Statistikos duomenimis, 2024 m. Lietuvoje gyveno daugiau nei 400 tūkstančių tautinių mažumų atstovų. Daugiausia lenkų (6,3 proc.), rusų (5,0 proc.), baltarusių (2,1 proc.), ukrainiečių (1,7 proc.), rašoma pranešime spaudai. Šiandien diskutuojant, kad neseniai atvykę kitataučiai privalo mokytis lietuvių kalbos, kyla ir kitas klausimas — kokia kalba jiems turi būti teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos?

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/sveikata/sveikatos-naujienos/teises-aktai-ir-realybe-kokiomis-kalbomis-medikai-kalbasi-su-pacientais-120102993?fbclid=IwY2xjawJyz_ZleHRuA2FlbQIxMAABHowpa9xnvj5JGeBIbFNKLpuB9eHqFYFjyw6k6MxxpodS_4MiW3PdKWtGTZuw_aem_1EkUWyZruoJ_1mpf--eCHg

„Situacija, švelniai tariant, nėra gera“, – dar metų pradžioje susirūpinusi kalbėjo sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė apie tragišką gydymo įstaigų pasiruošimą karo grėsmėms. Šią savaitę karo parengties klausimas pirmą kartą gliaudytas uždarame Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje. „Ant popieriaus viskas gražu, bet kai reikia realiai įgyvendinti – pasirodo, kad šie dalykai kainuoja. Ir yra brangūs“, – skundėsi rajono merai, kad gydymo įstaigoms iš viršaus nuleidžiami tik įsakai, bet ne pinigai.

Apie tai ir daugiau skaitykite Lietuvos sveikata Nr.16 ir Publicum sanitas N16