LSADPS pirmininkės Rūtos Kiršienės  interviu savaitraščiui "Lietuvos sveikata" Nr.10 Lietuvos sveikata ir Nr.10 Publicums sanitas

        Šakos susitarimas įkandamas ne visiems. Dėl ko derėsis naujai? Kovo mėnesį prasidės naujos derybos dėl papildomo susitarimo prie Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos šakos kolektyvinės sutarties. LSADPS pirmininkė Rūta Kiršienė teigia, kad praėjusią savaitę profesinės sąjungos Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) išsiuntė rūpimus klausimus. „Devynios profsąjungos suderinome pozicijas ir tikimės artimiausiu metu gauti ministerijos atsakymą dėl būsimų derybų, – informavo R.Kiršienė. – Aktualiausi klausimai yra dėl kitų metų pastoviosios dalies koeficiento dydžio ir darbo užmokesčio bazinio dydžio – koks bus koeficientas ir kurių metų MMA taikysime nuo 2026-ųjų sausio pirmosios. Taip pat turime sudaryti papildomą rašytinį susitarimą dėl biudžetinių sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų darbo užmokesčio padidinimo, dėl kolektyvinės sutarties papildymo (pakeitimo) ir 2024 metų protokoliniame susitarime nurodytų sutarties nuostatų, dėl kurių šalys nesudarė susitarimo.“ Teisininkai turi darbo. Pašnekovė teigia, kad po truputį aiškėja, kaip sekasi laikytis pernai metais pasirašytos šakos kolektyvinės sutarties nuostatų. Tam skirtas įvertinti anketas jau pateikė daugiau kaip du trečdaliai iš keturiasdešimt keturių sąjungai priklausančių įstaigų. „Jei vadovybė nesilaiko susitarimo, darbuotojai kreipiasi į profsąjungą. Taigi apie tai dabar kalbamasi ir šiuo metu mūsų teisininkai turi nemažai darbo dėl darbuotojų teisių gynimo“, – sakė R.Kiršienė. Medikams aktualiausia susitarimo dalis – atlyginimų didėjimas. „Dar buvęs ministras Arūnas Dulkys sakė, kad darbo užmokestis turi didėti ne mažiau kaip dešimt procentų. Dabartiniai duomenys rodo, kad algos didėjo aštuoniasdešimtyje procentų įstaigų, bet nebūtinai visiems specialistams“, – konstatavo LSADPS pirmininkė. Daugiausiai algos kilo slaugytojams R.Kiršienė teigia, kad mažiausiai algos keltos gydytojams, o slaugos specialistams dažniausiai darbo užmokesčiai didėjo: „Bendras augimo intervalas nuo 5,7 iki 12 procentų, o didžiausias augimo procentas yra slaugytojų algų. Tai ypač akivaizdu rajonuose. Sveikintina, nes slaugytojai ten uždirbo tikrai mažai. Džiugu tiek dėl padidinto koeficiento slaugytojams, tiek kad apskritai atsirado koeficientas slaugytojų padėjėjams, ko senojoje sutartyje nebuvo. Tai užtikrino algų kilimą.“ Ji teigia, kad miestuose slaugos specialistai turi pranašumų, nes gali migruoti tarp skirtingų gydymo įstaigų, o rajonuose slaugytojai ir jų padėjėjai buvo  išnaudojami. „Matydami, kad darbuotojai arti pensinio amžiaus, nevairuoja, niekur neišvažiuos dirbti ir neturi kito pasirinkimo, kaip likti čia, vadovai leido sau jiems mokėti mažiau. „Regionai siekia pritraukti gydytojus, todėl ir šiaip jų algos ten didesnės. Dėl to pastebime, kad gydytojų algos kilo mažiau. Norint išvengti didinimo, perdėliota apmokėjimo tvarka mažinant ar naikinant kintamąją dalį.

    Vadovai neturėjo prievolės didinti algas daugiau, nei nurodyta šakos sutarty, – aiškino R.Kiršienė ir pabrėžė, kad vis dėlto algos turėtų didėti visiems, neišskiriant ir gydytojų. – Jei girdime, kad algos didės dešimt procentų, turėtų tiek ir didėti.“ Pašnekovė atkreipė dėmesį, jog iki šiol tebederinamos darbo apmokėjimo tvarkos, todėl duomenys nėra galutiniai, žmonės laukia ir tikisi žadėtų pakėlimų.
R.Kiršienė teigia, kad „suminė darbo laiko apskaita neturėtų būti taikoma kaip rutininis dalykas, nes žmonės turi planuotis darbo laiką ir laisvalaikį, vizitus pas gydytojus ir panašiai. Be to, tai neigiamai atsiliepia ir finansiniams įsipareigojimams, kai vieną mėnesį
dirbama keliomis valandomis daugiau, o kitą mažiau. Tai nėra normali situacija. Darbo laikas turi būti pastovus“, – tvirtino ji. „Man patiko sveikatos apsaugos ministrės Marijos Jakubauskienės mintis, kad pagrindinis ministerijos prioritetas yra žmogiški ištekliai ir bus siekiama orientuotis į jų tvarumą, siekį pritraukti ir išlaikyti medikus. Tai ir turėtų būti pagrindinis vadovų požiūrio į darbuotojus taškas“, – pabrėžė profsąjungos pirmininkė.  „Kalbant apie dvi dienas savišvietai, tris sveikatinimui, tai kai kurios įstaigos gražiai susitvarkė, o kai kurios reikalauja įrodymų, kad darbuotojai tikrai buvo pas medikus, kartais neduoda laisvų dienų, net jei žmogus įrodo, kad tikrai važiuoja į sanatoriją. Nors iš tiesų pagal šakos sutartį darbuotojas įrodinėti
neturėtų. Būna, kad neduoda trijų dienų iš eilės, skirsto po vieną“, – atkreipia dėmesį R.Kiršienė. „Didžioji dalis įstaigų sudarinėja
tvarkas, kuriomis tai leidžia, tai neleidžia naudotis laisvomis dienomis. Jos tampa savotišku pavadėliu, už kurio galima laikyti darbuotoją. Tokio požiūrio matome ir Vilniaus įstaigose“, – sakė R.Kiršienė.
Pašnekovė pasakojo, jog daugiau nei pusė įstaigų šakos nuostatas taiko profsąjungos nariams, bet yra ir tokių, kur jos taikomos visiems. „Dažniausiai visiems taikoma atlyginimo tvarka. Su nauja šakos sutartimi didžioji dalis įstaigų rengia naujas darbo užmokesčio tvarkas. O dienos savišvietai ir sveikatinimuisi daugiau kaip pusėje įstaigų suteikiamos tik profsąjungos nariams“,
– pasakojo R.Kiršienė. Pirmininkės nuomone, visuotinis šakos sutarties taikymas nėra gera tendencija, nes taip silpninamos
profesinės sąjungos: „Kam tada būti profsąjungos nariu, jei viską gauni ir taip? Taip kalbame ne todėl, kad mes deramės, aukojame laiką ir pastangas išsikovoti geresnes teises, bet ir dėl to, kad profesinių sąjungų silpninimas atsisuks prieš pačius darbuotojus. Silpnesnės profesinės sąjungos – tai blogiau atstovaujamos visų darbuotojų teisės.“

 https://lsveikata.lt/aktualijos/susitarimas-ikandamas-ne-visiems-17596