Valstybinė darbo inspekcija (VDI) informuoja apie kelias per pastarąsias savaites įvykusias nelaimes darbo vietose, tarp jų – ir mirtinas. Įvykiai rodo pavojingą tendenciją: sauga dažnai tvarkoma formaliai, o darbuotojų sveikata ir net gyvybė paliekama atsitiktinumui.

VDI pradėjo tyrimus ir vertins atsakingų asmenų veiksmus – kai kuriais atvejais bus sprendžiama ir dėl baudžiamosios atsakomybės.

Liepos 15 d. – cheminė nelaimė Jonavos rajone

Antradienį, apie 9.10 val., AB „Achema“ teritorijoje, atliekant remontuojamo vamzdyno išmontavimo darbus, staiga išsiveržė azoto rūgštis. Ji apliejo UAB „Poremo“ darbuotoją, dirbusį ant laikinos platformos 5 m aukštyje. Šalia buvęs kolega atsitrenkė į konstrukcijas ir susimušė nugarą. Abu darbuotojai buvo pristatyti į LSMUL Kauno klinikas, po apžiūros paleisti gydytis į namus.

Pirminiais duomenimis, vamzdyne galėjo likti neišvalytos pavojingos cheminės medžiagos. VDI aiškinasi, ar buvo laikytasi visų darbų saugos procedūrų.

„Darbdaviai turi suprasti, kad leidimas atlikti darbus nėra imunitetas nuo atsakomybės, – pabrėžia Saulius Balčiūnas, VDI Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vedėjas-vyriausiasis darbo inspektorius.

Liepos 14 d. – trys sužaloti darbuotojai Klaipėdos rajone

Pirmadienį, apie 10.36 val., Gargžduose, įmonės teritorijoje, kraunant po 30 kg sveriančias medines plokštes, šios virto ir sužalojo tris darbuotojus. Tarp nukentėjusiųjų – ir įmonės vadovas. Visi jie perduoti medikams. Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimo.

Liepos 10 d. – mirtis nuo elektros srovės Biržų rajone

Apie 14.40 val. Biržų r., Kiauliškių k., prie elektros skydinės rastas suklupęs žemės ūkio mašinistas. Įtariama, kad vyras buvo mirtinai paveiktas elektros srovės. Aiškinamasi, ar darbai buvo atliekami neišjungus įtampos ir ar buvo laikomasi elektrosaugos reikalavimų.

Birželio 26 d. – žūtis statybvietėje Vilniuje

Vilniuje, apie 16.20 val., nuo statomo pastato atitrūkęs balkonas mirtinai sužalojo UAB „Vakarų vėjai“ darbuotoją. Įvykio priežastys tiriamos – VDI vertina, ar nebuvo padaryta konstrukcinių ar darbų organizavimo klaidų.

Šilalės rajone – neblaivaus darbininko sukelta mirtina nelaimė

Tą pačią dieną Bokštų k. neblaivus (0,75 prom.) teleskopiniu krautuvu dirbęs darbuotojas kraudamas betoninius stulpus prispaudė ir mirtinai sužalojo kitą vyrą. Nelaimė įvyko ūkyje, bet jos aplinkybės – aiškus pavyzdys, kaip abejingumas darbo drausmei ir saugai baigiasi tragedija.

„Kiek dar gyvybių reikia, kad darbdaviai ir darbuotojai suprastų – už kiekvieną nelaimę kažkas atsako, – apmaudo neslepia S. Balčiūnas. – Formali sauga yra ne sauga, o iliuzija, tačiau iliuzijos kainuoja gyvybes.“ Visi – tiek darbuotojai, tiek darbdaviai – turi aiškiai suprasti, kad tolerancija aplaidumui – tai žingsnis link kitos nelaimės. „Turime pavargti ne nuo inspektorių reikalavimų ar darbo saugos laikymosi principų, o nuo laidojimo kalendorių“, – griežtai įspėja jis.

Valstybinė darbo inspekcija pradėjo tyrimus visais minėtais atvejais. Sprendžiama dėl darbdavių ir atsakingų asmenų veiksmų (ar neveikimo) įvertinimo. Jau dabar akivaizdu, kad bus taikomos griežtos sankcijos, o kai kuriais atvejais – medžiaga perduota teisėsaugai.

Kontaktams:

Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

„Įsivaizduokite, vasarojant Šakiuose ištinka klinikinė mirtis, – sako Lietuvos ligoninių asociacijos prezidentas Gediminas Ramanauskas. – Jei Šakių ligoninė neturi intensyvios terapijos, nejau sprendimas tokį ligonį vežti į Kauną?“ Anot jo, intensyvios terapijos naikinimas – nusikaltimas prieš gyvenančius toliau nuo miestų. Tačiau praėjusios kadencijos valdžios padidinti reikalavimai vis dar kelia klausimų dėl šių skyrių ateities. Sveikatos apsaugos ministerija „Lietuvos sveikatai“ teigė: kol kas pozicijos šiuo klausimu dar neturinti. Plačiau 2–3 psl. Lietuvos sveikata Nr.28 ir kitos naujienos Publicum sanitas Nr.28

Tarptautinė slaugytojų taryba (ICN), reaguodama į Jungtinių Tautų (JT) specialiosios pranešėjos Dr. Tlaleng Mofokeng naujausią ataskaitą, primena: sveikatos priežiūros ir slaugos darbuotojai yra ne tik pagalbos teikėjai, bet ir pagrindiniai teisės į sveikatą gynėjai, ir jų saugumas yra būtina sąlyga visuomenės gerovei.

JT Žmogaus teisių tarybai pateiktoje ataskaitoje pabrėžiama, kad visų žmonių teisė į sveikatą gali būti užtikrinta tik tuo atveju, jei pačių sveikatos darbuotojų teisės yra ginamos – jiems sudaromos saugios, sąžiningos darbo sąlygos, mokamas tinkamas atlygis, o išpuoliai prieš juos griežtai smerkiami.

Tarptautinė slaugytojų taryba pateikė išsamius duomenis ir liudijimus iš slaugytojų, dirbančių pavojingiausiuose pasaulio regionuose. Šie liudijimai atskleidžia drąsą, atsidavimą ir tuo pat metu – sisteminį pažeidžiamumą, kurį lemia smurtas, priekabiavimas ir nepakankamos investicijos į jų apsaugą.

„Išpuolis prieš sveikatos priežiūrą – tai išpuolis prieš pačią žmoniją“, – pabrėžė naujasis ICN prezidentas José Luisas Cobosas Serrano, komentuodamas ICN Nacionalinių slaugytojų asociacijų atstovų tarybos (CNR) birželio pradžioje Helsinkyje priimtą rezoliuciją. Joje aiškiai raginama laikytis tarptautinės humanitarinės teisės, kuri saugo sveikatos priežiūros darbuotojus ginkluotų konfliktų metu.

ICN generalinis direktorius Howardas Cattonas akcentuoja: „Slaugytojai yra ne tik pacientų gynėjai, bet ir vartai į žmogaus teises. Kai slaugytojai tampa taikiniais, prarandame ne tik žmones – prarandame teisingumo, atjautos ir žmogaus orumo pamatus.“

Pastaruoju metu daugėja pranešimų apie išpuolius prieš sveikatos priežiūros įstaigas ir personalą, įskaitant incidentus Izraelyje, Irane, Ukrainoje, Gazoje ir Sudane. ICN griežtai smerkia šiuos išpuolius ir kviečia pasaulio lyderius imtis konkrečių veiksmų, kurie ne tik deklaruoja apsaugą, bet ir ją užtikrina.

ICN kviečia vyriausybes, tarptautines organizacijas ir pilietinę visuomenę:

• Užtikrinti sveikatos priežiūros darbuotojų saugumą visais lygmenimis.

• Įgyvendinti veiksmingas atskaitomybės priemones už pažeidimus.

• Investuoti į slaugytojų lyderystę ir darbo sąlygų gerinimą.

• Sustiprinti teisinius ir politinius instrumentus, kurie saugotų žmogaus teises ne tik dokumentuose, bet ir realybėje.

Parengta pagal lsso.lt ir icn.ch informaciją