Terminuota darbo sutartis yra viena dažniausiai naudojamų darbo sutarčių rūšių, tačiau praktikoje vis dar kyla nemažai klausimų dėl jos sudarymo, trukmės ir pasibaigimo. Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena svarbiausias taisykles, kurias turėtų žinoti tiek darbuotojai, tiek darbdaviai.
Terminuota darbo sutartis sudaroma konkrečiam laikui arba tam tikrų darbų atlikimo laikui. Pagrindinis jos požymis – iš anksto darbo sutartyje nustatytas darbo santykių pasibaigimo terminas.
Terminas gali būti nustatomas įvairiai: iki konkrečios kalendorinės datos, tam tikram laikotarpiui, pavyzdžiui, dvejiems metams, iki konkrečios užduoties įvykdymo ar tam tikrų aplinkybių pasikeitimo. Vienas dažniausių pavyzdžių – darbuotojo priėmimas laikinai pavaduoti kolegą, išėjusį vaiko priežiūros atostogų.
„Darbo kodeksas leidžia darbdaviams lanksčiau organizuoti darbą, tačiau terminuotos darbo sutartys negali būti naudojamos neribotai, – sako Darbo teisės skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė Ieva Piličiauskaitė-Dulkė. – Įstatymas aiškiai nustato tiek jų trukmės ribas, tiek papildomas garantijas darbuotojams.“
Kiek laiko gali galioti terminuota darbo sutartis?
Kai terminuota darbo sutartis sudaroma tai pačiai darbo funkcijai atlikti, jos maksimali trukmė paprastai negali viršyti dvejų metų. Išimtis taikoma atvejams, kai darbuotojas priimamas dirbti į laikinai nesančio darbuotojo darbo vietą.
Jeigu su tuo pačiu darbuotoju paeiliui sudaromos terminuotos darbo sutartys skirtingoms darbo funkcijoms atlikti, jų bendra trukmė negali viršyti penkerių metų.
Tam tikroms darbuotojų grupėms, pavyzdžiui, renkamiems ar skiriamiems darbuotojams, kūrybinių profesijų ar mokslo darbuotojams, taip pat kitiems darbuotojams, kurių veiklą reglamentuoja specialieji įstatymai, gali būti taikomos atskiros taisyklės.
Kada terminuota darbo sutartis tampa neterminuota?
Terminuota darbo sutartis pasibaigia suėjus joje nustatytam terminui. Tokį darbo santykių pasibaigimą darbdavys turi įforminti atitinkamu sprendimu.
Tačiau jeigu terminas jau yra pasibaigęs, darbuotojas toliau dirba, o darbdavys neįformina darbo sutarties pasibaigimo ir darbo santykiai tęsiasi ilgiau nei vieną darbdavio administracijos darbo dieną, terminuota darbo sutartis automatiškai tampa neterminuota.
„Tokiu atveju darbo santykiai nebegali būti nutraukiami remiantis terminuotos darbo sutarties pabaiga, – pažymi I. Piličiauskaitė-Dulkė. – Darbdavys turėtų taikyti kitus Darbo kodekse numatytus darbo sutarties nutraukimo pagrindus.“
Papildomos garantijos darbuotojams
Darbo kodeksas numato papildomas garantijas darbuotojams, kurių darbo santykiai pagal terminuotą darbo sutartį trunka ilgesnį laiką.
Jeigu darbo santykiai tęsiasi ilgiau nei vienus metus, darbdavys apie darbo sutarties pasibaigimą privalo raštu įspėti darbuotoją ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas.
Jeigu darbo santykiai trunka ilgiau nei trejus metus, darbuotojas turi būti įspėtas ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų.
Dar viena svarbi garantija – išeitinė išmoka. Kai darbo santykiai pagal terminuotą darbo sutartį trunka ilgiau nei dvejus metus, pasibaigus sutarčiai darbuotojui turi būti išmokėta vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.
Ar galima nutraukti sutartį darbuotojui sergant ar atostogaujant?
VDI atkreipia dėmesį, kad suėjus terminuotos darbo sutarties terminui darbo santykiai gali pasibaigti net ir tuo metu, kai darbuotojas yra laikinai nedarbingas arba atostogauja.
Kadangi darbo sutartis pasibaigia ne darbdavio iniciatyva ar valia, o dėl iš anksto nustatyto termino pabaigos, šiuo atveju netaikomi Darbo kodekse numatyti ribojimai dėl darbo sutarties nutraukimo ligos ar atostogų metu.
Kas nutinka, jei darbuotojas nebuvo įspėtas laiku?
Jeigu darbdavys pavėluoja įspėti darbuotoją apie darbo santykių pasibaigimą arba apskritai jo neįspėja, terminuota darbo sutartis vis tiek pasibaigia suėjus terminui.
Vis dėlto tokiu atveju darbuotojui turi būti išmokėta papildoma kompensacija – jo darbo užmokestis už kiekvieną pavėluoto įspėjimo dieną, tačiau ne daugiau kaip už 5 arba 10 darbo dienų, priklausomai nuo taikytino įspėjimo termino.
Svarbūs ribojimai darbdaviams
VDI primena, kad terminuotų darbo sutarčių, sudarytų nuolatinio pobūdžio darbams, skaičius negali viršyti 20 proc. visų darbdavio sudarytų darbo sutarčių.
Be to, atsiradus laisvai darbo vietai, į kurią darbuotojas būtų priimamas pagal neterminuotą darbo sutartį, darbdavys pirmiausia turi pasiūlyti ją užimti tokį patį arba panašų darbą dirbančiam darbuotojui, kuris šiuo metu dirba pagal terminuotą darbo sutartį ir atitinka nustatytus kvalifikacinius reikalavimus.
Jeigu tokių darbuotojų yra keli, pasiūlymas turi būti pateiktas tam darbuotojui, kurio darbo santykiai su darbdaviu trunka ilgiausiai.
VDI ragina tiek darbuotojus, tiek darbdavius atidžiai vertinti terminuotų darbo sutarčių sąlygas ir laikytis Darbo kodekso reikalavimų, kad būtų užtikrintas teisėtas ir sklandus darbo santykių organizavimas.
images/2026_06_15_PRANEIMAS_SPAUDAI_Terminuota_darbo_sutartis.pdf
Kontaktams:
Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
Gerbiami Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos nariai,
Reaguodami į pastarojo meto kibernetinį incidentą, kurio metu iš Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos (VASPVT) buvo neteisėtai pasisavinti tūkstančių Lietuvos medikų asmens duomenys, raginame Jus išlikti ypatingai budriems ir kritiškiems.
Nors ši situacija kelia pagrįstą nerimą, žinojimas ir pasiruošimas yra geriausia mūsų gynyba.
Turėdami tikslius Jūsų duomenis (vardą, pavardę, asmens kodą, darbovietę, licencijos numerį ar pareigas), sukčiai gali skambinti, rašyti el. laiškus ar SMS žinutes. Jie stengsis sukurti maksimalų autoriteto ir skubos įspūdį.
Dažniausiai gali būti bandoma prisidengti šiomis institucijomis:
Žinodami Jūsų profesinę informaciją, jie manipuliuos pasitikėjimu, tikindami, kad „vyksta tyrimas“, „blokuojama licencija“ arba „būtina atnaujinti duomenis“. Tikrasis jų tikslas – išgauti Jūsų prisijungimo kodus, slaptažodžius ar patvirtinti Smart-ID / e.pasirašymo užklausas.
⚠️ Svarbu: Jei ekrane netikėtai iššoko Smart-ID ar mobiliojo parašo užklausa, kurios Jūs patys neinicijavote – niekada neveskite savo PIN kodų.
Saugokime save ir savo kolegas – pasidalinkite šiuo įspėjimu su kitais.
Būkime budrūs ir vieningi!
Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinė sąjunga
Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinė sąjunga (LSADPS) reiškia susirūpinimą dėl dar vieno duomenų saugumo incidento, kuriame nukentėjo medikų asmens duomenys. Tai – ne tik techninė klaida, bet ir tiesioginis pasitikėjimo viešąja sistema pažeidimas.
Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/ministre-valstybine-akreditavimo-sveikatos-prieziuros-veiklai-tarnyba-uzkarde-kibernetine-ataka-56-2701800?utm_medium=copied
„Svarbiausia – nuolatinis dialogas“, – sako Jolanta Zajančauskienė, Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikos Vaikų skubiosios medicinos pagalbos ir intensyviosios terapijos centro bei Akių ligų skyriaus bendrosios praktikos slaugytoja, jau penktus metus sėkmingai vadovaujanti vietos profesinei sąjungai ir matanti sistemos rūpesčius iš arti.
Kelio pradžia ir suburta bendruomenė
Kai 2021 m. rudenį Jolanta perėmė Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikos profesinės sąjungos vairą, joje buvo 96 nariai. Šiandien šis skaičius išaugęs pustrečio karto – iki 243 narių. Ligoninėje profesinės sąjungos nariai sudaro daugiau nei trečdalį darbuotojų. Nuo akušerių, slaugytojų ir registratorių iki slaugytojų padėjėjų bei pagalbinio personalo – žmonės renkasi vienybę, nes pamatė: ši profsąjunga nėra tik „popierinė“. Ji – kovojanti, gyva, o jos veikla – matoma.
Pati Jolanta prie profesinės sąjungos judėjimo prisijungė taip seniai, kad tikslios datos net neatsimena. Jos kelias prasidėjo dar tuometinėje Akušerių profesinėje sąjungoje.
„Kai Šiaulių gimdymo namus panaikino ir prijungė prie Moters ir vaiko klinikos, buvau viena pirmųjų, įstojusių į šią profesinę sąjungą. Ilgą laiką buvau tiesiog aktyvi jos narė. O pokyčiai ligoninėje tęsėsi – Moters ir vaiko klinika tapo Respublikinės Šiaulių ligoninės padaliniu, todėl profsąjungos narių gretos pilnėjo“, – prisimena energinga moteris, greitai aplink save subūrusi kolegų bendruomenę.
Nuolaidos kavinėse ir pergalės Darbo inspekcijoje
Slaugytojos J. Zajančauskienės vadovaujama organizacija rūpinasi ne tik teisine gynyba, bet ir kasdiene darbuotojų bendryste. Jos iniciatyva nariai pasipuošė iš tolo atpažįstamomis kaklajuostėmis, kurios skirtos darbuotojų pažymėjimams, įregistravo savo sukurtą logotipą, švenčia vasaros šventes ir naudojasi asmeniškai Jolantos suderėtomis nuolaidomis „Fielmann“ optikos salone, kavinėje „Juonė Pastuogė“, automobilių remonto servise „Montanita“, „Švarūnės“ autoplovyklose. Taip pat profesinė sąjunga įsteigė finansines išmokas savo nariams nelaimių ar sunkių ligų atvejais.
Tačiau gražiąją bendrystės pusę lydi kasdienė, griežta ir principinga kova už darbuotojų teises. J. Zajančauskienė juokauja, kad ji ligoninėje yra raštų rašymo administracijai lyderė – rašo įvairioms instancijoms ir ligoninės administracijai dėl narių problemų, ligoninėje ruošiamų tvarkų ar įsakymų, todėl dažnai yra nepatogi ir nepopuliari. Tačiau rezultatai kalba patys už save:
Skaudžiausia tema – psichologinis smurtas
Nepaisant pasiekimų, J. Zajančauskienė atvirai įvardija įsisenėjusias ligoninės problemas. Viena didžiausių – psichologinis smurtas ir mobingas, kuris dažnai pasireiškia tyliu spaudimu ir neverbaline kalba: ignoravimu, tyla, nesisveikinimu ar nugaros atsukimu tam darbuotojui, kuris išdrįsta pasiskųsti.
„Daug atvejų lieka viduje, nes realiai nėra efektyvių įrankių smurtui suvaldyti. Tai man yra opiausia tema. Žmonės patiria spaudimą savo skyriuose, todėl jiems labai sudėtinga kreiptis pagalbos. Bet mes garsiai apie tai kalbame, bendradarbiaujame su antikorupcijos pareigūnu, Smurto prevencijos komisija ir reikalaujame realių pokyčių“, – pabrėžia Jolanta.
Dar viena skaudi tema – mažesnes pajamas gaunančių darbuotojų (slaugytojų padėjėjų, valytojų) teisių nepaisymas.
Jolanta aktyviai kovoja prieš tendenciją, kai už papildomą krūvį ar pavadavimus administracija linkusi sumokėti tik gydytojams ar slaugos administratoriams, o pagalbinį personalą ignoruoja: „Pagalbinis darbuotojas dirba šlapia nugara, o jam nemoka, nes jis traktuojamas kaip žemesnysis personalas. Tai neteisinga, ir mes šios situacijos taip nepaliksime.“
Kur slypi energijos paslaptis?
Dirbant ligoninėje, budint paromis ir vadovaujant aktyviai profesinei sąjungai, laiko sau lieka mažai. Jolanta neslepia – laisvalaikį ji aukoja tam, kad nuolat mokytųsi. Ji seka Darbo inspekcijos konsultacijas, skaito teisinę literatūrą, o retomis ramybės akimirkomis atsiverčia psichologinę knygą arba detektyvą. Psichologijos žinios, pasak jos, labai padeda kasdienėje komunikacijoje, sprendžiant konfliktus skyriuose bei kalbant su ligoninės vadovais.
Jolanta džiaugiasi, kad pamažu ledai juda ir administracinio bendradarbiavimo lygmeniu. Pavyzdžiui, pavyko suderėti, kad ligoninė apmokėtų magistro studijas norinčioms tobulėti slaugytojoms. Dabar šis punktas jau įrašytas ligoninės tinklapyje, ir visi pamiršo, kad tai – profesinės sąjungos nuopelnas.
„Mano palinkėjimas visiems sveikatos apsaugos darbuotojams: administracijos keičiasi, o mes liekame, esame vieningi, stiprėjame, daromės drąsesni, tad nebijokime būti savimi, nebijokime kovoti už savo teises ir, žinoma, kalbėkimės“, – pokalbį viltingai baigia profesinės sąjungos pirmininkė Jolanta Zajančauskienė.