Įgyvendinant sveikatos priežiūros tinklo reformą, itin daug dėmesio skiriama šeimos gydytojo komandai. Išsprendus galimus ikišiolinio finansavimo trūkumus, bendradarbiavimo kultūra paremtas šeimos gydytojo komandos darbo modelis remtųsi principu: kuo didesnė ir labiau pacientų interesus atitinkanti šeimos gydytojo komanda, tuo didesnį finansavimą ji gauna. Tikima, jog nuosekliai bendradarbiaujanti profesionalų komanda padėtų ženkliai sumažinti šeimos gydytojams tenkančią administracinio darbo naštą, kad jie galėtų daugiausia dėmesio skirti pagrindiniam darbui – konsultuoti ir gydyti pacientus.

Jau ketvirtus metus šeimos gydytojai turi galimybę pasitelkti kitus specialistus ir dirbti komandoje kartu su slaugytojais, akušeriais, kineziterapeutais, socialiniais darbuotojais ir kt. Tačiau retas šeimos gydytojas naudojasi šia galimybe, o pacientai negauna kokybiškų paslaugų ir nėra patenkinti dabartine situacija. Ji nepalanki ir patiems šeimos gydytojams – per tą laiką, kurį galėtų skirti tiesiogiai pacientui, jie dar turi atlikti nemažai administracinio, organizacinio darbo, dėl ko vėlgi nukenčia teikiamų paslaugų kokybė.

Kaip įvardija patys medikai ir gydymo įstaigų vadovai, pagrindinis kliuvinys šalyje plėtoti šeimos gydytojo komandos praktiką yra ydinga paslaugų apmokėjimo sistema ir lėšų trūkumas.

SAM siūlo šią situaciją keisti – gerinti ne tik pacientų gydymo, bet ir medikų darbo kokybę – koreguojant finansavimo modelį bei skiriant papildomų lėšų šeimos gydytojų komandoms steigti. Remiamasi principu: kuo didesnė ir labiau pacientų interesus atitinkanti šeimos gydytojo komanda, tuo didesnį finansavimą ji gauna. Nuo 2023 metų kasmet bus skiriamos papildomos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšos trūkstamiems šeimos gydytojo komandos specialistams įdarbinti, o iš ES fondų lėšų bus įrengiamos šeimos gydytojo komandos narių darbo vietos, dalis lėšų bus skirta apmokymams, kvalifikacijai kelti bei įrangai įsigyti.

Šeimos gydytojo komandos plėtrą numatyta įgyvendinti palaipsniui, tačiau tikimasi, kad iki 2030 metų visi šeimos gydytojai dirbs su pilnos sudėties komandomis, sudarytomis pagal kiekvienos gydymo įstaigos pacientų poreikius. Tai reiškia, kad gydymo įstaigoms (ar savivaldybėms) paliekama sprendimo laisvė, kokius specialistus ir kiek jų pasitelkti, atsižvelgiant į pacientų amžių, sveikatos būklę, šeimų sudėtį, socialinę padėtį ir pan.

Pažangių Europos šalių patirtis rodo, kad, pirmenybę teikiant ne medikamentiniam, o kompleksiniam, su gyvensenos keitimu suderintam gydymui ir į procesą įtraukiant įvairių sričių specialistus, sukuriama efektyvi pirminė sveikatos priežiūra. To siekiama ir Lietuvoje.

Šeimos gydytojo komandoms pradėjus dirbti visa sudėtimi, šeimos gydytojai taps centrine jų ašimi ir galės susitelkti tik į paciento sveikatos būklę. O kiti komandos specialistai atliks daugybę pacientui svarbių funkcijų – nuo kraujo spaudimo pamatavimo, skiepijimo, registravimo tyrimams, naujagimių priežiūros namuose iki pavėžėjimo į kitą gydymo įstaigą organizavimo, konsultacijų dėl gyvenimo būdo pokyčių ir pan. Svarbiausia, kad tarp šeimos gydytojo komandos narių bus nuolatinis tiesioginis grįžtamasis ryšys, kuris leis operatyviai spręsti pacientų sveikatos problemas, koreguoti gydymą ir siekti geriausio rezultato.

Svarstoma, kad ateityje šeimos gydytojų komanda galėtų teikti dar įvairesnio pobūdžio pagalbą, pavyzdžiui, po specialių mokymų priimti nesunkius psichikos sveikatos sutrikimus turinčius pacientus, padėti nerimą ar kai kurias priklausomybes (rūkymą ir pan.) turintiems žmonėms. Be to, daugiau atsakomybių įgis bendrosios praktikos slaugytojai ir akušeriai. Šiuo tikslu SAM dar šį rudenį teiks siūlymus keisti Slaugos praktikos ir Akušerijos praktikos įstatymus. Visų šeimos gydytojo paslaugų kokybę užtikrins teisės aktuose numatytos paslaugų kokybės sąlygos ir kriterijai.

SAM Spaudos tarnyba

Kaip sveikatos priežiūros specialistus vienijančios organizacijos galėtų stiprinti savireguliaciją ir savivaldą, labiau įsitraukti į gydytojų, slaugytojų, akušerių ir kitų specialistų kvalifikacijos tobulinimo organizavimą, perimti kai kurias kitas valstybės institucijų vykdomas funkcijas viešosiose konsultacijose diskutavo Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ir šių organizacijų atstovai.

Be kitų klausimų, viešosiomis konsultacijomis siekta nustatyti, kiek sveikatos priežiūros specialistus vienijančios organizacijos yra pasirengusios perimti kai kurias valstybės institucijų vykdomas funkcijas – licencijavimą, priežiūrą, kvalifikacijos tobulinimą, ir kokiomis kryptimis reikia stiprinti šių organizacijų savivaldą, kad perimtų funkcijų vykdymas būtų kokybiškas ir sklandus.

Viena iš galimybių stiprinti organizacijų savireguliaciją ir savivaldą galėtų būti aktyvesnis jų įsitraukimas į sveikatos specialistų kvalifikacijos tobulinimo procesą. Organizacijos geriausiai žino savo narių poreikius ir galimybes tobulintis, kokios ilgalaikės programos yra būtinos visaverčiam specialistų augimui užtikrinti. Bendromis pastangomis būtų lengviau užtikrinti procesų kokybę, atsirastų galimybių inovatyvioms tobulinimosi programoms, tikslingiau būtų panaudojamos tam skirtos lėšos kvalifikacijai tobulinti. Tokiai pozicijai apklausos dalyviai pritarė tiek praėjusių, tiek šių metų viešosiose konsultacijose, tad numatyta, kad SAM ir organizacijų atstovai kartu parengs kvalifikacijos tobulinimo procesą reglamentuojančių teisės aktų pakeitimus.

Siekiant, kad organizacijos galėtų prisidėti ne tik prie tobulinimosi organizavimo, bet galimai perimtų ir dalį licencijavimo ir kontrolės funkcijų, būtina tam tinkamai pasiruošti ir išspręsti kai kuriuos klausimus. Šiuo metu sveikatos sektoriuje veikia daugiau negu 100 skirtingas specialistų grupes atstovaujančių organizacijų, tad skiriasi jų organizacinė branda, vidinių organizacijos procesų supratimas ir vykdymas, jų turimos kompetencijos ir ištekliai, atstovaujamų specialistų kiekiai. Dėl to pirmiausia būtina mažinti šiuos skirtumus – stiprinti specifines viešojo administravimo kompetencijas, teisines žinias, užsitikrinti administracinius ir finansinius išteklius.

Atsižvelgiant į tai, kad neretai tą pačią specialistų grupę atstovauja kelios skirtingos organizacijos su skirtinga veiklos trukme ir patirtimi, joms taip pat būtina formuoti stambesnes struktūras, turinčias aiškią valdyseną, užtikrintus skaidrius vidinius procesus, turėti veikiančius valdymo organus – svarstytini vienijimosi, skėtinių organizacijų susivienijimo konkrečiai veiklai modeliai.

Viešosios konsultacijos parodė, kad dėl minėtų brandos skirtumų sudėtinga užtikrinti ir lygiavertį visų organizacijų dalyvavimą – šiuo metu viena iš organizacijų, deja, neturi galimybių sistemiškai vykdyti licencijavimo ir kontrolės funkcijas.

Viešosiose konsultacijose, kuriose dalyvavo SAM, sveikatos priežiūros specialistų organizacijų ir universitetų atstovai, taip pat buvo aptartos sveikatos priežiūros specialistų organizacijų įtraukimo į kvalifikacijos tobulinimo procesą alternatyvos, sveikatos priežiūros specialistų organizacijų veikimo sveikatos sistemoje pagrindai, bei kaip galėtų būti atrenkamos organizacijos, pretenduojančios vykdyti viešojo administravimo funkcijas.

Viešosios konsultacijos metu savo įžvalgomis ir patirtimis dalinosi ir Odontologų rūmų atstovai, kurių savivaldos stiprinimo klausimai šiuo metu svarstomi Seime.

SAM Spaudos tarnyba

Kovo 12-oji Lietuvoje bus minima kaip Europos kovos su smurtu prieš gydytojus ir asmens sveikatos priežiūros specialistus diena.

Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/kovo-12-aja-seimas-paskelbe-kovos-su-smurtu-pries-medikus-diena-56-1683254?fbclid=IwAR1D8aDsfq4zB8y9l59_RbR9DpcT-Hkx83iBfnD8ZeioW6QHZXt7MLYflGs#.YozmJplFBqI.facebook