Daugiausia dėmesio buvo skirta naujų slaugytojų pritraukimui į profesiją, slaugytojų padėjėjų rengimui bei gebėjimų panaudojimui, darbo kultūros įstaigose gerinimui. Taip pat akcentuota darbas bei komunikacija su įstaigų vadovais bei darbdaviais, siekiant tinkamo slaugytojų darbo organizavimo pokyčių įgyvendinimo įstaigose. Paliestos studijų metu privalomos slaugos praktikos, mentorystės problemos, darbo krūvių, migracijos, profesijos pripažinimo klausimai.
Naujienos
-
Antradienis, 2023 Rugsėjis 19
Vakar vyko Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos Valdybos posėdis.
Posėdyje buvo aptariami einamieji veiklos klausimai, nemažai dėsmesio skiriama Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo Nr. XIII – 198 pakeitimo įstatymo projekto Nr 23-12711 aptarimui.
Šios pataisos parengtos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir jau pateiktos Seimui svarstyti. Pataisomis siekiama keisti valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo užmokesčio mokėjimo tvarką.
Profesinėms sąjungoms nerimą kelia tai, kad pakeitimai nebuvo derinami su socialiniai partneriais. Tikėtina, kad tokia tvarka turėtų netikslumų ir spragų, kurios neigiamai atsilieptų valstybės ir savivaldybių įstaigų funkcionavimui, kai darbuotojų ir taip trūksta, o darbo krūviai didėja.
Taip pat pritarta virtualiai Profsąjungų mokyklos kūrimui, kurią sudarys trys lygiai. Pirmas lygis - mokymai apie PS bazinius dalykus iki PS įsteigimo. Antras lygis - tik PS nariams, apie tai ką turi žinoti jaunasis profsąjungietis ir t.t. Trečias lygis - profsąjungos narys, organizacija įmonėje, kaip prisistaytyti darbdaviui, darbo kodeksai, psichologinis smurtas darbe, kolektyvinių sutarčių sudarymas ir t.t. Mokymo platformos pristatymas vyks rugsėjo 28 d. 10 val. temos koreguotinos ir bus pildomos.
Eiliniai LPSK Valdybos posėdžiai pagal priimtus įstatus vyksta kiekvieną mėnesį. Juose dalyvauja LPSK priklausančių šakinių organizacijų vadovai ir atstovai, turintys balso teisę.
-
Antradienis, 2023 Rugsėjis 19
Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme nustatyta, kad kiekvienoje įmonėje turi būti paskiriamas vienas arba daugiau, atsižvelgiant į darbuotojų skaičių ir įmonės veiklos rizikingumą, darbuotojų saugos ir sveikatos specialistas, atitinkantis teisės aktais nustatytus kvalifikacinius reikalavimus, kurio pareiga organizuoti darbuotojų saugos ir sveikatos prevencines priemones, užtikrinančias darbuotojams saugias ir sveikas darbo sąlygas.
Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme nustatyta, kad kiekvienoje įmonėje turi būti paskiriamas vienas arba daugiau, atsižvelgiant į darbuotojų skaičių ir įmonės veiklos rizikingumą, darbuotojų saugos ir sveikatos specialistas, atitinkantis teisės aktais nustatytus kvalifikacinius reikalavimus, kurio pareiga organizuoti darbuotojų saugos ir sveikatos prevencines priemones, užtikrinančias darbuotojams saugias ir sveikas darbo sąlygas.
Daugiau skaitykite pranešime: https://www.vdi.lt/Forms/Tekstas1.aspx?Tekstai_ID=4067
Kai tokių asmenų įmonėje nėra ar jų nepakanka, darbdavys gali sudaryti sutartį su Lietuvos Respublikos arba bet kurios kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar kitos Europos ekonominės erdvės valstybės piliečiu, kitu fiziniu asmeniu, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis dėl darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijų arba jų dalies atlikimo.
Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vyriausioji darbo inspektorė Jolita Urbanavičienė akcentuoja, kad asmenys, siekiantys dirbti darbuotojų saugos ir sveikatos specialistu arba juridinio asmens darbuotojų saugos ir sveikatos specialistai bei fiziniai asmenys, teikiantys darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos paslaugas darbdaviams, turi turėti aukštąjį išsilavinimą ir atitikti kitus Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytus kvalifikacinius reikalavimus. Darbuotojų saugos ir sveikatos specialistus moko švietimo teikėjai, kurie turi Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) leidimą mokyti. Švietimo teikėjų sąrašas – čia. Asmenys, pabaigę švietimo teikėjo mokymus, turi išlaikyti darbuotojų saugos ir sveikatos žinių testą VDI.
Darbuotojų saugos ir sveikatos specialistu gali dirbti asmenys:
- turintys VDI išduotą pažymėjimą, patvirtinantį apie išlaikytą DSS žinių patikrinimo testą pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos specialisto; Darbdavio, darbdaviui atstovaujančio asmens, atliekančio darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas visų ekonominės veiklos rūšių įmonėse; Darbdavio įgalioto asmens, atliekančio darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas visų ekonominės veiklos rūšių įmonėse
mokymo programas;
- turintys iki 2017 metų liepos 1 d. mokymo įstaigų teisėtai išduotą pažymėjimą, suteikiantį teisę dirbti darbuotojų saugos ir sveikatos specialistu, pažymėjime nurodytose ekonominės veiklos rūšių įmonėse;
- baigę aukštojo mokslo studijas pagal specialias (pavyzdžiui, saugos inžinerijos) darbuotojų saugos ir sveikatos mokymoprogramas, suteikiančias atitinkamą kvalifikaciją. Vyriausioji darbo inspektorė Jolita Urbanavičienė pažymi, kad pabaigtas aukštojo mokslo studijų Žmogaus sveikatos arba Darbuotojų saugos ir sveikatos modulis nesuteikia teisės dirbti darbuotojų saugos sveikatos specialistu;
- nuo 2023 m. baigę antros pakopos aukštojo mokslo studijų programos modulį, kuriame yra įtrauktos visos temos, nurodytos Mokymo ir žinių tikrinimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendrųjų nuostatų 2 priede ir turintys pažymėjimą, patvirtinantį teisę dirbti darbuotojų saugos ir sveikatos specialistu.
Vis dėlto, pabrėžia J. Urbanavičienė, mažoms įmonėms teisės aktais yra nustatyti palengvinimai įgyvendinant darbuotojų saugos ir sveikatos priemones. Mažose įmonėse darbuotojų saugos ir sveikatos specialisto funkcijas gali atlikti patys darbdaviai. Išsamiau susipažinti su reikalavimais darbdaviams, vykdantiems įmonėse DSS tarnybos funkcijas, galima čia.
Be to, pastebėtina, kad teisės aktai nustato pareigą darbuotojų saugos ir sveikatos specialistui tobulinti kompetenciją – kompetencijos tobulinimo trukmė ne mažiau kaip 50 valandų per 5 metus. Kompetencijos tobulinimo seminarus organizuoja VDI, taip pat švietimo teikėjai, vykdantys DSS specialistų mokymus, ir kiti švietimo teikėjai, organizuojantys seminarus DSS temomis.
Vyriausioji darbo inspektorė J. Urbanavičienė pabrėžia DSS specialistų pareigą – organizuoti DSS prevencines priemones įmonėje ir kontroliuoti kaip jos įgyvendinamos, siekiant apsaugoti darbuotojus nuo nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų. Deja, bet net ir DSS specialistų pastangomis nepavyksta išvengti nelaimingų atsitikimų darbo vietose. Anot inspektorės, svarbu atminti, kad įvykus nelaimingam atsitikimui pirmiausia turi būti pasirūpinta pirmosios bei medicinos pagalbos suteikimu nukentėjusiam darbuotojui ir, tuo pasirūpinus, DSS specialisto pareiga – nustatyti tikrąsias nelaimingo atsitikimo priežastis ir įvertinti, kokių priemonių reikia, kad daugiau tokios traumos nesikartotų.
Pastebėtina, kad darbuotojui nesunkiai susižalojus neprivaloma pranešti VDI apie įvykusį nelaimingą atsitikimą, tačiau sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe atvejais visada įmonėms privalu informuoti VDI ir teritorinę prokuratūrą, kadangi šiuos nelaimingus atsitikimus tiria VDI.
-
Trečiadienis, 2023 Rugsėjis 13
„Mes tikrai nesame linkę eiti į viešumą. Kadangi bet koks pokalbis su direktoriumi vykdavo tik tada, kai jau būdavo pateikiami skundai į Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM)“, – LNK žinioms sakė Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės (RVPL) sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos valdybos narė Aurelija Vaitkevičienė. Profsąjunga skundžiasi ne tik administracijos abejingumu. Sako, kad daugiau negu pusšimtis RVPL išėjo neapsikentę dėl darbo sąlygų: kas į privačias klinikas, o kas – be jokio atsarginio plano.
Raštas, kuriuo kreiptasi pagalbos į SAM:
VIEŠOSIOS ĮSTAIGOS RESPUBLIKINĖS VILNIAUS PSICHIATRIJOS LIGONINĖS
SVEIKATOS APSAUGOS DARBUOTOJŲ PROFESINĖ SĄJUNGA
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministrui
Arūnui Dulkiui
DĖL DARBUOTOJŲ STYGIAUS VŠĮ RESPUBLIKINĖS VILNIAUS PSICHIATRIJOS LIGONINĖJE
2023-09-01,Vilnius
Atkreipiame dėmesį į nepalankius procesus Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, atsiradusius dėl darbuotojų stygiaus. Procesas prasidėjęs prieš kelis metus, šiais metais įgavo itin nepalankų pagreitį. Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje per 2023 metus darbo sutartis nutraukė daugiau nei 60 darbuotojų-tiek administracijos padalinio, tiek tiesiogiai teikiančių asmens sveikatos paslaugas ( gydytojai, skyrių vedėjai, medicinos psichologai, slaugytojos, slaugytojų padėjėjai). Darbą palieka darbuotojai, išdirbę ligoninėje tiek kelias savaites, tiek kelis dešimtmečius. Ši situacija ligoninėje puikiai žinoma šalies psichiatrų bendruomenėje, todėl neatsiranda norinčių profesinę karjerą realizuoti čia. Gydytojai rezidentai, įdarbinti rezidentūros metu gydytojais asistentais mūsų ligoninės skyriuose, įgauna negatyvią darbo apimčių ir jo organizavimo patirtį, po licencijos gavimo taip pat nereiškia noro įsidarbinti pas mus. Vieno iš klinikinių skyrių vedėjo konkursai neįvyko jau 3 kartus ( neatsiradus kandidatų), kitų 2 skyrių konkursai neįvyko dėl tos pačios priežasties, dalyje skyrių vedėjų funkcijas atlieka laikinai einantys vedėjo pareigas gydytojai. Skyriuose, turinčiuose 42 lovas, dirba, geriausiu atveju, po 2 gydytojo psichiatro licencijas turintys gydytojai; kasmetinių atostogų, laisvadienių, ligų atvejais, skyriuose lieka po 1 licencijuotą specialistą. Šiemet darbo sutartį nutraukė Darbų saugos specialistė, rugpjūčio mėn. asmuo įsidarbinęs į Dokumentų valdymo skyrių, darbo sutartį nutraukė po kelių dienų darbo. Ligoninėje iki šiol nėra Personalo skyriaus vadovo ( konkursas skelbtas kelis kartus, neįvyko), funkcijas atlieka direktoriaus pavaduotojas strategijai ir valdymui. Dėl personalo stokos nėra užtikrinamas savalaikis dokumentacijos išsiuntimas į psichikos sveikatos centrus, nėra pateikti profesinės rizikos vertinimo duomenys ( įvertinta 2022. lapkričio mėn.). Vienintelė ligoninės pavaduotoja medicinai jau kelis metus atlieka ir vieno iš skyrių vedėjos funkcijas.
Viešai deklaruojama apie naujų skyrių steigimą ( pvz. kelių dienos stacionarų, mobilių komandų), neužtikrinant jau esamų skyrių darbuotojų skaičiaus. Skyrių vedėjai dirba tuo pačiu metu vadovaudami keliems skyriams, kartu atlikdami ir gydytojų psichiatrų funkcijas bei pareigas. Nesamų darbuotojų pavadavimai organizuojami chaotiškai, kuriami formalūs „ realaus darbo krūvio padidėjimo“ reikalavimai, neleidžiantys tikėtis papildomo apmokėjimo už padidėjusį darbo krūvį. Ligoninės administracijai nepavyksta organizuoti pakankamo specialistų kiekio, dėl ko darbuotojai yra priversti dirbti ekstremaliai padidintais krūviais. Negatyvios darbuotojų nuostatos karjeros tęsimo RVPL atžvilgiu progresuoja, darbą artimiausiu laiku planuoja palikti dar ne vienas specialistas. Rugsėjo mėnesį darbo sutartis nutraukia 4 gydytojai psichiatrai. Neišvengiamai artėja laikas, kai dėl specialistų stygiaus nebebus įmanoma ligoninėje užtikrinti savalaikių, kokybiškų ir saugių stacionarinių sveikatos priežiūros paslaugų teikimo.
Pagarbiai,
Viešosios įstaigos Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės
sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos valdybos narė
Gyd. A. Vaitkevičienė
Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/sveikata/sveikatos-naujienos/ligonines-is-kurios-isejo-apie-70-darbuotoju-vadovas-problema-ne-tokia-kokia-kelia-profsajunga-94508879
-
Trečiadienis, 2023 Rugsėjis 13
2023 rugsėjo mėn. 13 dieną SAM įvyko Slaugos komiteto posėdis, kuriame dalyvavo ir sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Posėdžio metu SAM atstovai pristatė pranešimus, kuriuose paminėjo esminius teisėkūros pokyčius, kurie prisidės prie slaugos paslaugų plėtros, kalbėjo apie būtinybę užtikrinti sveikatos priežiūros darbuotojų komandas, įtraukti jas daugiau specialistų, paskirstyti pareigas tarp šeimos gydytojų, slaugytojų, slaugytojų padėjėjų. Taip pat SAM atstovai kalbėjo apie žmogiškųjų išteklių planavimą bei įgalinimą, SAM planus skirti projektinį finansavimą specialistų pritraukimui į regionus bei medikų kvalifikacijos tobulinimo užtikrinimui.
Po posėdžio vykusije diskusijoje dalyviai išsakė savo nuomones apie pagrindines slaugytojų problemas, galimus sprendimo būdus, ateities lūkesčius.
-
Pirmadienis, 2023 Rugsėjis 11
• Baltijos taryba. Rytoj, antradienį, Vilniuje vyks Baltijos šalių profesinių sąjungų
konfederacijų tarybos susitikimas. Šiemet tarp svarbiausių temų – Direktyvos dėl
minimalios algos perkėlimas į nacionalinę teisę ir iššūkiai, su kuriais susiduriama; įvairių
lygių socialinio dialogo stiprinimas; būtinybė kovoti su profesinių sąjungų teisių
pažeidimais bei bendrų pozicijų derinimas dėl klausimų, sprendžiamų tarptautinėse
profesinių sąjungų organizacijose. Daugiau – čia (liet.).
• Bendradarbiavimas. Rugsėjo 7-8 d. Stokholme įvyko Švedijos ir Baltijos šalių profesinių
sąjungų atstovų susitikimas. Jo tikslas – aptarti bendrus Švedijos ir Baltijos šalių
profsąjungų interesus ir galimus bendradarbiavimo būdus. Daugiau – čia (liet.).
• Augimas. Abstraktus ekonomikos augimas, nors ir yra svarbus, tačiau nėra tinkamas tikslas
ar misija, į kurį vyriausybės turėtų orientuotis formuodamos savo politiką. Vyriausybės
pirma turėtų susikoncentruoti į ekonomikos kryptį. Galų gale, kam naudingas didelis augimo
tempas, jei, norint to pasiekti, reikia dirbti prastomis darbo sąlygomis arba toleruoti
besiplečiančią iškastinio kuro pramonę? Visą garsios ekonomistės Mazuccato straipsnį
galite skaityti čia (liet.).
• Solidarumas. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija ir Lietuvos pramonės profesinių
sąjungų federacija prie Prancūzijos ambasados surengė solidarumo akciją su Prancūzijos
profesinėmis sąjungomis. Po masinių protesto akcijų prieš Prancūzijos vyriausybės pensijų
reformą areštuoti ir apkaltinti šios šalies didžiausio energetikus ir kalnakasius vienijančio
profesinių sąjungų centro FNME-CGT lyderiai. Daugiau – čia (liet.).
• Jaunimas. Rugpjūčio 25-27 d. Rygoje, Latvijoje, įvyko tradicinis Baltijos šalių profesinių
sąjungų jaunimo forumas. Šiemet pagrindine tema pasirinkta jaunų žmonių darbinio
gyvenimo kokybė. Daugiau – čia (liet.).
• Nelygybė. Europos profesinių sąjungų konfederacija (ETUC) atliko tyrimą ir suskaičiavo,
kad dividendai Europoje auga 13 kartų greičiau nei darbuotojų atlyginimai. Nepaisant daug
kam sunkiai pakeliamo ekonominio sunkmečio, verslo pelnai išaugo, o tai paskatino
infliaciją. Daugiau – čia (angl.).
• Skaidrūs atlyginimai. Susitiko Europos profesinių sąjungų konfederacijos darbo grupė,
skirta svarstyti klausimus dėl ES direktyvos 2023/970, kuria nustatomi darbo užmokesčio
skaidrumo ir vienodo apmokėjimo už lygiavertį darbą užtikrinimo mechanizmai. Posėdyje
diskutuota, kaip valstybėms narėms sekasi šią direktyvą integruoti savo teisėkūroje.
Primename, kad direktyva įsigaliojo šių metų birželio 7 d. Detaliau apie jos nuostatų
perkėlimą į nacionalinę teisę – čia (liet.).
• SOTEU. Rugsėjo 13 d., trečiadienį, bus tradicinė Europos Komisijos pirmininkės kalba dėl
Europos Sąjungos padėties. Kalba politiškai itin svarbi, nes joje apžvelgiama, kas nuveikta
svarbiausio, nurodomi tolesni strateginiai ES politikos prioritetai. Kalbą galima stebėti
tiesiogiai; viena iš galimybių – per „Facebook“ paskyrą.