• LT
  • EN

(8 5) 24 97 441
lsadps@lsadps.com

  • LSADPS VALDYBA
  • LSADPS
  • LSADPS
  • LSADPS
  • LSADPS
Trečiadienis, 2024 Geg 29

Darbo kodekso148 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbdavys ne rečiau kaip kartą per mėnesį raštu arba elektroniniu būdu privalo darbuotojui pateikti informaciją apie jam apskaičiuotas, išmokėtas ir išskaičiuotas sumas ir apie dirbto darbo laiko trukmę, atskirai nurodydamas viršvalandinių darbų trukmę.

Darbo teisės skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė Ieva Piličiauskaitė-Dulkė akcentuoja, kad darbdavys privalo teikti informaciją nepriklausomai nuo to, ar darbuotojas prašo, kad jam būtų įteiktas algalapis, ar – ne. „Algalapis darbuotojui turi būti teikiamas nepriklausomai nuo jo profesijos, užimamų pareigų, išdirbto laiko, etato dydžio ar panašiai“, – pabrėžia Darbo teisės skyriaus vedėja.

Paklausta, kam reikalingi apskaitos lapeliai, teisininkė pabrėžia, jog juos teikti privaloma, kad darbuotojas pasitikrintų, ar teisingai deklaruotas darbo laikas ir nukrypimai nuo darbo laiko normos, pvz., teisingai užfiksuotas naktinis, viršvalandinis ar darbas poilsio, švenčių dienomis.

„Svarbiausia informacija, kuri svarbi  konkretaus mėnesio darbo užmokesčio dydžiui – dirbtas darbo laikas, – akcentuoja I. Piličiauskaitė-Dulkė. – Darbuotojas turi žinoti, ar teisingai apskaičiuotas darbo užmokestis už konkretų mėnesį, ir jei kiltų ginčas ar būtų neišmokėtas atlyginimas, jis turėtų svarbų įrodymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą ar neišmokėtą darbo užmokestį.“

Anot vyriausiosios darbo inspektorės, per mėnesį priskaičiuotas darbo užmokestis – tai dažniausiai darbo sutartyje sulygtas darbo užmokestis. Jeigu yra sutarta mėnesinė alga, tai išdirbus visą mėnesį ji turi būti priskaičiuota. Gali būti, kad atlyginimo lapelyje bus nurodytas ir darbo užmokesčio priedas ar tam tikro laikotarpio premija. Kaip mokami priedai ar premijos galima sužinoti įmonės darbo apmokėjimo sistemoje. „Beje, – akcentuoja I. Piličiauskaitė-Dulkė, – kiekvienoje įmonėje, kurioje yra 20 ir daugiau darbuotojų, turi būti parengta ir darbuotojams prieinama darbo apmokėjimo sistema, kurioje detaliau turi būti aprašyta darbo užmokesčio skyrimo tvarka.“

Kalbėdama apie darbo užmokesčio atsiskaitymo lapelyje būtiną nurodyti informaciją, Darbo teisės skyriaus vedėja pabrėžia, kad priskaitymų dalyje turi būti nurodytos visos darbuotojui mokamos sumos, taip pat ir išskaičiuotos sumos, tai yra atskaityti mokesčiai ar išskaitos, jeigu tokių buvo.„Priskaičiavus algą ir atskaičiavus mokesčius, susidaro darbuotojui išmokėtina suma, – informuoja I. Piličiauskaitė-Dulkė. – Jeigu darbuotojas negauna darbo užmokesčio avanso ar per mėnesį nebuvo kitų tarpinių išmokėjimų, tai dažniausiai darbuotojui būna viskas aišku – iš priskaičiuotų su darbo santykiais susijusių sumų yra išskaičiuojami mokesčiai.“

 Svarbu akcentuoti, kad Darbo kodeksas leidžia teikti algalapį tiek popierine, tiek elektronine forma.

Ką daryti, jei darbuotojas negauna algalapių? Tokiu atveju jis turi teisę kreiptis su rašytiniu skundu (prašymu) į VDI teritorinį skyrių dėl situacijos identifikavimo ir poveikio priemonių darbdavio atžvilgiu pritaikymo. Neteikiantys algalapių darbdaviai gali būti nubausti Administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka.

VDI informacija

 

Pirmadienis, 2024 Geg 27
Darbo kodekso 127 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teisė pasinaudoti neišnaudotomis kasmetinėmis atostogomis (arba gauti piniginę kompensaciją už jas atleidimo atveju) prarandama praėjus trejiems metams nuo kalendorinių metų, kuriais buvo įgyta teisė į visos trukmės kasmetines atostogas, pabaigos, išskyrus atvejus, kai darbuotojas faktiškai negalėjo jomis pasinaudoti.
Taigi iki 2024 kalendorinių metų pabaigos dar galima pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis už 2020–2021 darbo metus. Nuo 2025 sausio 1 d. darbuotojai praras teisę pasinaudoti atostogomis už 2020–2021 darbo metus.
Ketvirtadienis, 2024 Geg 23

Akimirkos iš savaitgalyje vykusio (2024.05.18d. ) LSADPS Igaliotinių tarybos posėdžio /Konferencijos.

Ačiū, visiems už gražų ir prasmingą darbą!
                                                                          STIPRYBĖ VIENYBĖJE!

    Gali būti 10 žmonių, studijavimas, biuras ir tekstas vaizdas

 

   Gali būti 14 žmonių ir tekstas vaizdas

Antradienis, 2024 Geg 14

Visi asmenys, norintys įsidarbinti ar dirbantys darbo aplinkoje, kurioje galima profesinė rizika (traumos ar kitokio darbuotojo sveikatos pakenkimo tikimybė dėl kenksmingo ir (ar) pavojingo darbo aplinkos veiksnių poveikio), privalo tikrintis sveikatą prieš įsidarbindami, o dirbdami – tikrintis periodiškai, nepriklausomai nuo to kokios srities darbuotojai jie yra.

 Kaip dažnai darbuotojai privalo tikrintis sveikatą?

Paprastai dirbantieji turi tikrintis sveikatą 1 kartą per 2 metus, tačiau su jonizuojančios spinduliuotės šaltiniais, su polivinilchlorido, arseno, gyvsidabrio, mangano junginiais ar padidėjusio atmosferos slėgio sąlygomis dirbantys asmenys sveikatą tikrinasi 1 kartą per metus.

Darbuotojai iki 18 metų amžiaus privalo tikrintis sveikatą įsidarbindami ir kiekvienais metais, kol sukaks 18 metų. Sveikatos tikrinimo tvarka, specialistų konsultacijos ir tyrimai priklauso nuo konkretaus atliekamo darbo.

Maisto pramonės, viešojo maitinimo ir prekybos įmonių, vandentiekio įrenginių, gydymo bei profilaktikos ir vaikų įstaigų, taip pat kai kurių kitų įmonių, įstaigų, organizacijų darbuotojų sveikatos tikrinimai atliekami siekiant apsaugoti gyventojų sveikatą. Šių sričių darbuotojai, privalo prieš pradėdami dirbti ir vėliau kasmet pasitikrinti sveikatą, ar neserga tuberkulioze; o pasitikrinti, ar neserga kitomis užkrečiamosiomis ligomis, – esant epidemiologinei būtinybei.

„Darbdavių ir darbuotojų atsakomybė organizuoti ir vykdyti privalomus darbuotojų sveikatos tikrinimus yra reglamentuota Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme yra aiškiai reglamentuota, kad darbuotojas, atsisakęs nustatytu laiku pasitikrinti sveikatą, nušalinamas nuo darbo ir jam nemokamas darbo užmokestis“, – pažymi kancleris Šarūnas Orlavičius.

Darbdavio atsakomybė ir rekomendacijos

Darbdavys privalo organizuoti prevencinių priemonių (techninių, medicinos, teisinių, organizacinių ir kitų), skirtų nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevencijai, įgyvendinimą. Šios priemonės ne tik turi užtikrinti, kad kiekvieno darbuotojo darbo vieta ir darbo vietų aplinka atitiktų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus, bet ir apsaugoti įsidarbinančių asmenų ir darbuotojų sveikatą nuo galimo profesinės rizikos veiksnių poveikio, siekiant išvengti traumų ar kitokio darbuotojo sveikatos pakenkimo.

Remiantis Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymu, yra darbdavio pareiga organizuoti privalomus darbuotojų sveikatos patikrinimus ir sudaryti darbuotojams sąlygas pasitikrinti sveikatą darbuotojų darbo laiku bei už tą laiką mokėti vidutinį darbo užmokestį. Taip pat darbdavys turi patvirtinti darbuotojų, kuriems privaloma pasitikrinti sveikatą, sąrašą ir darbuotojų sveikatos patikrinimo grafiką, su juo pasirašytinai supažindinti darbuotojus ir kontroliuoti, kaip laikomasi šio grafiko.

„Nors darbdaviai periodiškai organizuoja privalomus darbuotojų sveikatos tikrinimus, deja, dažnai jie nebūna suinteresuoti sužinoti apie tikrąją darbuotojų sveikatos būklę, – pastebi kancleris Šarūnas Orlavičius. – Privalomieji darbuotojų sveikatos tikrinimai dažnai būna formalūs, neefektyvūs, atliekami pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, o darbuotojai, bijodami prarasti darbą ir pajamas, slepia savo tikrąją sveikatos būklę, vengia, kad būtų nurodomi apribojimai darbui. Todėl nereikėtų stebėtis, kad auga profesinių ligų atvejų skaičius: 2023 m. buvo užregistruotos 469 profesinės ligos 192 asmenims, tai 183 profesinėmis ligomis ir 50 asmenų daugiau negu 2022 m. 2023 m. vyrams nustatyta 351 profesinė liga, moterims – 118 profesinių ligų.“

Svarbu paminėti, kad įgyvendinus minėtame įstatyme įtvirtintus esminius darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, darbdaviui, darbdavį atstovaujančiam ar jo įgaliotam asmeniui administracinė ar tuo labiau baudžiamoji atsakomybė nekyla, įmonė nėra keliama į aukštesnę nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokų tarifų grupę, net ir įvykus nelaimingam atsitikimui darbe. Taigi laiku atliekami darbuotojų sveikatos tikrinimai gali apsaugoti darbdavį nuo gana rimtų teisinių ir finansinių problemų.

Asmens medicininės knygelės (sveikatos paso) pildymas

Darbuotojų profilaktinius sveikatos tikrinimų tvarką nustato Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymas Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose”, kuriuo yra patvirtintas 13 priedas „Asmenų, dirbančių darbo aplinkoje, kurioje galima profesinė rizika (kenksmingų veiksnių poveikis ir (ar) pavojingas darbas), privalomo sveikatos tikrinimo tvarkos aprašas”.

Nustatyta sveikatos tikrinimų tvarka reglamentuoja, kad darbdaviui atstovaujantis ar jo įgaliotas asmuo, siųsdamas įsidarbinantį ar dirbantį asmenį tikrintis sveikatą, privalo išduoti ir pagal kompetenciją užpildyti Asmens medicininę knygelę (sveikatos pasą) (F Nr. 048/a) nurodant: darbuotojo vardą, pavardę, darbo stažą pagal profesiją metais; kenksmingus darbo aplinkos veiksnius ir jų dydžius konkrečioje darbo vietoje. Asmens medicininė knygelė (sveikatos pasas) turi būti su asmens nuotrauka ir patvirtinta darbovietės antspaudu bei darbdaviui atstovaujančio ar jo įgalioto asmens parašu.

Reikėtų pažymėti, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija yra sudariusi galimybę darbdaviams vietoj Asmens medicininės knygelės (sveikatos paso) (forma E048) ir Privalomo sveikatos patikrinimo medicininės pažymos (forma E047), naudoti elektronines darbuotojų sveikatos tikrinimų formas e. sveikatos platformoje. Darbuotojų sveikatos patikros įrašų e. sveikatos platformoje klausimais pagal kompetenciją išaiškinimus teikia Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, o informacija yra pateikta jos interneto svetainėje pranešime „Darbdaviams ir darbuotojams – paprastesnis būdas tvarkyti profilaktinių sveikatos tikrinimų pažymas“. Taip pat Sveikatos apsaugos ministerijos svetainėje yra pateiktos su tuo susijusios darbdaviams aktualios instrukcijos.

VDI ragina pranešti apie galimus pažeidimus darbe, pavyzdžiui, netinkamas darbo sąlygas, piktnaudžiavimą darbo bei poilsio laiku ir pan. Apie nesudaromas darbo sutartis anonimiškai galima pranešti telefonu + 370 5  213 9772.

 

 

Pirmadienis, 2024 Geg 13

Jaunųjų gydytojų asociacija kviečia apklausai:

https://docs.google.com/forms/d/e/1FAIpQLSe2vFrZF2Udx-VH3T_qu--KsJxQhwRkjTUIgeWc45D_zz7WOw/viewform

Sveikatos sektoriaus pasirengimas karo grėsmėms: medikų bendruomenei trūkstamos informacijos apklausa

Jaunųjų gydytojų asociacijos projekto “Baltas frontas” komanda 2024 m. vasario mėnesį kvietė pasidalinti savo nuomone apie sveikatos sistemos pasirengimą karo grėsmėms. Jūsų atsakymus susisteminome ir pasidalinome su sprendimų priėmėjais. Siekdami geriau suprasti medikams kylančius iššūkius, kartu su Lietuvos šeimos gydytojų profesine sąjunga kviečiame pasidalinti konkrečiais klausimais dėl darbo pobūdžio karo atveju. Atsakymus į šiuos klausimus pateiks atsakingos institucijos (Sveikatos apsaugos ministerija, Nacionalinis gynybos ir saugumo komitetas). Gautais atsakymais pasidalinsime su jumis visais. 

 Jūsų atsakymų laukiame iki pirmadienio, gegužės 13 d. 23:59.

Kilus klausimams kviečiame susisiekti el.paštu beatrice.bugenyte@jauniejigydytojai.l

 

 

 

  

Į viršų