Biudžetai traukiasi visoje šalyje, funkcijų specialistams kasmet vis daugiau, tad šie bėga į geriau apmokamus darbus. Maža to, vienam gyventojui per metus visoms prevencinėms priemonėms Lietuvoje skiriama vos 10 eurų. „Negalime išlaikyti konkurencingų atlyginimų, sunku pritraukti naujų specialistų. Vadinasi, kai kurios prevencinės programos gali būti ribojamos arba atidedamos“, – pasakoja VSB darbuotojai.

https://lsveikata.lt/aktualijos/visuomenes-sveikatos-biurai-ties-isnykimo-riba-18460?fbclid=IwY2xjawPR1t5leHRuA2FlbQIxMQBicmlkETF3YTlxTFdsMEhxb2ZvMDJWc3J0YwZhcHBfaWQQMjIyMDM5MTc4ODIwMDg5MgABHotABJW45g1bXHNjKj-M8KF6N_oX167h6tijUk_TOkMIUZNXDxeTAdhytM1l_aem_hOFF8Ql8rLLiIK5jmYFENA

Gana dažnas atvejis, kai susidaro situacijos, kai darbuotojai darbdavio iniciatyva esą „išleidžiami į nemokamas atostogas“, nors patys nėra pateikę jokio prašymo arba jį pateikė darbdaviui spaudžiant. VDI pabrėžia, kad tokia praktika prieštarauja Darbo kodekso nuostatoms. Nemokamos atostogos yra darbuotojo teisė, o ne vienašališkas darbdavio sprendimas. Jos gali būti suteikiamos tik darbuotojo prašymu ir darbdaviui sutikus. Darbdaviai neturi teisės reikalauti, kad darbuotojas parašytų prašymą prieš savo valią, taip pat negali vienašališkai suteikti nemokamų atostogų.

Darbuotojo prašymas yra būtina ir esminė sąlyga nemokamoms atostogoms suteikti. Darbdavys neturi teisės versti darbuotojo eiti nemokamų atostogų dėl sumažėjusio darbo krūvio, įmonės finansinių sunkumų ar kitų darbdavio rizikų.

Išsamiau VDI pranešime Nemokamos atostogos tik darbuotojo prašymu

Nuo 2026 m. sausio 1 d. įsigaliojo Pensijų kaupimo įstatymo pakeitimai, kurie suteiks daugiau lankstumo antrajai pensijų kaupimo pakopai. Lankstesnės kaupimo sąlygos bus taikomos visiems, kurie jau kaupia arba pradės kaupti antroje pakopoje. Kaupiantiems ir toliau lieka 1,5 proc. valstybės skatinamoji įmoka nuo už praėjusių metų šalies vidutinio darbo užmokesčio. Tiems, kurie svarsto nutraukti kaupimą antroje pensijų pakopoje, sprendimui priimti bus skirtas dvejų metų laikotarpis – nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d. Detali informacija apie pokyčius:https://www.lpsk.lt/2026/01/02/prasidejo-pereinamasis-laikotarpis-kaupiantiems-ii-pensiju-pakopoje/?fbclid=IwY2xjawPIad5leHRuA2FlbQIxMABicmlkETFSYU9UU01PTTdxTlpMNGFVc3J0YwZhcHBfaWQQMjIyMDM5MTc4ODIwMDg5MgABHmo8JxxVoAxSS9UtRj4lyMZQrlEff9V24Zv-egZ2Zgsd6PLoMbTfYq79zuQ7_aem_YBAg3XE1UbZlhbLVtinccQ

Nuo 2026 m. sausio 1 d. Lietuvoje keičiasi minimalus darbo užmokestis. Nuo šios datos minimalusis valandinis atlygis (MVA) negalės būti mažesnis nei 7,05 Eur, o minimalioji mėnesinė alga (MMA) sieks 1 153 Eur. Svarbu pažymėti, kad tai yra bruto darbo užmokestis, t. y. neatskaičius mokesčių, todėl darbuotojo faktiškai gaunamas darbo užmokestis „į rankas“ gali skirtis priklausomai nuo mokamų mokesčių dydžio, taikomo neapmokestinamojo pajamų dydžio, mokesčių lengvatų ir kitų individualių aplinkybių.

„Darbuotojai turėtų atkreipti dėmesį, kad viešai skelbiami minimalios algos dydžiai visada nurodomi bruto, todėl reali gaunama suma priklauso nuo asmens mokestinės situacijos“, – pabrėžia Ieva Piličiauskaitė-Dulkė, Darbo teisės skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė.

Kada taikomas senasis, o kada – naujasis minimalus darbo užmokestis

Pažymėtina, kad 2026 m. sausio mėnesį išmokant darbo užmokestį už 2025 m. gruodžio mėnesį, taikomas 2025 m. galiojęs minimalus darbo užmokestis, t. y. 1 038 Eur per mėnesį arba 6,35 Eur už darbo valandą. Tai reiškia, kad darbo užmokesčio dydis nustatomas pagal laikotarpį, už kurį atlyginimas apskaičiuojamas, o ne pagal jo išmokėjimo datą.

„Praktikoje vis dar pasitaiko situacijų, kai darbdaviai klaidingai orientuojasi į atlyginimo išmokėjimo laiką, tačiau teisinga taikyti tą minimalų darbo užmokestį, kuris galiojo uždirbimo laikotarpiu“, – atkreipia dėmesį I. Piličiauskaitė-Dulkė.

Minimalus darbo užmokestis – tik nekvalifikuotam darbui

Primename, kad minimalus darbo užmokestis gali būti mokamas tik už nekvalifikuotą darbą, atitinkamai už vieną darbo valandą arba visą kalendorinio mėnesio darbo laiko normą. Vadovaujantis Darbo kodekso 141 straipsnio 2 dalimi, nekvalifikuotu darbu laikomas darbas, kuriam atlikti nekeliami jokie specialūs kvalifikacinių įgūdžių ar profesinių gebėjimų reikalavimai. Jeigu atliekamas kvalifikuotas darbas, darbo užmokestis turi būti didesnis už minimalų, o konkretūs dydžiai nustatomi pagal darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą.

„Minimalus darbo užmokestis nėra universalus atlygio dydis visiems darbams – jis gali būti taikomas tik tais atvejais, kai darbuotojas neatlieka kvalifikuoto darbo“, – pažymi Darbo teisės skyriaus vedėja.

MMA ir MVA – skirtingi dydžiai

Svarbu pabrėžti, kad minimalioji mėnesinė alga ir minimalusis valandinis atlygis yra skirtingi dydžiai, ir vienas neprivalo atitikti kito. Tai reiškia, kad tais atvejais, kai darbo sutartyje nustatytas minimalusis valandinis atlygis, darbuotojo darbo užmokestis kiekvieną mėnesį gali skirtis ir, priklausomai nuo faktiškai dirbtų darbo valandų skaičiaus, gali būti tiek didesnis, tiek mažesnis už nustatytą minimaliąją mėnesinę algą.

„Dirbant pagal valandinį atlygį, natūralu, kad mėnesinis darbo užmokestis svyruoja – tai nėra darbo teisės pažeidimas, jeigu laikomasi nustatyto minimalaus valandinio dydžio“, – paaiškina I. Piličiauskaitė-Dulkė.

Minimalus darbo užmokestis vertinamas pagal bazinį atlyginimą

Minimalaus darbo užmokesčio reikalavimo turi būti laikomasi nustatant darbuotojo bazinį darbo užmokestį, o ne vertinant visą darbuotojo gaunamą atlygį kartu su priedais ar priemokomis. Atitinkamai darbuotojo bazinis darbo užmokestis – valandinis atlygis, mėnesinė alga ar pareiginės algos pastovioji dalis – negali būti mažesnis už minimalų darbo užmokestį, o dirbant kvalifikuotą darbą – privalo būti didesnis, nepaisant to, kad darbuotojui papildomai skiriamos kitos darbo užmokesčio dalys.

„Priedai ar priemokos negali kompensuoti per mažo bazinio atlyginimo – tai viena dažniausių darbdavių daromų klaidų“, – akcentuoja Darbo teisės skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė.

Kada būtina keisti darbo sutartį

Jeigu darbo sutartyje minimalus darbo užmokestis įtvirtintas konkrečia suma skaičiais (pavyzdžiui, 1 038 Eur), jam pasikeitus būtina atlikti darbo sutarties pakeitimą. Tačiau jeigu darbo sutartyje darbo užmokestis įvardytas kaip minimalioji mėnesinė alga arba minimalusis valandinis atlygis, nenurodant konkrečios sumos, darbo sutarties keisti nereikia.

Minimalus darbo užmokestis ir vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimas

Minimalus darbo užmokestis taip pat turi reikšmės vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimui, ypač pirmaisiais naujų metų mėnesiais, kai skaičiuojamasis laikotarpis apima praėjusių metų mėnesius. Remiantis Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašo 5.15 papunkčiu, apskaičiuotas vidutinis dieninis ar valandinis darbo užmokestis negali būti mažesnis už to mėnesio, kuriam jis skaičiuojamas, pagal minimaliąją mėnesinę algą apskaičiuotą vidutinį darbo užmokestį.

Praktinis pavyzdys

Pavyzdžiui, jeigu sausio mėnesį darbuotojas pagal darbo grafiką turi dirbti 21 darbo dieną, minimalus vidutinis dieninis darbo užmokestis apskaičiuojamas 1 153 Eur padalijus iš 21 darbo dienos, t. y. 54,9 Eur. Jeigu darbuotojo vidutinis dieninis darbo užmokestis, apskaičiuotas pagal pastaruosius tris mėnesius, būtų mažesnis, turi būti taikomas vidutinis darbo užmokestis, apskaičiuotas pagal minimaliąją mėnesinę algą.

VDI informacija