Prasidėjus itin karštoms dienoms, Valstybinė darbo inspekcija atkreipia darbdavių ir darbuotojų dėmesį dėl karščio keliamo pavojaus dirbant. Vyraujant karštiems orams didėja ir nelaimingų atsitikimų darbe rizika, taip pat atidžiau reikėtų rūpintis sveikata.

Karšti orai sukuria naują pavojų darbo vietose – organizmo perkaitimą, todėl darbdaviai privalo įvertinti galimą riziką darbuotojų saugai ir sveikatai. Įprastai perkaistama, kai yra aukšta oro temperatūra, didelė santykinė oro drėgmė, kai būnama nevėdinamose patalpose ar labai daug ir sunkiai dirbama karštos aplinkos sąlygomis, pavyzdžiui, šiltnamyje, lauke saulėkaitoje.

Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vyriausioji darbo inspektorė Rita Zubkevičiūtė pabrėžia, kad siekiant išvengti karščio sukeliamų pavojų darbuotojų sveikatai uždaros patalpos turėtų būti tinkamai kondicionuojamos, vėdinamos. Oro kondicionieriai turėtų būti įrengti atokiau nuo patalpoje dirbančių žmonių ir sureguliuoti taip, kad oro srovė nebūtų pučiama tiesiai į juos: nuo to oda ir gleivinės išsausėja ir praranda drėgmę, odą niežti, parausta akys. Netinkamai išvalyti kondicionieriaus filtrai yra gera terpė įvairiems mikroorganizmas ir grybeliams, kurie sukelia ligas, alergines reakcijas. Temperatūros skirtumas sėdint po vėsaus oro srove ir išėjus karštą vasaros dieną į lauką būna labai didelis, o staigūs temperatūrų skirtumai neigiamai veikia organizmą. Perteklinei šilumai pašalinti gali būti taikomas natūralus (per stoglangius, langus) patalpų vėdinimas. Jei neįmanoma tinkamai vėsinti patalpų, darbuotojams turi būti suteiktos pertraukos, per kurias jie palikę darbo vietą eitų atsivėsinti. Rekomenduojama po darbo patalpą palikti užtemdytais langais.

Leistina oro temperatūros riba darbo vietoje priklauso nuo darbo fizinio sunkumo. Dirbant biure, kai darbas nereikalauja didelės fizinės įtampos, šiltuoju metų laikotarpiu temperatūra turi būti ne didesnė nei 28 laipsniai Celsijaus, tačiau jeigu darbas yra fiziškai sunkus, temperatūra negali siekti daugiau nei 26 laipsnių Celsijaus. 

Anot Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vyriausiosios darbo inspektorės R. Zubkevičiūtės, ypatingą dėmesį darbdaviai privalėtų skirti lauko sąlygomis dirbantiems darbuotojams: jų apranga turėtų būti natūralaus pluošto, šviesi, lengvai ir gerai praleidžianti prakaitą, galva pridengta natūralaus pluošto apdangalu, o akys apsaugotos akiniais. Statybvietėse darbuotojams neleistina dirbti išsirengus iki pusės, ir net karštymečiu – be šalmų. Darbo inspekcija rekomenduoja, esant galimybei, darbus organizuoti taip, kad kuo daugiau būtų dirbama pavėsyje, taip pat atsižvelgti į aplinkybę, kad pavojingiausias tarpsnis vasarą – nuo 11 iki 17 val. Darbo vietose, kuriose darbuotojams gresia perkaitimo pavojus, nerekomenduojama vykdyti fiziškai sunkių darbų.

Darbuotojams dirbant lauke, kai aplinkos temperatūra aukštesnė kaip 28 laipsniai Celsijaus, ne rečiau kaip kas pusantros valandos turi būti suteiktos specialios pertraukos. Minimali specialių pertraukų trukmė per 8 valandų darbo pamainą turi būti ne mažesnė kaip 40 minučių. Jei darbo pamainos trukmė kita, specialių pertraukų trukmė turi būti proporcinga darbo laikui.

Vyriausioji darbo inspektorė R. Zubkevičiūtė akcentuoja, kad karščiui jautresni yra 65 metų amžiaus ir vyresni darbuotojai, taip pat darbuotojai, turintys antsvorio, padidėjusį kraujospūdį, sergantys širdies ir kraujagyslių ligomis, vartojantys vaistus. Dirbantys po tiesioginiais saulės spinduliais gali patirti saulės smūgį, ultravioletiniai spinduliai gali pažeisti odą ir akis, dirbant karštyje dėl organizmo patiriamo šiluminio streso padidėja traumų tikimybė. Jei saulėje darbuotojas būna ilgesnį laiką nepridengta galva, jam gali pradėti skaudėti galvą, randasi spengimas ausyse, pykinimas, žmogus vemia, pasidaro apatiškas, suglemba, o vėliau gali netekti sąmonės. Pabrėžtina, kad negaivinamas žmogus gali mirti nuo smegenų paburkimo. Nereikėtų pamiršti įvertinti ir tokių tarpusavyje susijusių bei sveikatai ir gyvybei kartais pavojingų gamtos veiksnių, kaip galimų vėjo gūsių, liūčių, žaibavimo ir pan.

Patarimai darbdaviams

• Stebėkite sinoptikų prognozes ir, jei įmanoma, karštomis vasaros dienomis venkite organizuoti fiziškai sunkius darbus.
• Organizuokite darbą taip, kad darbuotojams kuo mažiau tektų dirbti karštyje ir saulės atokaitoje.
• Stebėkite, kad darbuotojai, dirbdami karštyje, būtų apsirengę lengvais, laisvais, šviesiais, natūralaus pluošto drabužiais, gerai atspindinčiais saulės šilumą ir šviesą.
• Stebėkite, kad saulėje dirbantys darbuotojai būtinai dėvėtų galvos apdangalą ir, jei reikia, akinius nuo saulės.
• Pasistenkite, kad darbuotojai, dirbantys karštyje, visada būtų aprūpinti vėsiu geriamuoju vandeniu.
• Įrenkite atsivėsinimo vietas.
• Pasistenkite kuo dažniau, maždaug kas 1 val., darbuotojams suteikti papildomas pertraukėles, kurių metu būtų galima pailsėti ir atsivėsinti.
• Prieš pradėdami darbus karštyje, informuokite darbuotojus apie žalingą šilumos ir saulės poveikį bei pirmosios pagalbos priemones.

Patarimai darbuotojams

• Kiek įmanoma venkite didelio karščio ir tiesioginių saulės spindulių poveikio.
• Apsirenkite lengvais, laisvais ir šviesiais drabužiais, kurie yra natūralaus pluošto ir lengvai praleidžia orą.
• Dirbdami saulėje dėvėkite galvos apdangalą ir akinius nuo saulės, atviras kūno vietas pasitepkite kremu nuo saulės.
• Dirbdami fizinį krūvį didinkite iš lėto.
• Nesiimkite sunkių darbų esant didžiausiam karščiui.
• Dirbdami karštyje darykite pertraukėles, kuriu metu galėtumėte atsivėsinti.
• Dažnai, po stiklinę kas 15–20 minučių, gerkite vandenį.
• Nevartokite alkoholio ir kofeino turinčių gėrimų.
• Dirbdami stebėkite savo ir kitų kolegų savijautą.
• VDI - INFORMACIJA

Birželio 19 d. įvykusiame LPSK valdybos posėdyje LPSK pirmininkė Inga Ruginienė informavo, jog su Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovais birželio 16 d. įvyko pirmasis derybinis susitikimas dėl Nacionalinės kolektyvinės sutarties pakeitimų ir papildymų. Jame pasikeista informacija, aptarti techniniai klausimai.

Kadangi dabar galiojanti Nacionalinė kolektyvinė sutartis pernai pasirašyta trejiems metams, derybos vyks tik dėl jos pakeitimų. Taip pat bus atnaujinti sutarties priedai su įstaigų ir įmonių, kuriose veikia profesinės sąjungos, sąrašais, kad papildomos garantijos kitais metais galiotų naujiems nariams.

Rugpjūčio 3 d. įvyks kitas derybų posėdis, iki to laiko profesinių sąjungų pusė turi deleguoti savo derybininkus bei susitarti dėl bendrų reikalavimų. LPSK viešojo sektoriaus profesinėms sąjungoms atstovaujančių organizacijų pirmininkai aptarti šių klausimų susitiks birželio 26 d.

Valdybos posėdyje, be kita ko, diskutuota dėl darbdavių atstovų pasiūlymo atostoginius skaičiuoti imant ne trijų paskutinių mėnesių vidutinį atlyginimą (kaip yra dabar), bet visų metų vidutinį atlyginimą. Po diskusijų nuspręsta, kad darbdavių siūlymas nėra nukreiptas į darbuotojų gerovę ir kol kas geresnės atostoginių apskaičiavimo tvarkos nei esama, nėra pasiūlyta.

Posėdyje taip pat nutarta atnaujinti profesinių sąjungų koordinacinio centro veiklą.                       

LPSK informacija

https://www.lpsk.lt/2023/06/20/prasidejo-derybos-del-nacionalines-kolektyvines-sutarties-pakeitimu-ir-papildymu/?fbclid=IwAR3nZkk29tMMmkbzN8z1uphErE2fCozfz-MvVqrZJmDiQc5WIJCq1ornlLI

Kasmet Lietuvoje vaikų vasaros stovyklos pritraukia apie 50 tūkst. stovyklautojų, tai yra net 10 proc. visų šalyje gyvenančių vaikų. Vaikų saugumu svarbu pasirūpinti ir atostogų metu, tad vaiko teisių gynėjai kartu su darbo inspektoriais šią vasarą ruošiasi aplankyti keletą vaikų stovyklų ir pasidomėti, ar visi žmonės, organizuojantys stovyklautojų poilsį, turi teisę dirbti su vaikais, taip pat ar laikosi darbo teisės reikalavimų, o tėvams priminti, į ką svarbu atkreipti dėmesį, renkantis vasaros užimtumo veiklas vaikams.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė sako, kad tėvai, planuodami vaikų atostogų užsiėmimus ir pramogas, turėtų nepamiršti ir jų saugumo klausimo.

„Dažnai mes, suaugusieji, galvodami apie atostogas didesnį dėmesį skiriame kelionės krypties ir viešbučio pasirinkimui, o kelionių draudimu pasirūpiname tik paskutinę minutę, o gal net ir visai jį pamirštame. Ar panašią situaciją galima atpažinti kalbant ir apie vaikų atostogų planus? Ko gero, dalis tėvų, planuojančių vaikų vasaros užimtumą, gali pernelyg susikoncentruoti į stovyklų ar būrelių skelbiamus pramoginius pasiūlymus, bet nesusimąstyti apie klausimus, kuriuos, rūpinantis vaikų saugumu, svarbu užduoti veiklų organizatoriams“, – sako I. Skuodienė.

Tarnybos vadovė primena tėvams, kad prieš išlydėdami vaikus į pasirinktą vasaros stovyklą ar būrelį pasidomėtų, ar ten dirbantys žmonės – tiek veiklų organizatoriai ar vadovai, tiek savanoriai – turi teisę dirbti su vaikais ir rūpintis jų užimtumu. Tokiu saugikliu tėvai gali pasirūpinti paprašydami darbdavio ar paslaugų teikėjų pažymų, kurios įrodo, kad žmogus nėra teistas už nusikaltimus, padarytus prieš vaikus. Darbdaviai ar paslaugų teikėjai šią pažymą gali gauti iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro.

Prievolė darbdaviams turėti tokias pažymas jau seniai yra numatyta Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme, tad vykdydami patikrinimus pareigūnai prašys jas pateikti, o pažymų neturinčiųjų lauks sankcijos. „Darbo įstatymai nustato aiškias taisykles, kaip turi būti įforminami darbo santykiai, taip pat darbdaviams privalu laikytis darbų saugos reikalavimų, ypač jaunų asmenų atžvilgiu. Itin aktualus ir darbo užmokesčio mokėjimas, nes kiekvieną rudenį sulaukiame jaunų asmenų skundų dėl neišmokėto atlyginimo ar iš dalies neapmokėto darbo, kitaip tariant, dėl sukčiavimo“, – pabrėžia Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Jonas Gricius.

VDI taip pat primena, kad vaikų stovyklų organizatoriai turi laikytis darbo įstatymų reikalavimų: atlygintinas paslaugas gali teikti tik įdarbinti darbuotojai (pasirašius darbo sutartis bei pateikus pranešimus VSDF teritoriniam skyriui); sudaryti darbuotojų darbo grafikus, kad nebūtų pažeidžiamas minimalus paros poilsio laikas, neviršijami maksimaliojo darbo laiko reikalavimai; viršvalandžiai turi būti fiksuojami darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose ir už juos atitinkamai apmokama.

Vaiko teisių gynėjai: saugaus elgesio atmintinė vaikui ir smurto prevencija

Kiekvienas vaikas turi teisę į kokybišką ir jo poreikius atliepiantį poilsį, tad tėvams, parenkant vaikams vasaros užimtumo veiklas ir erdves, labai svarbu išsiaiškinti, ką vaikas veiks, kur apsistos, su kuo jis leis laiką, kas juo pasirūpins, o svarbiausia – ar jis bus saugus?“, – primena Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė.

Tarnybos vadovė pataria tėvams, kad mokydami vaikus apie pagarbų ir deramą elgesį su aplinkiniais, kartu jie turėtų ugdyti ir paties vaiko suvokimą apie save bei savo kūną bei priminti tam tikras saugumo taisykles. Pavyzdžiui, vaikas turėtų žinoti, kad kitų žmonių nemandagus bendravimas, žeidžiantys žodžiai, pokštai ir pajuokavimai, tampantys patyčiomis, prisilietimai ir veiksmai, kurie vaiką priverčia pasijausti nemaloniai ar jį žaloja – yra nepriimtinas elgesys, kuriam jis turi teisę pasakyti „STOP“ ir parodyti, kad taip su juo elgtis negalima.

Vaikui saugumo gali suteikti ir žinojimas, kad įvairiose situacijose yra pasiruošę padėti artimieji arba kiti patikimi suaugusieji – stovyklų vadovai, įvairių organizacijų savanoriai, pagalbą teikiančių tarnybų darbuotojai.

Kilus klausimams, kviečiame žmones pasikonsultuoti su vaiko teisių gynėjais skambinant nemokamu tel. 8 800 10 800, taip pat galima rašyti žinutę interneto svetainėje vaikoteises.lrv.lt esančiame pokalbių laukelyje. Pranešti apie vaiko teisių pažeidimą galima artimiausiame vaiko teisių apsaugos skyriuje, užpildant formą Tarnybos interneto svetainėje arba skambinant bendruoju pagalbos numeriu 112. 

VDI ragina pranešti apie galimus pažeidimus darbe, pavyzdžiui, netinkamas darbo sąlygas, neišmokamą darbo užmokestį, piktnaudžiavimą darbo bei poilsio laiku ir pan. Apie nesudaromas darbo sutartis anonimiškai galima pranešti telefonu +370 5 213 9772.

VDI informacija