• LT
  • EN

(8 5) 24 97 441
lsadps@lsadps.com

  • LSADPS VALDYBA
  • LSADPS
  • LSADPS
  • LSADPS
  • LSADPS
Penktadienis, 2024 Vasario 23

Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos (LSADPS) pirmininkė Rūta Kiršienė teigia, kad politikų dėmesio kol

kas nejaučia. „Nėra nei kad daugėtų pažadų, nei kad labai jie norėtų su mumis bendrauti. Galbūt šie procesai suaktyvės labiau artėjant rinkimams“, – svarsto R.Kiršienė. Kokie medikų bendruomenės lūkesčiai? „Norėtume aiškumo, kas vyksta ir kodėl. Kad reformos tikrai pagerintų gyvenimą medikams ir pacientams. Nuo kovo prasidės naujos derybos dėl šakos sutarties, tikimės atlyginimų, koeficientų didėjimo. Galbūt šįkart bus daugiau atsižvelgiama į slaugytojas, nes tiek jų, tiek gydytojų rajonuose trūksta“, problemas vardija R.Kiršienė.

Visą straipsnį skitykite čia:

 

 

 

 

Antradienis, 2024 Vasario 20

Vasario 19 d. įvykusiame eiliniame LPSK valdybos posėdyje svarstytas klausimas dėl gynybos mokesčio, kurį kelia Lietuvos vyriausybė. Pirmajame premjerės Ingridos Šimonytės inicijuotame susitikime su parlamentinių partijų ir socialinių partnerių atstovais kaip galimi šaltiniai papildomų lėšų surinkimui buvo minėti pridėtinės vertės mokesčio, gyventojų pajamų mokesčio ir pelno mokesčio kėlimas.

Valdybos nariai sutiko, jog saugumo klausimas karo grėsmės akivaizdoje yra itin svarbus ir jautrus, tačiau papilomų lėšų našta neturi kristi ant pažeidžiamiausių gyventojų grupių (vartojimo mokesčių kėlimas) arba ant darbuotojų, kurie ir taip neša didžiausią mokestinę naštą (gyventojų pajamų mokesčio kėlimas) tiek krizių metu, tiek joms praėjus.

Kadangi vis dar neaišku, nei kiek, nei kam konkrečiai papildomų lėšų reikia, darbuotojai ir jų atstovės profesinės sąjungos neturėtų būti atsakingomis už sprendimus, už kuriuos atsakomybę turėtų prisiimti valdantieji. Dar geriau, kad tiek už sprendimus, tiek už jų įgyvendinimą būtų atsakinga jau naujos sudėties vyriausybė.

Tarp pasiūlymų surinkti papildomų lėšų skambėjo 2009 m. laikinai sumažinto pelno mokesčio atstatymas iki 20 proc.; lengvatų ir specialiųjų sąlygų, dėl kurių biudžetas praranda milijardus, peržiūra; sugrįžimas prie pernai svarstytos ir parengtos mokesčių pertvarkos apmokestinant visas pajamas, nepriklausomai nuo jų rūšies, įvedant realų mokesčių progresyvumą. Taip pat minėtas ir praktiškai susikompromitavusios II pensijų kaupimo pakopos peržiūrėjimas nutraukiant tam skiriamą valstybės finansavimą.

Kitu klausimus svarstytas Seime registruotas Profesinių sąjungų įstatymo projektas. Juo siekiama įtvirtinti profesinių sąjungų atsakomybę teikiant metines veiklos ataskaitas bei metinius finansinius ataskaitų rinkinius, užtikrinant jų viešumą ir prieigą visuomenei. Su projekto rengėju Seimo nariu Viliumi Semaška bendravusi LPSK pirmininkė Inga Ruginienė teigė, jog iniciatorių                   ketinimai geranoriški, juo atseit siekiama daugiau pasitikėjimo profesinėmis sąjungomis visuomenėje, tačiau akivaizdu, kad nėra supratimo, kas yra ir kaip veikia profesinės sąjungos.

          Tai įrodo ir triuškinanti Seimo Teisės departamento išvada, kuri teigia, jog minėtas pasiūlymas galimai prieštarauja Lietuvos ratifikuotai Tarptautinės darbo organizacijos konvencijai Nr. 87 „Dėl asociacijų laisvės ir teisės jungtis į organizacijas gynimo“ bei Lietuvos Konstitucijai.

Vėliau posėdyje pristatytos LPSK kontrolės komisijos ataskaita bei LPSK ir LPSK jaunimo centro 2023 m. sąmatų vykdymas ir 2024 m. sąmatų planai. Nuspręsta, kad LPSK tarybos posėdis nuotoliniu būdu vyks kovo 27 d.

Pirmadienis, 2024 Vasario 19

DGK 2023 m. gavo 7 427 prašymus dėl darbo ginčo išnagrinėjimo. Palyginti su 2022 m., gauta apie 27 proc. daugiau prašymų, taip pat apie 25 proc. padidėjo prašymuose keltų ir išnagrinėtų reikalavimų skaičius. Kaip ir anksčiau, dominuojantys – apie 74 proc. – reikalavimai – išieškoti nesumokėtą darbo užmokestį ir kitas susijusias išmokas. Antroje vietoje, kaip ir 2022 m., – ginčai dėl atleidimo iš darbo teisėtumo, trečioje vietoje, kaip ir 2022 m., – ginčai dėl neturtinės žalos atlyginimo, ketvirtoje – dėl darbo sutarties sąlygų, penktoje – dėl turtinės žalos atlyginimo. VDI darbo ginčų komisijų darbo organizavimo skyriaus vedėja Irina Janukevičienė pastebi, kad DGK bylos sudėtingėja – padaugėjo ginčų dėl nekonkuravimo susitarimų, dėl ikisutartinių santykių, dėl psichologinio smurto ir dėl konfidencialumo susitarimų.

 Apie 96 proc. išnagrinėtų prašymų buvo pateikti darbuotojų. Daugiausia prašymų dėl darbo ginčo išnagrinėjimo buvo gauta iš statybos sektoriaus (apie 17 proc.) ir iš transporto bei saugojimo sektoriaus (apie 17 proc.) įmonių. Nemažai prašymų gauta iš apdirbamosios gamybos sektoriaus (12 proc.) bei didmeninės ir mažmeninės prekybos sektoriaus (9 proc.) įmonių. Mažai gauta iš žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo sektoriaus (tik 2,2 proc.) bei švietimo sektoriaus (tik 1,8 proc.) įmonių.

Apie 40 proc. visų reikalavimų buvo išspręsti ieškovo naudai, t. y. tenkinant / tenkinant iš dalies pareikštus reikalavimus, apie 22 proc. (4 proc. daugiau nei 2022 m.) baigėsi taikos sutartimi, apie 14 proc. – atmesti, apie 14 proc. – ieškovai atsisakė pareikštų reikalavimų iki DGK posėdžio arba jo metu. Skyriaus vedėja I. Janukevičienė pastebi, kad apie 36 proc. sudarė atvejai, kai buvo pasiektas pagrindinis DGK tikslas – ginčas baigėsi taikiai (DGK patvirtinus taikos sutartį) arba ieškovui atsisakius pareikštų reikalavimų iki DGK posėdžio arba jo metu.

Palyginti su 2022 m., apie 27 proc. padidėjo DGK priteistos piniginės sumos – 2023 m. DGK priteisė 10,24 mln. Eur, iš kurių 10,09 mln. Eur – darbuotojų naudai, o 0,14 mln. Eur – darbdavių naudai.

Teismuose buvo nagrinėta tik apie 4,3 proc. (2022 m. – 4,5 proc.) DGK išnagrinėtų darbo bylų.

VDI informacija

Antradienis, 2024 Vasario 13

Artėjant Vasario 16-ajai VDI primena, kad švenčių dienų išvakarėse darbo dienos trukmė trumpinama viena valanda, išskyrus pagal sutrumpintą darbo laiko normą dirbančius darbuotojus. Akcentuotina, kad darbo dienos trukmė trumpinama viena valanda visiems darbuotojams, t. y. dirbantiems visą ir ne visą darbo laiką, suminės darbo laiko apskaitos režimu, budint ir kt., kuriems teisės aktų nustatyta tvarka nepriklauso dirbti sutrumpintu darbo laiku.

Atsižvelgiant į teisingo apmokėjimo už darbą, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, sutrumpinta prieššventinė valanda darbuotojams turi būti apmokama darbo sutartyje nustatytu darbo užmokesčiu.

VDI atkreipia dėmesį į tam tikras prieššventinės darbo dienos trukmės sutrumpinimo išlygas:

  • jeigu dėl objektyvių priežasčių nėra galimybės darbuotojams sutrumpinti darbo dienos trukmę viena valanda, pvz., įmonėje vyksta nenutrūkstamas darbas, dėl kitų gamybos, darbų atlikimo ypatumų, ši valanda turėtų būti apskaitoma kaip viršvalandinis darbas;
  • jeigu darbuotojas ir darbdavys yra sudarę susitarimą dėl papildomo darbo, pvz., darbuotojas dirba keliose pareigose pas tą patį darbdavį, viena valanda trumpinama bendra darbuotojo darbo dienos trukmė, o ne atskirai pagal kiekvieną pareigybę;
  • jeigu darbuotojas darbą pradeda švenčių dienos išvakarėse ir baigia šventinę dieną, darbo dienos trukmė švenčių išvakarėse turi būti trumpinama viena valanda, pvz., jeigu darbo pradžia numatyta 16 val., dėl darbo laiko sutrumpinimo darbuotojas darbą pradėtų 17 val.

 

Į viršų