakankamai turto, kad įmonės išleistų trilijonus išsipirkinėdamos savo akcijas, tuo tarpu darbuotojams stengiantis pragyventi iš skurdžių algų.

Problema nėra turto pakankamumas, bet jo paskirstymas.

Todėl prieš šį Paryžiaus susitikimą, daugiau nei šimtas ekonomistų parašė laišką valstybių vyriausybių lyderiams, ragindami juos priimti turto mokesčių reformas, taikant jas turtingiausių pasaulio žmonių turtui, tam, kad būtų finansuojamas perėjimas prie klimatui draugiškesnių energijos šaltinių.

Skaičiuojant apytiksliai, 2% mokesčio pritaikymas labai dideliam turtui per metus gali sugeneruoti maždaug 2,5 trilijono JAV dolerių pajamas. Per metus išleidžiama suma, skirta perėjimui nuo iškastinio kuro iki 2050 m. siektų apie 3,5 trilijono JAV dolerių. Vien tik šis paprastas turtingiausių žmonių mokestis galėtų padengti du trečdalius išlaidų. Reformavus ydingą pasaulio mokesčių sistemą ir priėmus minimalų mokestį įmonėms būtų galima surinkti dar daugiau lėšų.

Šios reformos bus svarbios siekiant finansuoti būtinas viešąsias paslaugas, kurios ir skatins žaliąjį perėjimą.

• Mes turime skubiai skatinti perėjimą prie energijos sistemos, išmetančios mažiau anglies dioksido. Privatus sektorius turėjo daugybę progų būti šių pokyčių vedliu, tačiau tai jiems nepavyko. Viešosios energijos paslaugų tiekėjai turi gauti įgaliojimus ir finansavimą nacionaliniu ir vietos lygmeniu, kad galėtų kurti naujas sistemas. Darbuotojai, dirbantys iškastinio kuro srityje, turi būti perkvalifikuojami ir perkeliami į kitus darbus, o šio perėjimo metu turi būti saugoma jų šeimų ir bendruomenių socialinė gerovė. Taip pat reikia atlikti pastatų renovaciją, kad jų išlaikymui, šildymui ir vėdinimui būtų suvartotojama kuo mažiau energijos.
• Prisitaikymas prie naujos tikrovės taip pat priklausys ir nuo viešosios politikos priemonių, finansavimo ir viešojo sektoriaus darbuotojų. Atliepiant vis dažnėjančias klimato katastrofas, keliančias pavojų mūsų gyvybėms, mums reikia tobulinti skubios pagalbos paslaugų sistemą.
• Mums reikia universalios sveikatos apsaugos, kad būtų galima susidoroti su įvairiomis lėtinėmis ligomis, ir pavojingai aukštos temperatūros pasekmėmis (ekstremalus karštis jau dabar kasmet prisideda prie daugiau nei 5 milijonų mirčių). Po Covid-19 pandemijos atliktas tyrimas atskleidė ryšį tarp privatizuotų sveikatos paslaugų ir dažnesnių mirčių nuo Covid-19 tiek pacientų, tiek darbuotojų tarpe. Todėl ir pandemija, ir klimato krizė rodo būtinybę kuo skubiau investuoti į kokybišką viešąją sveikatos sistemą.
• Mums reikia efektyvaus viešojo transporto, kuris skatintų atsisakyti kelionių automobiliais. Nors transporto sektorius yra atsakingas už maždaug 15% visų išmetamųjų dujų, geležinkelių transportas prie to prisideda tik 0,25%. Padarydami viešąjį transportą nemokamą arba stipriai subsidijuojamą, galime ženkliai sumažinti individualius anglies pėdsakus ir pagerinti susisiekimą tarp mūsų miestų ir valstybių.
• Besivystančioms šalims ir vietos valdžios institucijoms reikia atskirų politikos priemonių ir pagalbos pereinant šią adaptaciją. Tai apimtų didesnį viešojo sektoriaus darbuotojų skaičių ir kokybiškus jiems skirtus apmokymus, atleidimą nuo skolų, prieigos prie naujausių technologijų užtikrinimą.

Siekiant pagerinti visuomenės supratimą apie tai, su kokiomis klimato grėsmėmis mes susiduriame, itin svarbus yra mokslininkų sutarimas. Net ir Jungtinėse Amerikos Valstijose, kuriose vyrauja skeptiškumas klimato kaitos atžvilgiu, daugiau nei 75% žmonių remia tarptautines pastangas mažinti išmetamųjų dujų kiekį. Tai, ko mums dabar reikia, yra politinis sutarimas ir pasiryžimas pokyčiams. Ekonomistai, reikalaujantys naujų turto mokesčių, yra šių pokyčių vedliai, tačiau atėjo laikas ir plačiajai ekonomistų bendruomenei atsisakyti iliuzijos, kad pelno augimas ar nematoma laisvosios rinkos ranka gali išspręsti klimato problemas bei pripažinti, kad nauja, sąžiningesnė pasaulinė mokesčių sistema yra būtina, siekiant finansuoti reikalingus pokyčius.

Parengta pagal Public Service International (PSI) informacijąhttps://www.lpsk.lt/2023/06/23/psi-klimato-krizes-suvaldymo-perdavimas-privaciam-sektoriui-zibalo-pylimas-i-ugni/?fbclid=IwAR2yzb0KeZ6Yh1iyIsGS-QusQe_f4atBd2gb5_miXfw5fP8j2Yo979YfLhU