Valstybinė darbo inspekcija (VDI) atkreipia dėmesį, kad Darbo kodekso nuostatos dėl nuotolinio darbo taikomos visiems darbdaviams – tiek viešojo, tiek – privataus sektoriaus.

Pagal Darbo kodekso 52 straipsnio 2 dalį dirbti nuotoliniu būdu skiriama darbuotojo prašymu arba šalių susitarimu. Įstatymas numato, kad darbdavys privalo tenkinti nėščios, neseniai pagimdžiusios ar krūtimi maitinančios darbuotojos, taip pat darbuotojo, auginančio vaiką iki 8 metų, vieno auginančio vaiką iki 14 metų ar vaiką su negalia iki 18 metų, bei darbuotojo, pateikusio sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, pagrįstą sveikatos būkle ar būtinybe slaugyti šeimos narį, prašymą dirbti nuotoliniu būdu.

„Jeigu darbdavys neįrodo, kad dėl darbo organizavimo ypatumų ar neproporcingų sąnaudų nuotolinis darbas būtų neįmanomas, jis privalo tenkinti darbuotojo prašymą, – pabrėžia VDI kancleris Šarūnas Orlavičius. – Atsisakymas negali būti grindžiamas subjektyviu vadovo požiūriu ar asmeniniu nepasitenkinimu – turi būti nurodytos aiškios, objektyvios priežastys.“ Kancleris akcentuoja, kad ši pareiga nėra absoliuti, tačiau darbdavio atsisakymas visais atvejais turi būti objektyviai pagrįstas.

Darbdavys, atsisakydamas leisti dirbti nuotoliniu būdu, turėtų pateikti motyvuotą atsakymą, kuriame aiškiai įvardytų priežastis – pavyzdžiui, specifinius darbo organizavimo ypatumus ar per dideles sąnaudas. Taip pat galimas kompromisinis sprendimas – susitarimas dėl nuotolinio darbo dalį darbo laiko, jei visą laiką dirbti tokiu būdu objektyviai sudėtinga.

VDI taip pat primena, kad darbdaviai privalo laikytis darbo ir šeimos įsipareigojimų derinimo principo (Darbo kodekso 28 straipsnis)bei sąžiningo bendradarbiavimo principo (Darbo kodekso 24 straipsnis).

„Situacijos, kai darbuotojas patiria netiesioginį spaudimą, neigiamas replikas ar galimą neigiamą poveikį karjeros galimybėms dėl naudojimosi įstatyme įtvirtintomis teisėmis, gali būti vertinamos kaip netinkamas darbdavio elgesys, o tam tikrais atvejais – ir kaip psichologinis smurtas“, – pažymi Š. Orlavičius.

Inspekcija pabrėžia, kad nuotolinis darbas nėra absoliuti darbuotojo teisė savarankiškai pasirinkti darbo organizavimo formą – kiekviena situacija vertinama individualiai. Tačiau darbdavio sprendimai turi būti proporcingi, pagrįsti ir skaidrūs, o darbuotojų prašymai nagrinėjami laikantis teisės aktų reikalavimų.

Esant ginčui ar kilus abejonių dėl darbdavio sprendimo pagrįstumo, darbuotojai visada gali kreiptis į VDI. Pasitarti patogu Inspekcijos konsultacijų telefonu +370 5 213 9772.

Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Darbo santykių nutraukimas – jautrus procesas, dažnai keliantis ne tik praktinių, bet ir emocinių klausimų. Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena pagrindinius aspektus, kuriuos darbuotojai turėtų žinoti gavę įspėjimą apie atleidimą, ir atkreipia dėmesį į dažniausiai pasitaikančias klaidas.

Įspėjimas apie atleidimą – tik raštu

Darbuotojams svarbu žinoti, kad įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą privalo būti pateiktas rašytine forma. Jame turi būti aiškiai nurodyta darbo sutarties nutraukimo priežastis, atitinkama Darbo kodekso norma ir darbo santykių pasibaigimo diena. Nuo sutarties nutraukimo pagrindo priklauso ir darbuotojui taikomos garantijos bei teisė į išeitines išmokas.

Atkreiptinas dėmesys, kad įspėjimo laikotarpiu darbo sutartis dar galioja, todėl darbuotojas privalo vykdyti savo darbo funkcijas. Nevykdymas gali būti vertinamas kaip šiurkštus darbo pareigų pažeidimas ir sudaryti pagrindą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo kaltės.

Įspėjimas nėra formalumas – tai dokumentas, iš kurio darbuotojui turi būti aiški ir suprantama visa informacija, susijusi su būsimu atleidimu, t. y. kokiu pagrindu ir kada įvyks atleidimas, – pabrėžia VDI kancleris Šarūnas Orlavičius. – Gavęs tokią informaciją darbuotojas gali pasiruošti būsimam darbo sutarties nutraukimui.“

Išsami informacija pateikta šioje nuorodoje: VDI pranešimas: Ką svarbu žinoti apie savo teises ir pareigas