• Streikų varžymai. Europos profesinių sąjungų konfederacija (ETUC) ir Didžiosios Britanijos profesinės sąjungos stipriai kritikuoja britų politikų planus įvesti dar daugiau apribojimų streikuoti. ETUC pabrėžia, kad šiuo metu Didžiojoje Britanijoje ir taip yra vienos griežčiausių streikų taisyklių Europoje. Dėl to, prieštaraujant streikus griežtinantiems įstatymams, vasario 1 d. planuojama surengti šimtatūkstantinę demonstraciją. Daugiau – čia (angl.), Europos viešųjų paslaugų sąjungos palaikymas streikavusiems greitosios pagalbos medikams ir informacija apie tolesnius veiksmus.

• Sauga darbe. Nepriklausoma didelės rizikos mechanizmų saugos patikra vėl taps privaloma. Tiesa, kol kas tik 6 kategorijų (šį sąrašą vėliau bus galima papildyti). Taip neseniai susitarė Europos Sąjungos Taryba ir Europos Parlamentas. Įdomu tai, kad specialus dėmesys kreipiamas į pavojingus dirbtinio intelekto valdomus įrengimus. Daugiau skaitykite čia (liet.).                                                                                                                     

• Atotrūkis. TDO Pasaulinė darbo užmokesčio ataskaita rodo, kad pirmąkart XXI a. realaus darbo užmokesčio augimas sumažėjo iki neigiamų verčių, o atotrūkis tarp realaus našumo augimo ir realaus darbo užmokesčio augimo toliau didėja. Pavyzdžiui, ES realusis darbo užmokestis, palyginus pirmuosius du 2021 ir 2022 m. ketvirčius, krito 2,4 proc. Tokio kritimo nebuvo net per 2008 m. ekonominę recesiją. Daugiau – čia (liet.).

• Pirmininkavimas. Švedija pusei metų perima pirmininkavimą ES Tarybai. Esą jos pirmininkavimo metu bus susitelkiama į 4 prioritetus: saugumą, atsparumą, klestėjimą, demokratines vertybes ir teisinę valstybę. Pažymėtina, kad profesinės sąjungos mato daug galimų sunkumų socialinės politikos eigai šiuo laikotarpiu ir didesnės viltys dedamos į Ispanijos kadenciją antroje metų pusėje. Daugiau apie Švedijos planus skaitykite čia (liet.) , programa – čia (angl.).  

• Brazilija. Tarptautinė profesinių sąjungų konfederacija (ITUC) pasmerkė Brazilijoje kilusias, buvusio autoritariško prezidento Jair Bolsonaro šalininkų sukeltas riaušes. Šie kuriam laikui buvo perėmę Kongreso, prezidentūros ir Aukščiausiojo teismo pastatų kontrolę, norėjo sukelti perversmą. Dabartiniam prezidentui paramą pareiškė kitų šalių lyderiai, tarptautinės organizacijos. ITUC pozicija – čia (angl.), reportažas – čia (liet.).

• Socialinis teisingumas. Tarptautinės darbo organizacijos vadovas teigia, kad pasaulyje turime užtikrinti daugiau socialinio teisingumo. Deja, paskutinės krizės daug atsitiesusių žmonių vėl nustūmė į skurdą, o tai stabdo bendras pasaulio ekonominio atsigavimo pastangas. Gilbert Fossoun Houngbo kalba Davose – čia (angl.).

• Skaitmeninis stebėjimas. Ar gali skaitmeninės stebėjimo sistemos visiškai pakeisti darbuotojų saugą ir sveikatą? Jų naudojimas darbovietėse bei kylantys iššūkiai analizuojami šioje Europos saugos ir sveikatos darbe agentūros studijoje. Plačiau – čia (liet.)                                                                                                         

Informacija -  https://www.lpsk.lt/2023/01/12/tarptautines-profesiniu-sajungu-naujienos-37/

Sausis – puikus metas pradėti planuoti šių metų atostogas. Finansiškai palankiausias mėnuo atostogauti šiemet bus kovas, o pasirinkusiems balandį atostoginių suma kartu su darbo užmokesčiu gali būti mažesnė nei jūsų atlyginimas darbo sutartyje.

Lietuvoje dirbančiam asmeniui per kasmetines apmokamas atostogas mokamas ne darbo užmokestis, bet atostoginiai.

Dėl jų apskaičiavimo tvarkos atostoginių dydis ir darbo užmokestis retai kada sutampa. Žmogui išmokama atostoginių suma gali būti mažesnė arba didesnė negu jo realus mėnesinis darbo užmokestis, todėl pasirinkus tinkamą mėnesį atostogauti galima išlošti net keliasdešimt eurų arba daugiau (priklauso nuo atlyginimo dydžio ir atostogų trukmės), o pasirinkus netinkamą – patirti nuostolių.

Plačiau skaitykite čia:https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/1862612/kada-labiausiai-apsimokes-atostogauti-2023-m-pasirinke-netinkama-menesi-galite-prarasti-100-euru-ir-daugiau?fbclid=IwAR0GRtJ9b8ncgRJFK6X7NNuRh9jcQMp6-wMY_PfdRl5-MvAqiC683At5Mg4

Informuojame, kad Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VDI), įgyvendindama Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2022 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. A1 – 296 patvirtinto VDI 2022 metų veiklos plano 4.3 veiksmą, parengė ir viešai VDI interneto svetainėje paskelbė Psichosocialinių profesinės rizikos veiksnių vertinimo ir jų prevencijos priemonių, psichologinio smurto prevencijos priemonių įgyvendinimo įmonėse, stebėsenos ataskaita 2022 m.

Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius                                                            Jonas Gricius   

Gina Pečiulytė, tel. 861 213 890, el. p. Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.