PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro
ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro
2022 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. A1-251/V-693
2022–2027 M. DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS VEIKSMŲ PLANAS čia:
BENDROSIOS NUOSTATOS
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pristatė inicijuojamą Greitosios medicinos pagalbos (GMP) tinklo pertvarką. Jos tikslas – kad nuo 2023 m. būtų įgyvendinamas projektas ir pradėtų Lietuvoje veikti viena centralizuota GMP viešoji įstaiga, ji veiktų pagal vienodus principus ir protokolus. Šiuo metu GMP darbą kuruoja beveik 50 juridinių asmenų. Planuojama, kad po pertvarkos bus daugiau vietų, kur budės medikai, kad galėtų sparčiau atvykti pas pacientą.
Visą straipsnį galite skaityti: https://www.lrt.lt/naujienos/sveikata/682/1667425/greitosios-medicinos-pagalba-sulauks-pertvarkos-beveik-50-ties-istaigu-darba-kuruos-tik-viena?utm_medium=Social&utm_source=Facebook&fbclid=IwAR2U7Q6T3k6ZU6S2bjhXaerykGy_j6ZoYIp8i_11_kSni2iFUGhyfvHHJPo#Echobox=1649409090
Daugiausia skundų, pranešimų ir paklausimų psichologinio smurto klausimais Valstybinė darbo inspekcija (toliau – VDI) gauna iš darbuotojų, dirbančių asmens sveikatos priežiūros, švietimo bei socialinių paslaugų teikimo įstaigose/ organizacijose.
Dėl to š. m. balandžio – rugsėjo mėnesiais VDI organizuos ir vykdys neplaninius patikrinimus, kurių tikslas yra įvertinti, kaip sveikatos priežiūros įstaigose vykdoma psichologinio smurto darbe prevencija.
„Sveikatos priežiūros sektoriaus teikiamos paslaugos yra sudėtingos, reikalauja ypatingo jautrumo, atidaus dėmesio pacientams, nuolatos atitikti taikomus medicinos normų reikalavimus ir darbuotojai jaučia ypatingai didelę įtampą. Dėl to kolektyvuose kyla nemažai konfliktų, kurie, jeigu nesprendžiami, gali pasireikšti ir psichologiniu smurtu darbe, tęstiniu darbuotojo ignoravimu, atskyrimu nuo kolektyvo, nepalankių darbo sąlygų sudarymu. Sveikatos priežiūros įstaigų vadovams norime priminti apie jų atsakomybę užtikrinti tinkamą psichosocialinę aplinką darbuotojams“,- sako VDI psichologinio smurto darbe prevencijos skyriaus vedėja Liudmila Mironovienė.
Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtina visuotinai pripažintą žmogaus teisę į asmens neliečiamumą, asmens orumo ginimą bei draudimą žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnis), bei teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 30 straipsnio 1 dalis darbdaviui nustato prievolę – sukurti tokią darbo aplinką, kurioje darbuotojas ar jų grupė nepatirtų priešiškų, neetiškų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų, kuriais kėsinamasi į atskiro darbuotojo ar jų grupės garbę ir orumą, fizinį ar psichologinį asmens neliečiamumą ar kuriais siekiama darbuotoją ar jų grupę įbauginti, sumenkinti ar įstumti į beginklę ir bejėgę padėtį.
Paminėtina, kad darbdavys, įgyvendindamas DK 30 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą, privalo ne tik vykdyti nustatytų psichosocialinių profesinės rizikos veiksnių stebėseną, bet ir įgyvendinti darbo pobūdį atitinkančias prevencines organizacines ir technines priemones nustatytai profesinei rizikai šalinti ir (ar) sumažinti bei imtis visų būtinų priemonių psichologinio smurto darbo aplinkoje prevencijai užtikrinti ir pagalbai asmenims, patyrusiems psichologinį smurtą darbo aplinkoje, suteikti. Didelis dėmesys turi būti teikiamas numatytų prevencijos priemonių įgyvendinimo kontrolei ir jų veiksmingumui.
Kontaktams:
Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.