Naujienos
-
Ketvirtadienis, 2022 Kovas 03
Norime pasidalinti Jaunųjų Psichiatrų Asociacija pateiktomis rekomendacijomis (šaltinis - https://bit.ly/36zJgvr ), kurios gali padėti kurios gali padėti suvaldyti stresą ir nemalonias emocijas:
Svarbu prisiminti, kad natūralu jausti baimę ir nerimą šiuo metu; Kalbėkite apie savo mintis, emocijas ir išgyvenimus su artimais žmonėmis, kreipkitės pagalbos; Ribokite naujienų srautą. Skaitykite tik patikimus naujienų kanalus; Tęskite kasdienę veiklą - įprasta rutina suteikia stabilumo, nukreipia mintis nuo neapibrėžtos situacijos; Jei yra galimybė, reguliariai mankštinkitės, būkite lauke, laikykitės miego higienos ir sveikos mitybos įpročių; Jei jaučiate stiprų emocinį distresą - verta apsvarstyti galimybę kreiptis į psichikos sveikatos priežiūros specialistus. Taip pat galite pasinaudoti projekto ,,Pagalba sau” rekomendacijomis: Kiek įmanoma, pasirenkite nepaprastajai padėčiai - tai užtikrins didesnį kontrolės ir saugumo jausmą. Detalesnė informacija apie pasiruošimą - https://www.lt72.lt; Susiraskite Jums tinakmų atsipalaidavimo pratimų ir veiklų. Išgyvenant stipresnį stresą ar nerimą, gali padėt kvėpavimo pratimai, meditacija, relaksacijos pratimai. Tokius pratimus atlikti gali padėti specialistų parengti garso įrašai: https://pagalbasau.lt/stresas/; Palaikykite socialinius ryšius. Jei pastebėjote, kad artimajam šiuo metu yra itin sunku - nevenkite su juo to aptarti, išklausyti, patarti pasirūpinti savimi; Emociniam atsparumui stiprinti - atraskite mobilias programėles ir edukacines tinklalaides: https://www.jauniejigydytojai.lt/pagalbamedikams Nepamirškite apie pagalbos linijas: https://bit.ly/35C3xA3 Šiuo metu labai svarbu įsivertinti savo galimybes, kiek kiekvienas galime padėti karo paveiktiems žmonėms. Didžiąją dalį būdų pateikėme čia: https://bit.ly/342QlDS
-
Trečiadienis, 2022 Kovas 02
-
Antradienis, 2022 Kovas 01
Baltijos šalių profesinių sąjungų taryba išsiuntė bendrą poziciją-kreipimąsi į tarptautines “skėtines” profesinių sąjungų organizacijas, išreikšdamos paramą Ukrainai ir jos gyventojams, skatindamos visais būdais siekti padėti kovojant su Rusijos ir Baltarusijos režimų prievarta bei kviesdamos įvertinti vienos iš Rusijoje veikiančių profesinių sąjungų konfederacijos (FNPR) oficialią poziciją, palaikiusią V. Putino įsiveržimą į Ukrainą.
Baltijos šalių profesinių sąjungų tarybai priklausančios Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija, Lietuvos profesinė sąjunga “Solidarumas”, Latvijos laisvų profesinių sąjungų konfederacija ir Estijos profesinių sąjungų konfederacija nemato galimybės tęsti tarptautinio bendradarbiavimo su tokios pozicijos besilaikančia organizacija. Tai prieštarauja esminėms profesinių sąjungų vertybėms bei įsitikinimams.
-
Pirmadienis, 2022 Vasario 28
Renginio metu kartu su medikų bendruomenės atstovais, juos atstovaujančiomis organizacijomis, asmens sveikatos priežiūros įstaigų steigėjais, medikų psichologinės gerovės kūrimu besidominčiais politikais, žurnalistais ir kitais suinteresuotais asmenimis bus dalinamasi psichologinei gerovei kurti skirtų iniciatyvų turiniu, teorinėmis bei praktinėmis vykdymo įžvalgomis tiek iš šioje srityje dirbančių profesionalų, tiek iš medikų perspektyvos.Numatoma renginio trukmė – 3,5 val.
Registracija nereikalinga.
10:00–10:15 Sveikatos apsaugos ministro ARŪNO DULKIO sveikinimo žodis
10:15–10:45 Psichologinis smurtas: kaip jį atpažinti ir tinkamai reaguoti?
KARILĖ LEVICKAITĖ (Gijos)
VALDAS PEČELIŪNAS, LINA ŠOPIENĖ (Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos)
10:45–11:15 Pranešimo apie smurtą galimybės
EGLĖ TAMOŠIŪNIENĖ (Sveikatos apsaugos ministerija)
LIUDMILA MIRONOVIENĖ (Valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos)
11:15–11:45 Psichologinės krizės įstaigoje: kaip pasiruošti jų valdymui?
KRISTINA JURJONĖ, AGNĖ BURKAUSKAITĖ (Projektų įgyvendinimo grupė)
HELGA MARIJA KAUZONĖ (Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninė)
11:45–12:15 Ar sveikatos priežiūros specialistams reikalinga supervizija?
LINA BARTUSEVIČIENĖ, AUŠRA BAČĖNĖ, RŪTA BUTKEVIČIENĖ, POLINA ŠEDIENĖ (Lietuvos profesinių santykių konsultantų asociacija)
INDRĖ AUKŠTIKALNIENĖ (Biržų ligoninė), LIGITA JANČORIENĖ (Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos)
VIKTORIJA PELECKYTĖ (Mažeikių ligoninė), STELLA FEDURCIA (Visagino ligoninė), VYTENIS KERŠYS (Greitosios medicinos pagalbos stotis)
12:15–12:45 Konfliktų valdymas taikant mediacijos metodą
AGNĖ TVARONAVIČIENĖ (Romerio universiteto Mokymų LAB)
ČESLOVA ŠPŪRIENĖ, AURIMAS ŽIBUTIS (Respublikinė Šiaulių ligoninė) 12:45–13:15 Psichologinei gerovei kurti skirtos 2022 m. veiklos
JŪRATĖ GRUBLIAUSKIENĖ (Visuomenės sveikatos biurų asociacija)
SIMONA BIELIŪNĖ (Sveikatos apsaugos ministerija)
-
Pirmadienis, 2022 Vasario 28
Žiniasklaidoje, socialiniuose tinkluose, iš artimųjų ir kitų suaugusiųjų girdėdami daug skirtingos informacijos apie karinius veiksmus Ukrainoje, vaikai ir paaugliai gali jausti didelį nerimą, jiems gali kilti įvairių klausimų. Kaip tėvams kalbėtis su vaikais apie situaciją Ukrainoje, rekomenduoja Paramos vaikams centro psichologai.
Atmintinė, kaip su vaikais ir paaugliais kalbėti apie karą Ukrainoje lietuvių kalba (PDF)
Atmintinė, kaip su vaikais ir paaugliais kalbėti apie karą Ukrainoje rusų kalba (PDF)
1. Kalbėtis apie vykstantį karinį konfliktą – svarbu. Kitu atveju, vaikai ir paaugliai remsis bendraamžių ir socialinių tinklų informacija, kurios gali nesuprasti ar netinkamai interpretuoti. Jie gali likti vieni su savo nerimu, baimėmis, fantazijomis.
2. Ribokite informacijos srautą. Pasistenkite, kad ypač mažesni vaikai nematytų tiesioginių transliacijų iš karo zonos ar žiaurių vaizdų. Tai juos gali stipriai išgąsdinti, kelti didelį nerimą dėl savo saugumo.
3. Apgalvokite, kaip pateiksite informaciją. Remkitės tik patvirtintais faktais iš oficialių šaltinių. Sužinoję naujos informacijos, pirmiausia patys nurimkite, kad galėtumėte kalbėti ramiu balsu.
4. Nedramatizuokite situacijos ir nekelkite panikos. Girdint vaikams nereikėtų aptarinėti, kokias pasekmes pasauliui turės Rusijos karinė agresija, kaip gali keistis Lietuvos situacija ir mūsų kasdienis gyvenimas.
5. Patikinkite, kad Lietuvoje karas nevyksta. Vis priminkite vaikams ir paaugliams, kad suaugusieji (JAV ir Europos Sąjungos šalių vadovai, kariai, policijos pareigūnai, medikai) daro viską, kad mes būtumėme saugūs.
6. Neapkraukite vaikų dideliu kiekiu informacijos arba visai ja nesidalinkite. Kalbant su mažesniais vaikais, nereikėtų vardinti įvairių smulkmenų. Pasitikslinkite, kaip jie supranta tai, kas vyksta. Jeigu matote, kad vaikas nieko nežino ir visai tuo nesidomi, nepasakokite jam apie karą. Paauglių paklauskite, ką jie jau žino apie situaciją Ukrainoje, aptarkite ir patikslinkite jų turimas žinias bei šaltinius.
7. Kiek įmanoma aiškiau, atsakykite į klausimus. Darželinukai ir pradinukai gali daug kartų klausti tų pačių dalykų. Kantriai, kuo tiksliau, jiems suprantamai ir visada atsakykite. Į klausimą, kodėl vyksta karas, galite atsakyti: „Smurtas nėra geras būdas išspręsti konfliktą, svarbu ieškoti susitarimo, tačiau ne visuomet pavyksta ir žmonės padaro klaidingus sprendimus. Kartais net neįmanoma suprasti, kodėl jie taip pasielgia“.
8. Paskatinkite vaikus įvardinti, kaip jaučiasi. Paklauskite, kas gąsdina, neramina vaiką. Patikinkite, kad normalu jausti nerimą, baimę, pyktį. Pasikalbėkite apie tai, kas jums padeda nusiraminti: kvėpavimas, pasivaikščiojimas, pokalbis su artimuoju ar pan.
9. Išlaikykite įprastą dienotvarkę ir rutiną. Kuo daugiau aiškių, kontroliuojamų dalykų vyksta kasdieniame gyvenime, tuo vaikai ir paaugliai jaučiasi saugesni.
10. Aptarkite šeimos vertybes ir kaip galėtumėte padėti Ukrainos žmonėms. Tai gali būti finansinė parama ar aukojami daiktai. Mažesni vaikai savo palaikymą gali išreikšti piešiniuose. Kai žino, kad gali padėti, vaikai ir paaugliai jaučiasi saugesni.
11. Pasitarkite su psichologu „Tėvų linijoje“ (8 800 900 12). Paramos vaikams centro psichologai telefonu nemokamai patars, kaip pasikalbėti su vaiku apie karą, kaip tinkamai reaguoti į pasikeitusį vaiko elgesį, kaip patiems tėvams suvaldyti savo nerimą.
Paramos vaikams centro informacija