Naujienos
-
Antradienis, 2018 Liepa 10
Antradienis, liepos 10 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, pasikonsultavusi su medikų atstovais, konstitucinės teisės specialistais ir už sveikatos apsaugą atsakingais politikais, grąžina Seimui pakartotinai svarstyti 7 įstatymus, susijusius su gydymo įstaigų pertvarka. Tai – Sveikatos priežiūros įstaigų, Sveikatos sistemos, Visuomenės sveikatos priežiūros, Vietos savivaldos, Medicinos praktikos, Viešųjų įstaigų ir Sveikatos draudimo įstatymų pataisos.
Šalies vadovė gydymo įstaigų pertvarką laiko gyvybiškai būtina, nes sveikatos priežiūros sistema yra neefektyvi, brangi ir negarantuoja gydymo kokybės. Lietuvos gyventojų gyvenimo trukmė Europoje yra trumpiausia, o mirtingumas – vienas didžiausių. Valstybė vis dar išlaiko 130 ligoninių, iš kurių net trečdalis yra nuostolingos. Šiandien gydymo įstaigose turime net 35 proc. daugiau lovų negu ES vidurkis, tačiau kas trečia jų rajonuose yra tuščia.
Pasak Prezidentės, sveikatos apsaugos ministras ėmėsi labai svarbių žingsnių, pradėdamas svarbius pokyčius, tačiau ir geriausi sprendimai negali būti daromi prasilenkiant su Konstitucijos nuostatomis. Netiksliai pritaikius 2013 ir 2014 metų Konstitucinio Teismo išaiškinimus, priimtos gydymo įstaigų pertvarkai būtinos įstatymų pataisos suvaržo Konstitucijos garantuojamą paciento teisę pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigą ir pažeidžia sąžiningos konkurencijos laisvę.
Todėl Prezidentė siūlo neatidėliojant taisyti antikonstitucines nuostatas, kad reformos nestabdytų pakartotiniai kreipimaisi į Konstitucinį Teismą, o pati pertvarka, kaip ir numatyta, pajudėtų jau nuo 2019 m. sausio 1 dienos.
Šalies vadovė siūlo taisant įstatymus vadovautis Konstitucinio Teismo išaiškinimais ir įstatymuose įtvirtinti aiškius kriterijus, pagal kuriuos bus vertinamos gydymo įstaigos, jų gebėjimas užtikrinti pacientams saugias, greitas ir kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. Pasak Prezidentės, gydymo įstaigų likimą turi lemti įstatymu nustatyti skaidrūs standartai, o ne vienasmeniai ministro sprendimai, politiniai interesai ar priešrinkiminiai pažadai.
Prezidentė taip pat siūlo įstatymuose aiškiai apibrėžti Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų panaudojimo ir sutarčių su gydymo įstaigomis sudarymo tvarką. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad biudžeto lėšomis gali būti finansuojama tik gyvybiškai būtina medicinos pagalba, o PSDF įmokos, kurias kiekvienas žmogus moka pats, turi garantuoti paciento teisę ir laisvę pasirinkti norimą sveikatos priežiūros įstaigą. Tai reiškia, kad žmogaus pasirinktai ligoninei turi būti užtikrintas atsiskaitymas už suteiktas paslaugas iš PSDF. Iš šio fondo kasmet sveikatos apsaugai skiriama 1,6 mlrd. eurų.
Taip pat Konstitucinis Teismas yra pabrėžęs, kad tuo atveju, kai sveikatos priežiūros paslaugos finansuojamos naudojant PSDF lėšas, negali būti pažeistas sąžiningos konkurencijos reikalavimas ir valstybinėms įstaigoms negali būti teikiamas prioritetas privačių įstaigų atžvilgiu.
Prezidentė pabrėžia, kad priimant įstatymus būtina griežtai laikytis Konstitucijoje ir įstatymuose numatytų teisėkūros procedūrų. Šių įstatymų svarstymo metu buvo padaryti esminiai įstatymų leidybos procedūros pažeidimai, todėl visas įstatymų paketas pagal priėmimo tvarką neatitinka Konstitucijos.
-
Antradienis, 2018 Liepa 03
„Prieš naujus metus nurėžė visus priedus, o dabar esą padidino atlyginimus dvidešimčia procentų“, - didesnių atlyginimų klausimas toliau kiršina gydymo įstaigų darbuotojus, gydytojus ir slaugytojus. Kam davė, o katruos nuskriaudė, praėjusią savaitę bandė aiškintis Seimo Sveikatos reikalų komitetas.
Patenkinti ne visi
Kol kas matyti, kad bent keturios įstaigos įgyvendino ministro rekomendaciją su kaupu. Štai Kauno klinikų darbuotojų darbo užmokestis padidintas vidutiniškai 22 proc., Santaros klinikų – 20 proc., tiek pat pakelta Klaipėdos jūrininkų bei Respublikinės Panevėžio ligoninių medikams.
Savo ruožtu rajoninės ligoninės, kaip buvo galima išgirsti iš posėdyje dalyvavusių vyr. gydytojų, liko nuskriaustųjų gretose.
Pastebėjimais dėl darbo užmokesčio didinimo sveikatos priežiūros įstaigose nuo 2018 m. gegužės 1 d. dalijasi politikai, gydymo įstaigų vadovai, darbuotojų atstovai.
Visą straipsnį, publikuotą savaitraštyje " Lietuvos sveikata" galite skaityti čia.
-
Pirmadienis, 2018 Liepa 02
Seimas priėmė sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teiktus struktūrinės reformos sveikatos srityje įstatymų pakeitimų projektus. Šios reformos tikslas – didinti pacientams gydymo paslaugų kokybę ir jų prieinamumą pertvarkant sveikatos priežiūros įstaigų tinklą šalyje. Tad buvo sudarytos teisinės prielaidos dabartiniam sveikatos priežiūros tinklui optimizuoti, nustatyti skaidrų ir efektyvų šių gydymo įstaigų valdymo modelį, finansavimą, užtikrinti nepriekaištingą jų vadovų reputaciją. Taip pat regionai buvo įtraukti į sveikatinimo veiklos planavimą, tam steigiant Sveikatinimo veiklos paslaugų valdymo regionines tarybas.
Numatyta, kad gydymo įstaigų steigėjais galės būti ir valstybė kartu su savivaldybe, valstybė kartu su universitetu ir savivaldybe, o sveikatos apsaugos ministras tvirtins nacionalinį valstybės ir savivaldybių viešųjų ir biudžetinių įstaigų tinklą.
Siekiant užtikrinti skaidrų ir efektyvų įstaigų valdymą, įteisintas naujas kolegialus valdymo organas – valdyba, kuri būs privaloma universiteto ar respublikos lygmens įstaigose. Nustatyta valdybos sudarymo tvarka bei kompetencijos ir numatyta, kad už veiklą valdybos nariams bus atlyginama. Jiems mokamas atlyginimas per mėnesį negalės būti didesnis kaip 1/5 įstaigos vadovo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio.
Taip pat siekiant užtikrinti įstaigų vadovų ir kitų vadovaujančių asmenų nepriekaištingą reputaciją ir aukščiausią kvalifikaciją, įtvirtinta įstaigų vadovų 5 metų kadencija bei nustatyta, kad jie pareigas gali eiti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Išimtis būtų taikoma tik įstaigoms, kuriose dirba iki dešimties sveikatos priežiūros specialistų, turinčių medicinos ir odontologijos praktikos licenciją.
Taip pat nustatyta, kad viešo konkurso būdu į pareigas skiriami įstaigos vadovas, pavaduotojai, padalinių ir filialų vadovai, universiteto ligoninės statusą turinčių įstaigų sveikatos priežiūros specialistai, vyriausieji finansininkai. Įstaigų vadovų pavaduotojai į darbą būtų priimami įstaigos vadovo kadencijos laikotarpiui.
Be to, įstaigų vadovai, vadovų pavaduotojai, padalinių ir filialų vadovai bei vyriausieji finansininkai privalėtų atitikti įstatyme nustatytus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus.
Įteisinta galimybė sustabdyti mėnesinės algos kintamosios dalies mokėjimą vadovaujančiajam darbuotojui, kai jam yra pareikšti įtarimai (kaltinimai) dėl nusikaltimo, baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai, viešiesiems interesams, pareikšti įtarimai dėl korupcinio pobūdžio nusikaltimo, pradėtas tyrimas dėl galimo šiurkštaus viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje, galimo šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo.
Taip pat pritarta sukurti Sveikatinimo veiklos paslaugų valdymo regionines tarybas, kurios turėtų teikti siūlymus Sveikatos apsaugos ministerijai, kaip gerinti sveikatinimo veiklas regionuose. Jos būtų sudaromos iš regiono savivaldybių merų, gydytojų, sveikatos priežiūros, farmacijos įstaigų paskirtų atstovų, šioms įstaigoms atstovaujančių asociacijų, sveikatinimo veiklos srityje veiklą vykdančių verslo ir socialinių partnerių atstovų.
Dar viena naujovė – siekiant užtikrinti subalansuotą ir racionalų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto (PSDF) lėšų naudojimą, didinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir gerinti jų kokybę, numatoma, skatinti šeimos medicinos, slaugos paslaugas tiek viešojo, tiek privataus sektoriaus gydymo įstaigose. Bus liberalizuojama sutarčių sudarymo tvarka, taip skatinant gydymo įstaigų plėtrą.
Dėl kitų ambulatorinių specializuotų paslaugų teikimo ir apmokėjimo už jį įstaigos galės konkuruoti tarpusavyje nepriklausomai nuo to, kas yra jos steigėjas. Kriterijų reikšmes ir vertinimo tvarką nustatys Vyriausybė. Išimtis bus taikoma tik stacionaro aktyviojo gydymo paslaugoms, šias paslaugas užtikrinti turės valstybinės gydymo įstaigos.
Šios naujovės įsigalios 2019 m. sausio 1 d., o pasikeitusi sutarčių su ligonių kasomis sudarymo tvarka bus taikoma nuo 2020 m.
SAM ir LSADPS informacija
-
Penktadienis, 2018 Birželio 29
Nuoširdžiai sveikiname Delfi organizuoto konkurso "Tautos gydytojas" nugalėtoją, Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos narį bei greitosios pagalbos mediką Mindaugą Maslauską!
nuotrauka iš Delfi portalo: © DELFI / Karolina Pansevič
LSADPS informacija