Daugiausia skundų, pranešimų ir paklausimų psichologinio smurto klausimais Valstybinė darbo inspekcija (toliau – VDI) gauna iš darbuotojų, dirbančių asmens sveikatos priežiūros, švietimo bei socialinių paslaugų teikimo  įstaigose/ organizacijose.

Dėl to š. m. balandžio – rugsėjo mėnesiais VDI organizuos ir vykdys neplaninius patikrinimus, kurių tikslas yra įvertinti, kaip sveikatos priežiūros įstaigose vykdoma psichologinio smurto darbe prevencija.

„Sveikatos priežiūros sektoriaus teikiamos paslaugos yra sudėtingos, reikalauja ypatingo jautrumo, atidaus dėmesio pacientams, nuolatos atitikti taikomus medicinos normų reikalavimus ir darbuotojai jaučia ypatingai didelę įtampą. Dėl to kolektyvuose kyla nemažai konfliktų, kurie, jeigu nesprendžiami, gali pasireikšti ir psichologiniu smurtu darbe, tęstiniu darbuotojo ignoravimu, atskyrimu nuo kolektyvo, nepalankių darbo sąlygų sudarymu. Sveikatos priežiūros įstaigų vadovams norime priminti apie jų atsakomybę užtikrinti tinkamą psichosocialinę aplinką darbuotojams“,- sako VDI psichologinio smurto darbe prevencijos skyriaus vedėja Liudmila Mironovienė. 

Prieš pradėdama neplaninius patikrinimus VD parengė metodines rekomendacijas, kuriomis siūloma vadovautis darbdaviams, siekiant įgyvendinti psichologinio smurto darbo aplinkoje prevenciją. 

Metodinės rekomendacijas psichologinio smurto darbe prevencijai užtikrinti galite rasti paspaudę nuorodą: http://www.vdi.lt/AtmUploads/PREVENCIJA.pdf

Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtina visuotinai pripažintą žmogaus teisę į asmens neliečiamumą, asmens orumo ginimą bei draudimą žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnis), bei teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 30 straipsnio 1 dalis darbdaviui nustato prievolę – sukurti tokią darbo aplinką, kurioje darbuotojas ar jų grupė nepatirtų priešiškų, neetiškų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų, kuriais kėsinamasi į atskiro darbuotojo ar jų grupės garbę ir orumą, fizinį ar psichologinį asmens neliečiamumą ar kuriais siekiama darbuotoją ar jų grupę įbauginti, sumenkinti ar įstumti į beginklę ir bejėgę padėtį.

Paminėtina, kad darbdavys, įgyvendindamas DK 30 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą, privalo ne tik vykdyti nustatytų psichosocialinių profesinės rizikos veiksnių stebėseną, bet ir įgyvendinti darbo pobūdį atitinkančias prevencines organizacines ir technines priemones nustatytai profesinei rizikai šalinti ir (ar) sumažinti bei imtis visų būtinų priemonių psichologinio smurto darbo aplinkoje prevencijai užtikrinti ir pagalbai asmenims, patyrusiems psichologinį smurtą darbo aplinkoje, suteikti. Didelis dėmesys turi būti teikiamas numatytų prevencijos priemonių įgyvendinimo kontrolei ir jų veiksmingumui.

 Kontaktams:

Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Įvykus nelaimingam atsitikimui darbe gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė

Valstybinė darbo inspekcija (toliau – VDI) primena, kad laikytis darbų saugos yra svarbu, kad būtų išsaugotos dirbančiųjų gyvybės ir sveikata. Įvykus sunkiam ar mirtinam nelaimingam atsitikimui darbe VDI tiria įvykį ir aiškinasi, ar jį sąlygojo neįgyvendinti darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai.

Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 46 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti atsakomybės už darbuotojų saugos ir sveikatos pažeidimus pagrindai (“Darbdaviui atstovaujantis asmuo ar darbdavio įgaliotas asmuo, kuris savo veikimu ar neveikimu pažeidė darbuotojų saugos ir sveikatos norminius teisės aktus ir tuo neužtikrino saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų, atsako įstatymų nustatyta tvarka“). Suprantama, kad atsakomybė kaip teisinių pasekmių porūšis atsiranda tik esant kaltai veikai – kaltei (kaltė – psichinis asmens santykis su veika) ir taikoma kaltiems asmenims.

Atsakomybės rūšys:

         Administracinė atsakomybė. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ANK) 96 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo dviejų šimtų keturiasdešimt iki aštuonių šimtų aštuoniasdešimt eurų. Jeigu dėl to galėjo įvykti nelaimingas atsitikimas darbe, avarija ar atsirasti kitų sunkių padarinių juridinių asmenų vadovai ar kiti atsakingi asmeny baudžiami s nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių eurų (ANK  96 straipsnio 3 dalis).

         Baudžiamoji atsakomybė. Įvykus mirtinam ar sunkiam nelaimingam atsitikimui darbe, lygiagrečiai su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos atliekamu tyrimu pradedamas ir ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK)176 straipsnį („Darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimas“), siekiant nustatyti ar darbdavio ar jo įgalioto asmens veiksmai, sąlygoję įvykį darbe, neturi nusikalstamos veikos požymių. Ikiteisminio tyrimo tyrėjui, nustačius, kad mirtiną ar sunkų nelaimingą atsitikimą darbe sąlygojo nusikalstama veika, darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, pažeidęs darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų (BK 176 straipsnis). Šiame straipsnyje numatyta veika yra nusikalstama ir tais atvejais, kai ji padaryta dėl neatsargumo.

         Įmonės perkėlimas į aukštesnę nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokų grupę. Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme bei Draudėjų priskyrimo nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokos tarifų grupėms metodikoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. A1-387, reglamentuota, kad draudėjai priskiriami atitinkamoms nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokos tarifų grupėms pagal jų darbuotojų saugos ir sveikatos būklės rodiklių dydžius. Įvykus mirtinam ar sunkiam nelaimingam atitikimui darbe, jei įvykį sąlygojo darbdavį atstovaujančio asmens ar jo įgalioto asmens neįgyvendinti teisės aktų reikalavimai, įmonė perkeliama į aukštesnę (II arba III) nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokos tarifų grupę ir moka 2,5 – 5 kartus didesnes aptariamo draudimo įmokas, skaičiuojant jas nuo įmonėje apskaičiuoto darbo užmokesčio dydžio.

Civilinė atsakomybė. Nukentėję asmenys ar jų šeimos nariai, gali Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka kreiptis į teismą, prašydami priteisti iš kaltų asmenų atlyginti patirtą turtinę, o taip pat ir kompensuoti neturtinę žalą.

VDI komunikacija

VDI vizija – NULIS mirčių darbe!

Visą balandžio mėnesį Valstybinė darbo inspekcija (VDI) sieks atkreipti dėmesį į augantį žūčių darbe skaičių. Pradedamos kampanijos “VIZIJA NULIS” metu bus skelbiama Informacija apie žuvusių ar sunkiai sužeistų darbe skaičius, šių nelaimingų atsitikimų priežastis ir pasekmes bei kaip galime jų išvengti.

“Mūsų vizija – jokių nelaimingų atsitikimų darbe. NULIS. Net vienas darbe žuvęs žmogus yra per didelė netektis mūsų visuomenei. Juo labiau, kad tų netekčių galima išvengti, jei darbdaviai atsakingai informuotų darbuotojus apie saugą, suteiktų visas reikalingas saugos priemones, o patys dirbantieji rimtai žiūrėtų į savo pačių saugumą. Nelaimingų atsitikimų scenarijai vis kartojasi, taip pat ir veiklos sektoriai. 

Šiais metais, neįskaičiuojant žuvusių darbe eismo įvykių metu, mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe jau 6, o sunkių sužalojimų -36.  Dažniausiai šiais metais pasikartojantys mirtini įvykiai kertant ar genint medžius.

Per visus 2021 metus VDI gavo 47 pranešimus apie nelaimingus atsitikimus darbe, dėl kurių darbuotojai mirė ir 124 dėl kurių darbuotojai buvo sunkiai sužaloti. Dažniausiai mirtini atsitikimai įvyksta statybos, apdirbamosios pramonės, transporto ir saugojimo bei miškininkystės sektoriuose. Išskirtinė 2021 m. įvykusių mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe tendencija – didėjantis įvykių, sąlygotų pačių darbuotojų nesaugių veiksmų, skaičius. Minėti įvykiai 2021 m. jau sudarė daugiau nei trečdalį visų mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe atvejų.

Mėnesį truksianti kampanija yra skirta paminėti balandžio 28-ąją - Pasaulinę darbuotojų saugos ir sveikatos dieną. Įvairių informacinių pranešimų, radijo laidų ir nuotolinių seminarų tikslas - paskatinti darbdavius ir darbuotojus labiau susitelkti įgyvendinant saugaus darbo kultūros idėją bei dar labiau atkreipti visuomenės dėmesį į darbuotojų saugos ir sveikatos prevencijos svarbą bei žalą, kurią sukelia abejingumas pavojingoms darbo sąlygoms. Žūčių ir sunkių sužalojimų statistiką skelbsime visus likusius metus.

Stebėti VIZIJOS NULIS naujausius duomenis galite VDI svetainėje www.vdi.lt ir Facebook paskyroje “Valstybinė darbo inspekcija”.

Ligos socialiniu draudimu apdrausti žmonės susirgę ar patyrę traumų bei tapę laikinai nedarbingi gali gauti ligos išmokas iš „Sodros“. Nuo 2022 m. balandžio 1 d. įsigalioja susirgusiems darbuotojams aktualūs teisės aktų pakeitimai. 

Apdraustam darbuotojui susirgus, ligos išmoką 2 pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas, sutampančias su darbuotojo darbo grafiku, moka darbdavys, neatsižvelgiant į apdraustojo asmens turimą ligos socialinio draudimo stažą. 

Ligos išmoka iš „Sodros“ lėšų pradedama mokėti 3-iąją nedarbingumo dieną ir mokama iki darbingumo atgavimo dienos ar darbingumo lygio nustatymo dienos. 

SVARBU. Ligos išmoka iš „Sodros“ lėšų mokama tik tuo atveju, jei asmuo turi reikalingą ligos socialinio draudimo stažą.

Kaip buvo anksčiau? Iki įstatymo pakeitimo galiojo bendra nuostata, kad darbdavys moka ligos išmoką 2 pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas, sutampančias su darbuotojo darbo ar tarnybos grafiku. Tačiau galiojusi nuostata neapibrėžė situacijos tarp darbdavio ir darbuotojo tais atvejais, kai asmuo tik įsidarbina ir, įmonėje neturėdamas pakankamo socialinio draudimo stažo, suserga. Tokiais atvejais darbdaviai, kreipdavosi į „Sodrą“, kad būtų paaiškinta, ar darbdaviui mokėti už darbo dienas, sutampančias su darbuotojo darbo grafiku. „Sodra“ patikrindavo, ar darbuotojas turi stažą iš ankstesnių darboviečių, ar ne. 

Tai buvo administracinė našta tiek darbdaviui, tiek socialinio draudimo įstaigoms. Norint darbdaviams palengvinti ligos išmokos skyrimą susirgusiam darbuotojui (sumažinti administracinę naštą ir pagreitinti ligos išmokos gavimą), įteisinta nuostata, kad darbdaviai mokėtų ligos išmoką iš savo lėšų už 2 pirmąsias ligos dienas, sutampančias su darbuotojo darbo grafiku, nevertinant asmens turimo ligos socialinio draudimo stažo.

Ligos išmoka dirbantiesiems

Norint gauti ligos išmoką, pirmajai ligos dienai reikia būti sukaupus bent 3 mėnesių ligos socialinio draudimo stažą per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį nei 6 mėnesių ligos socialinio draudimo stažą per paskutinius 24 mėnesius.

Už pirmąsias 2 kalendorines ligos dienas išmoką moka darbdavys, o išmokos dydis darbdavio pasirinkimu gali svyruoti nuo 62,06 proc. iki 100 proc. darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio. 

Ligos išmoka iš „Sodros“ lėšų mokama už darbo dienas pagal kalendorių, jos dydis siekia 62,06 proc. nuo darbo užmokesčio „ant popieriaus“.

Ligos išmokos dydis apskaičiuojamas individualiai pagal asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas per paeiliui einančius tris mėnesius, buvusius prieš mėnesį iki mėnesio, kai išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Pavyzdžiui, jei nedarbingumo pažymėjimas išduodamas lapkritį, imamos liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais gautos draudžiamosios pajamos.

SVARBU! Minimali ligos išmoka iš „Sodros“ lėšų negali būti mažesnė nei 11,64 proc. užpraeito ketvirčio šalies vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio. Maksimalus kompensuojamasis uždarbis ligos išmokai negali viršyti 2 užpraeito ketvirčio šalies vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio.

Ligos išmoka dirbantiems savarankiškai

Savarankiškai dirbantys gyventojai (išskyrus veiklą su verslo liudijimu) taip pat gali gauti ligos išmoką. Svarbu žinoti, kad išmoka laikinai nedarbingu tapusiam savarankiškai dirbančiam asmeniui skiriama tik tada, kai gyventojas yra apdraustas ligos socialiniu draudimu ir turi reikiamą ligos socialinio draudimo stažą.

Tačiau savarankiškai dirbantiems ligos išmoka už pirmąsias dvi ligos dienas nėra mokama. „Sodra“ ligos išmoką pradeda mokėti nuo trečios ligos dienos ir moka iki darbingumo atgavimo, darbingumo lygio nustatymo ar pirmosios dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje dienos.

Savarankiškai dirbantys asmenys laikomi apdraustais ligos socialiniu draudimu, jei jie yra sumokėję ligos socialinio draudimo įmokas ir pateikę SAV pranešimą „Sodrai“ apie savarankiškai dirbantį asmenį už kalendorinį mėnesį, ėjusį prieš mėnesį, kurį įgyjama teisė į ligos išmoką. Tokiu atveju ligos išmoka jam gali būti išmokėta pasibaigus nedarbingumo laikotarpiui.

Savarankiškai dirbantys asmenys apdraustais ligos socialiniu draudimu laikomi ir tais atvejais, kai jie yra sumokėję ligos socialinio draudimo įmokas ir pateikę SAV pranešimą „Sodrai“ už einamąjį kalendorinį mėnesį. Tačiau socialinio draudimo įmokas už einamąjį mėnesį gali susimokėti tik tie savarankiškai dirbantys asmenys, kurie socialinio draudimo įmokų už praėjusį mėnesį nesumokėjo dėl to, kad praėjusį mėnesį buvo laikinai nedarbingi arba gavo ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmokas arba teisė gauti išmoką atsirado tą patį kalendorinį mėnesį, kurį jie pradėjo vykdyti veiklą.

Kitu atveju savarankiškai dirbantys asmenys ligos išmokas gali gauti tik deklaravus pajamas ir sumokėjus socialinio draudimo įmokas, jeigu bus įgiję reikiamą ligos socialinio draudimo stažą.

Socmin informacija