• LT
  • EN

(8 5) 24 97 441
lsadps@lsadps.com

  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
Antradienis, 2023 Vasario 07

Antradienį, vasario 7 d., su medikų organizacijomis susitikęs sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys aptarė medikų saugumo klausimus. Susitikimo metu medikų atstovai ministrui įteikė pasiūlymus, kokiomis priemonėmis būtų galima užtikrinti sveikatos darbuotojų saugumą, apsaugant juos nuo fizinio ir psichologinio smurto. Sutarta tęsti bendradarbiavimą, ieškant geriausių sprendimų kovoje prieš smurtaujančius asmenis.

 Šalyje nuskambėjo keli rezonansiniai įvykiai, kuomet buvo užpulti savo pareigas atliekantys medicinos darbuotojai. Šie įvykiai įžiebė diskusijas apie tai, ar pakankamai skiriama dėmesio medikų saugumui ir ar pakankamai saugios jų darbo vietos. Sveikatos apsaugos ministras A. Dulkys akcentuoja, kad smurto prieš medikus tema ilgai buvo nutylima, todėl ir turime skaudžius padarinius.

 „Smurtas gimsta ne gydymo įstaigose, todėl turi būti iš ten išgyvendintas. Ši tema ilgus metus buvo jei ne toleruojama, tai nutylima, todėl palaikau medikų iniciatyvą apie tai kalbėti garsiai ir ieškoti sprendimų. Prieš sprendimų prisidėsiu ir aš. Jei žiūrėtume plačiau, tai diskusija vyksta ne tik apie smurtą ir medikų apsaugą, tačiau ir apie pacientų bei medikų santykį, kuris buvo paliktas savieigai“, – teigia sveikatos apsaugos ministras.

 Su ministru susitikusi Auristida Gerliakienė, Lietuvos medikų sąjūdžio pirmininkė, akcentavo, kad diegiant saugumo priemones, būtina iš akių neišleisti ir esminės problemos – tai visuomenės tolerancija smurtui. Dėl jo daugelis viešųjų įstaigų darbuotojų kenčia smurtinius epizodus.

 „Siekdami mažinti smurtinių atvejų pasireiškimą gydymo įstaigose ar pacientų namuose, lygiagrečiai turime viešinti smurto ir agresijos sklaidos bei tolerancijos problemą visuomenėje. Turime vienytis su  pedagogais, kurie taip pat patiria tiek psichologinį, tiek fizinį smurtą. Patyčių reiškinys mokyklose kol kas yra kraupi kasdienybė, kartų ir tarpusavio santykių problema, įgaunanti epidemijos bruožų“, – sakė medikų atstovė.

 Susitikime medikų ir medicinos darbuotojų atstovai ministrui įteikė siūlymus, kaip būtų galima gydymo įstaigose sukurti saugesnes darbo sąlygas: tai atsakomybės didinimas už medikų įžeidinėjimą; galimybė atsisakyti pacientų už šių nepagarbų elgesį su personalu; saugumo priemonių įrengimas darbo vietose; sudarytos galimybės įrašinėti vaizdo ir garso priemonėmis, kylant smurto rizikai; galimybės užtikrinimas atlikti vidinius tyrimus smurto atveju; užtikrinti emocinę pagalbą smurtą patyrusiems darbuotojams; vykdyti šviečiamąją veiklą žiniasklaidoje; organizuoti mokymus sveikatos priežiūros specialistams, mokant juos valdyti konfliktines situacijas.

 „Šie konkretūs pasiūlymai reikalauja įsigilinimo ir visapusiško įvertinimo, bet vien jų apimtis leidžia teigti, kad smurto prieš medikus reiškinys turi daug aspektų. Tai ir fizinės saugumo priemonės, ir teisinės, ir psichologinės. Praktikų įsitraukimas padės atrinkti jų aktualumą ir pritaikomumą“, – nurodo A. Dulkys.

Linas Darginavičius, skubiosios medicinos gydytojas, teigė besitikintis, kad pasiūlyti sprendimai įgalins ne tik visapusiškai išspręsti smurto prieš medikus problemą, bet ir padės medikams mažinti perdegimo sindromo pasireiškimą.

 Susitikime dalyvavo ir pasiūlymus pristatė A. Gerliakienė, Lietuvos medikų sąjūdžio pirmininkė, L. Darginavičius, skubiosios medicinos gydytojas, Irina Šiaudvytienė, Nacionalinės sveikatos socialinių darbuotojų asociacijos valdybos narė, Alma Astafjeva, Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos pirmininko pavaduotoja, Rūta Ramoškienė, Greitosios medicinos pagalbos įstaigų asociacijos vadovė.

 Tai ne vienintelės iniciatyvos, kuriomis didinamas medikų ir medicinos darbuotojų saugumas. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pateikė įstatymo pataisas, kuriomis medikų įžeidimas prilyginamas pareigūnų įžeidimui. Sveikatos apsaugos ministerijos sudaryta tarpinstitucinė darbo grupė peržiūri reagavimo ir bendradarbiavimo algoritmą, kai gelbėjimo operacijų metu dirba kelios tarnybos, tarp jų ir greitosios medicinos pagalbos medikai. Taip pat ministerija atlieka teisės aktų peržiūrą, kad galėtų įvertinti, kokia įstatymo lygmeniu medikų ir medicinos darbuotojų apsauga yra užtikrinama.

 SAM Komunikacijos skyrius

Pirmadienis, 2023 Vasario 06

Anot jos, atsiranda pacientų – ypač vyresnio amžiaus – kurie baiminasi vėlumos, bijo ar neturi galimybės vakarais atidaryti durų, nes nakčiai socialiniai darbuotoji ar artimieji palieka juos vienus.

 „Čia suveikia žmogiškasis faktorius, tačiau baimintis tikrai nėra dėl ko – juk viską darome tik dėl pačių pacientų gerovės. Mūsų komanda tiki, kad, atsiradus ambulatorinių slaugos paslaugų namuose pokyčiams, tarpusavio pagalba, parama ir palaikymas, galimybė kartu aptarti kilusius sunkumus ne tik padės mums teikti kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas, bet ir leis pacientui jaustis saugiai ir ramiai dėl savo sveikatos būklės gerinimo“, – sako M. Preibytė. 

 Kitas svarbus pasikeitimas, palengvinsiantis pacientų namuose priežiūrą, jų gyvenimo kokybę ir praplėsiantis teikiamų paslaugų krepšelį, – prie dabartinės slaugos paslaugas teikiančios komandos – slaugytojo, slaugytojo padėjėjo ir kineziterapeuto – jungiasi ir ergoterapeutas.

 „Tai ypač svarbu žmonėms po somatinių ir neurologinių sutrikimų, traumų, dėl kurių sutrinka kasdienio gyvenimo funkcijos. Ergoterapeutas, bendraudamas su pacientu, jo artimaisiais bei atlikdamas procedūras, padeda po traumos ar ligos sugrįžti į pilnavertį gyvenimą, susigrąžinti prieš ligą turėtus darbinius įgūdžius bei pasijusti savarankiškesniam kasdienėje veikloje“, – pabrėžia M. Čiurlionis. 

Nuo šių metų asmens sveikatos priežiūros paslaugas namuose teikiančios įstaigos galės pasirinktinai įdarbinti ergoterapeutus, o nuo 2024 m. sausio 1 d. šie specialistai papildys visas slaugos paslaugas namuose teikiančias komandas.

 Kartu su naujuoju įsakymu plečiamas ir kompensuojamų paslaugų skaičius. Iki šiol visi pacientai per metus galėjo gauti ne daugiau nei 104 iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) kompensuojamas paslaugas. Nuo šių metų sausio 1 d. šeimos gydytojas arba su juo dirbantis slaugytojas vertina paciento esamą būklę ir slaugos poreikius, kurie skirstomi į mažus, vidutinius ir didelius. Nuo poreikio dydžio priklauso ir paslaugų, apmokamų iš PSDF, skaičius – 52, 104 ir 260 paslaugų.

 Ministerija primena, kad siuntimą ambulatorinėms slaugos paslaugoms namuose išrašo paciento šeimos gydytojas, o slaugos priežiūros paslaugas namuose gali gauti asmenys, kuriems dėl pakitusios sveikatos būklės ar dėl funkcinio sutrikimo sunku visavertiškai veikti kasdieninėje buityje, taip pat žmonės, kuriems po dienos chirurgijos yra reikalingos slaugos paslaugos.

 Daugiau informacijos apie slaugos paslaugas namuose – www.manoslauga.lt

Sveikatos apsaugos ministro įsakymą rasite ČIA;

Kita informacija čia:

 SAM Komunikacijos skyrius

Ketvirtadienis, 2023 Vasario 02

Informacinėje svetainėje www.kasmanpriklauso.lt šalies gyventojai gali rasti naujausią informaciją apie valstybės teikiamą socialinę paramą ir socialines paslaugas skirtingais gyvenimo atvejais 👇https://bit.ly/3WUcB8g 

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kad informacinėje svetainėje www.kasmanpriklauso.lt šalies gyventojai gali rasti naujausią informaciją apie valstybės teikiamą socialinę paramą ir socialines paslaugas skirtingais gyvenimo atvejais.

Svetainėje pateikiama informacija yra aktuali visiems žmonėms – susirgusiems ar slaugantiems šeimos narį, auginantiems vaikus, nusprendusiems įvaikinti ar globoti, netekusiems darbo ar patiriantiems finansinių sunkumų, norintiems įsigyti ar išsinuomoti pirmą būstą, sulaukus senatvės ar netekus artimo žmogaus. 

„Tinklalapis www.kasmanpriklauso.lt yra socialinės pagalbos gidas kiekvienam, pagal kiekvieno žmogaus gyvenimo situaciją. Jame – aktualiausia informacija apie socialinę paramą skirtingais gyvenimo atvejais, išmokų dydžius, nuorodos, kur kiekvienu atveju reiktų kreiptis. Svetainėje pateikiama informacija ir apie socialines paslaugas, kur jas galima gauti arčiausiai namų, ne tik  sau, bet ir artimam žmogui,“ – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Auginantys vaikus suras informaciją apie motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokas ir jų dydžius, vienkartinę išmoką gimus vaikui, vaiko pinigus, nemokamą vaikų maitinimą ir paramą mokinio reikmenims. Nusprendę įvaikinti ar globoti vaiką sužinos apie jiems priklausančias išmokas, užaugę globojami vaikai – apie vienkartinę išmoką įsikurti. 

Vaikus auginančios šeimos taip pat sužinos, kokiomis šeimą stiprinančiomis paslaugomis gali pasinaudoti. Pavyzdžiui, pasirengimo šeimai ir tėvystės įgūdžių ugdymo, psichosocialinės pagalbos, šeimos mediacijos, vaikų dienos socialinės priežiūros ir kitos paslaugos, teikiamos visose šalies savivaldybėse. Teisę gauti bazinio paketo paslaugų turi bet kuri Lietuvos šeima.

Slaugantys ar prižiūrintys artimąjį ras informaciją apie ligos išmokas ir jos dydžius, dirbantieji, taip pat ir savarankiškai,– apie jiems priklausančias socialines garantijas susirgus. Šalies gyventojai sužinos, kokiais atvejais jiems priklauso išmoka slaugant sergantį šeimos narį ar sveiką vaiką, kokios išmokos ir kompensacijos priklauso nustačius profesinę ligą ar įvykus nelaimingam atsitikimui darbe.

Be to, čia rasite informaciją ir apie socialines paslaugas: jums pačiam ar artimajam. Sužinosite, kad gali būti suteiktos ne tik bendrosios socialinės paslaugos, tokios kaip informavimas, konsultavimas, tarpininkavimas ir atstovavimas, bet, esant poreikiui, ir specialiosios paslaugos, pavyzdžiui, organizuojamas transportas, teikiama pagalba maistu, drabužiais. Jeigu sunku suderinti darbinius ir asmeninius interesus su artimojo priežiūra, galima prašyti didesnės pagalbos – periodiškai teikiamų socialinių paslaugų į namus ar socialinių paslaugų įstaigoje, taip pat – laikino atokvėpio paslaugos.

Senjorai, apsilankę interneto svetainėje, sužinos apie visas pensijų rūšis ir jų dydžius: senatvės pensiją, išankstinę senatvės pensiją, našlių, netekto darbingumo, valstybines, šalpos pensijas, priemokas mažiausių pensijų gavėjams. Gyventojai suras informaciją apie jiems priklausančias kompensacijas už būsto šildymą, karštą ir geriamąjį vandenį ir pan. O taip pat čia pateikta informacija apie vyresnio amžiaus žmonėms teikiamas socialines paslaugas, ar už jas reikia mokėti ir kiek, kur kreiptis. Norėdami gauti pagalbos, suras informaciją apie tai, kaip nustatomas socialinių paslaugų poreikis.

Žmonės su negalia sužinos apie jiems priklausančias pinigines išmokas: šalpos neįgalumo pensiją, socialinio draudimo neįgalumo pensiją, slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslines kompensacijas,  automobilio, būsto ar gyvenamosios aplinkos pritaikymui skiriamas kompensacijas bei kitas lengvatas, finansinę paramą negalią turintiems studentams. Čia pateikta apibendrinta informacija apie bendrąsias ir specialiąsias paslaugas, kurias žmonės su negalia gali gauti savo namuose, įstaigose, nevyriausybinėse organizacijose ar bendruomenėje.

Darbo netekę šalies gyventojai sužinos, kokiais atvejais priklauso ilgalaikio darbo išmoka, kas turi teisę gauti nedarbo socialinio draudimo išmoką. Taip pat suras informacijos apie valstybės paramą naujai kvalifikacijai įgyti, kvalifikacijai tobulinti ar naujoms kompetencijoms įgyti, sužinos apie galimybes įsteigti darbo vietą sau. 

Taip pat sužinos, kokias nemokamas darbo rinkos paslaugas gali gauti Užimtumo tarnyboje. Čia ras informaciją apie galimybes mokytis ar studijuoti, galės lengviau apsispręsti dėl profesijos įgijimo ar persikvalifikavimo, taip pat suras informacijos apie užimtumo rėmimo priemones ir dalyvavimo jose sąlygas.

Finansinių sunkumų patiriantys šalies gyventojai ras informacijos apie piniginę socialinę paramą, socialinės pašalpos dydžius, sužinos, kokius kriterijus privalu atitikti norinti gauti būsto šildymo, karšto bei geriamojo vandens išlaidų kompensacijas, kada priklauso papildoma išmoka prie vaiko pinigų, nemokamas maitinimas vaikams, kompensacija už būsto nuomą ar valstybės parama jaunai šeimai, ketinančiai įsigyti pirmą būstą.

Netekę artimo žmogaus sužinos apie laidojimo pašalpą, našlių ar našlaičių pensijas, draudimo išmokas mirus apdraustajam, paramą mirusiojo palaikams iš užsienio parvežti, suras atsakymus, kur dėl šių išmokų reikia kreiptis. 

Apie visa tai ir dar daugiau skaitykite www.kasmanpriklauso.lt

 Socmin info - https://socmin.lrv.lt/lt/naujienos/apie-ismokas-ir-socialines-paslaugas-skirtingais-gyvenimo-atvejais-vienoje-vietoje-www-kasmanpriklauso-lt?fbclid=IwAR1OEAMhZ8qbkRubqR_JD4sUT5PJob7_h3hMUhocJzZ40zfed25eeFE62xA

 

 
Pirmadienis, 2023 Sausio 30

Siekiant užtikrinti pacientų duomenų saugumą, nuo vasario 1 d. e. sveikatos sistemoje atsisakoma senesnių duomenų šifravimo protokolų TLS 1.0 ir TLS 1.1 ir pereinama prie pažangesnių – TLS 1.2 ir TLS 1.3. Gydymo įstaigos ir vaistinės, kurios prie e. sveikatos jungiasi per integracines sistemas, turėtų taip pat atnaujinti protokolus savo sistemose, kad galėtų toliau naudotis nacionaline informacine sistema.

Siekiant kuo sklandesnio e. sveikatos sistemos funkcionavimo, ji yra nuolat atnaujinama, diegiami pažangiausi sprendimai. Perėjimas prie saugesnių šifravimo protokolų padės dar geriau užtikrinti saugų duomenų apsikeitimą, dar labiau apsaugos nuo galimų įsilaužimų ir duomenų nutekinimo.

Visos e. sveikatos sistema besinaudojančios įstaigos iki vasario 1 d. privalo pritaikyti savo informacines sistemas naujoms šifravimo protokolų versijoms. To nepadarius iki nurodytos datos, įstaigos negalės atlikti duomenų mainų su e. sveikatos ir Išankstinės pacientų registracijos (IPR) informacinėmis sistemomis.

Apie numatomą pokytį įstaigas ne kartą informavo tiek e. sveikatos sistemos pagrindinis tvarkytojas Registrų centras, tiek sistemos valdytoja Sveikatos apsaugos ministerija. Be to, buvo organizuoti nuotoliniai susitikimai su įstaigų atstovais ir jų metu buvo pristatyti numatomi pokyčiai, pateikta informacija apie tai, ką atsakingi įstaigų specialistai turėtų padaryti, norint, kad įstaigos ir jų naudojamos informacinės sistemos toliau galėtų sklandžiai keistis duomenimis su e. sveikatos sistema.

Sveikatinimo įstaigų ir vaistinių naudojamos informacinės sistemos turėtų būti pritaikytos saugioms TLS versijoms – tai padaryti nėra sudėtinga, šis veiksmas nereikalauja papildomų investicijų, pakanka atlikti nedidelius pakeitimus naudojamose sistemose, kad būtų atsisakyta TLS 1.0 ir TLS 1.1 šifravimo protokolų.

Turint klausimų galima kreiptis į e. sveikatos konsultantus telefonu +370 5 236 4577 (pirmadieniais-ketvirtadieniais nuo 8 val. iki 17 val., penktadieniais nuo 8 val. iki 16 val.) arba el. paštu Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį..

E. sveikatos sistema yra bene didžiausia savo apimtimi sistema visoje šalyje, integracijomis sujungta ne tik su šalyje veikiančiomis gydymo įstaigomis ir vaistinėmis, bet ir su kitomis nacionalinėje sveikatos apsaugos sistemoje dalyvaujančiomis institucijomis bei įstaigomis. Šiuo metu e. sveikatos sistema aptarnauja per 4 tūkst. unikalių techninių integracijų, per valandą yra gaunama užklausų iš daugiau kaip 2 tūkst. unikalių IP adresų. Per mėnesį e. sveikatoje yra sugeneruojama daugiau kaip 10 mln. dokumentų. E. sveikatos duomenų bazės dydis siekia beveik 200 terabaitų.

Kadangi e. sveikatos sistema yra sujungta su šalies gydymo įstaigų informacinėmis sistemomis, sklandus jos veikimas priklauso ne tik nuo pačios e. sveikatos sistemos, bet ir nuo plataus e. sveikatos naudotojų tinklo informacinių sistemų pažangumo lygio.

Info LR SAMhttps://sam.lrv.lt/lt/naujienos/stiprinamas-e-sveikatos-saugumas-ka-turetu-zinoti-gydymo-istaigos-ir-vaistines

 

 
Ketvirtadienis, 2023 Sausio 26

Pastaruoju metu profesinės sąjungos sulaukia vyresnių, ypač priešpensinio amžiaus darbuotojų klausimų apie išankstinę pensiją ir  pensijų išmokų dydžius – mat informaciją surasti interneto platybėse nėra paprasta. Situaciją dar labiau apsunkina įvairaus pobūdžio straipsniai portaluose, kuriuose komentarai yra gana painūs, ir darbuotojai nėra tikri, koks sprendimas konkrečiu atveju būtų geriausias. Tad pateikiame konsultaciją, kurią parengėme remiantis Sodros bei kitų patikimų šaltinių informacija.

Išankstinių senatvės pensijų skyrimas

Visų pirma, akcentuotina, jog  išankstinių senatvės pensijų skyrimą ir mokėjimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 pakeitimo įstatymas Nr. XII-2512.

Remiantis šiuo įstatymu, išankstinė senatvės pensija skiriama asmeniui, kuris kreipimosi dėl išankstinės senatvės pensijos dieną atitinka visas šias sąlygas:

                     

Į viršų