• LT
  • EN

(8 5) 24 97 441
lsadps@lsadps.com

  • Administracija
Trečiadienis, 2026 Spalio 28

Artėjant Visų Šventųjų dienai ir Vėlinėms, Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena: už darbą lapkričio 1-ąją ir 2-ąją turi būti mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbo užmokestis, o šių švenčių išvakarėse darbo diena trumpinama viena valanda. Šiemet svarbi ir naujovė – nuo lapkričio 1 d. įsigalios Darbo kodekso nuostata, aiškiai įtvirtinanti apmokėjimą už sutrumpintą prieššventinę darbo valandą.

„Net jeigu lapkričio 1-ąją ar 2-ąją darbuotojas dirbs pagal iš anksto sudarytą darbo ar pamainų grafiką, už šį darbą jam turės būti mokama ne mažiau kaip dvigubai, – pabrėžia Darbo teisės skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė Ieva Piličiauskaitė-Dulkė. – Suminė darbo laiko apskaita šios garantijos nepanaikina.“

Dirbti lapkričio 1-ąją – Visų Šventųjų dieną – ir lapkričio 2-ąją – Mirusiųjų atminimo (Vėlinių) dieną – paprastai galima tik gavus darbuotojo rašytinį sutikimą. Išimtys taikomos dirbant pagal suminę darbo laiko apskaitą arba kolektyvinėje sutartyje nustatytais atvejais.

Taikant suminę darbo laiko apskaitą, apie darbo ar pamainų grafikus darbuotojams turi būti pranešama ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki jų įsigaliojimo. Grafikus galima keisti tik nuo darbdavio valios nepriklausančiais atvejais, darbuotoją įspėjus prieš dvi jo darbo dienas.

Už viršvalandinį darbą švenčių dienomis mokamas ne mažesnis kaip 2,5 darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis. Tokiam darbui paprastai būtinas rašytinis darbuotojo sutikimas, išskyrus Darbo kodekse nustatytus išimtinius atvejus. Suminė darbo laiko apskaita savaime nesuteikia darbdaviui teisės be darbuotojo sutikimo skirti dirbti viršvalandžius.

Jeigu švenčių dieną dirbama naktį, t. y. nuo 22 iki 6 val., mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbo užmokestis. Už viršvalandinį darbą švenčių naktį turi būti mokamas ne mažesnis kaip 2,5 darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis.

Darbuotojo prašymu darbas švenčių dienomis gali būti kompensuojamas papildomu poilsio laiku, pridedamu prie kasmetinių atostogų. Tokiu atveju dirbtos valandos dauginamos iš atitinkamo dydžio – 2 arba 2,5. Už patį darbą švenčių dieną tuomet nemokama, tačiau darbuotojo darbo užmokesčiu apmokamas visas prie kasmetinių atostogų pridėtas poilsio laikas.

Pavyzdžiui, jeigu darbuotojas lapkričio 2-ąją dirbs aštuonias valandas ir šis darbas nebus viršvalandinis, jo prašymu prie kasmetinių atostogų galės būti pridėta 16 apmokamų poilsio valandų. Darbdavys negali vienašališkai nuspręsti apmokėjimo už darbą švenčių dieną pakeisti papildomu poilsiu.

Švenčių dienų išvakarėse darbo dienos trukmė trumpinama viena valanda. Taigi darbuotojams, kurie dirbs spalio 31-ąją, Visų Šventųjų dienos išvakarėse, darbo diena turės būti viena valanda trumpesnė.

„Svarbu nepamiršti, kad lapkričio 1-oji kartu yra ir Vėlinių išvakarės. Todėl šią dieną dirbantiems darbuotojams taip pat taikoma vienos valandos darbo dienos trumpinimo taisyklė“, – atkreipia dėmesį I. Piličiauskaitė-Dulkė.

Ši garantija taikoma ir dirbantiems ne visą darbo laiką ar pagal suminę darbo laiko apskaitą. Išimtis numatyta darbuotojams, kuriems nustatyta sutrumpinta darbo laiko norma, pavyzdžiui, tam tikriems sveikatos priežiūros specialistams, mokytojams, dėstytojams, farmacijos specialistams ir kitiems darbuotojams, nurodytiems Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarime Nr. 496. Jeigu darbuotojas šventės išvakarėse pagal savo grafiką nedirba, darbo dienos trumpinimas į ankstesnę darbo dieną neperkeliamas.

Nuo 2026 m. lapkričio 1 d. įsigaliosianti Darbo kodekso 112 straipsnio 6 dalies redakcija aiškiai nustatys, kad trumpinant darbo dieną šventės išvakarėse darbuotojui paliekamas darbo užmokestis. Darbuotojams, kurių darbo užmokestis priklauso nuo darbo normų, už sutrumpintą valandą bus mokamas jų vidutinis darbo užmokestis.

„Ši nuostata bus aktuali jau lapkričio 1-ąją dirbantiems darbuotojams. Jeigu darbuotojo atlygis priklauso nuo darbo normų, už Vėlinių išvakarėse sutrumpintą darbo valandą darbdavys privalės mokėti jo vidutinį darbo užmokestį“, – paaiškina I. Piličiauskaitė-Dulkė.

Jeigu dėl darbo organizavimo ypatumų ar nepertraukiamos darbdavio veiklos sutrumpinti darbo dienos nėra galimybės, nesutrumpinta valanda apmokama kaip viršvalandinis darbas. Spalio 31-ąją už tokią valandą mokama ne mažesniu kaip 1,5 darbuotojo darbo užmokesčio dydžiu, o jeigu ji dirbama naktį – ne mažesniu kaip dvigubu dydžiu. Lapkričio 1-ąją už nesutrumpintą valandą turi būti mokama ne mažesniu kaip 2,5 dydžiu, nes tai yra viršvalandinis darbas švenčių dieną.

VDI taip pat primena, kad šiemet lapkričio 1-oji sutampa su sekmadieniu. Darbo kodeksas nenumato su poilsio diena sutampančios švenčių dienos perkėlimo į kitą darbo dieną, todėl papildomas laisvadienis dėl šio sutapimo nesuteikiamas. Lapkričio 2-oji yra savarankiška švenčių diena – Vėlinės.

 VDI informacija: el. p. Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Pirmadienis, 2026 Spalio 19
Sveikatos apsaugos ministerija planuoja keisti visuomenės sveikatos biurų valdymą ir finansavimą. Naują modelį numatoma įgyvendinti nuo 2028 metų. Biurai tikisi stabilesnio finansavimo ir aiškesnių veiklos sąlygų, tačiau kritikuoja tai, kad reforma rengiama neįtraukiant jų atstovų į diskusijas. Kol kas konkretus reformos projektas jiems nepristatytas.
• Biurai šiuo metu finansuojami iš valstybės biudžeto.
• Trūksta aiškumo, kaip bus finansuojama jų veikla ateityje.
• Ministerija žada pokyčius, tačiau konkrečių sprendimų ir garantijų dar nepateikia.
• Biurų atstovai nori dalyvauti rengiant reformą, o ne tik sužinoti apie jau priimtus sprendimus.
Plačiau apie tai skaitykite „ Lietuvos sveikatos" straipsnyje, o ką apie tai mano Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos Tauragės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro profesnės sąjungos pirmininkė Viktorija Žukauskienė,
Tauragės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro,
Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą bendrojo ugdymo įstaigose:
Atstovauju mokyklose dirbančius specialistus. Pritariu straipsnyje išsakytoms asociacijos pirmininkės mintims – šias problemas jaučiame savo kasdieniame darbe. Skaudu, kad visuomenės sveikatos specialistams, dirbantiems tiek sveikatos stiprinimo srityje, tiek mokyklose, keliami aukšti išsilavinimo ir kompetencijų reikalavimai, tačiau atlygis neatitinka darbo krūvio ir atsakomybės. Kitų sveikatos specialistų atlyginimams augant, mes reikšmingo pokyčio nesulaukiame. Be to, vien sprendimo didinti atlyginimus nepakanka – biurams turi būti skiriama pakankamai lėšų jiems mokėti.
Tuo pat metu mūsų darbo krūvis ir atsakomybės nuolat didėja. Mokyklose teikiame pirmąją pagalbą, vedame sveikatos ugdymo užsiėmimus, padedame mokiniams rūpintis savo sveikata, bendradarbiaujame su tėvais ir pedagogais, vykdome numatytus veiklos rodiklius bei pildome dokumentus. Dažnai esame ir tie žmonės, pas kuriuos vaikas ateina išsikalbėti ar ieškoti emocinės paramos. Visa tai reikalauja nuolatinio mokymosi, pasiruošimo ir laiko, tačiau pareigybių aprašymuose bei atlygyje ne visa ši darbo apimtis tinkamai atsispindi.
Daugėjant mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, reikia mokėti pritaikyti užsiėmimus, parinkti tinkamus metodus ir įtraukti skirtingų gebėjimų vaikus. Tam būtinos papildomos žinios, priemonės ir laikas pasiruošti. Svarbu, kad planuojant darbo krūvį būtų įvertintas ir pasirengimas užsiėmimams, ne vien jų vedimas.
Kolegių patirtys rodo, kad dėmesio trūksta ir darbo sąlygoms. Tenka dirbti mažuose kabinetuose be langų, o kai kur kabinetas yra net kitame pastate. Tokios sąlygos apsunkina pagalbos prieinamumą, privatumą ir kasdienį darbą.
Specialistų trūkumas taip pat sunkiai išsispręs, kol ši profesija nebus patraukli jauniems žmonėms. Sunku tikėtis, kad jie rinksis atsakingą, aukštojo išsilavinimo ir nuolatinio tobulėjimo reikalaujantį darbą, jei atlygis išlieka menkas.
Todėl iš finansavimo pokyčių tikimės konkrečių rezultatų: oraus atlygio, realistiško darbo krūvio, tinkamų darbo sąlygų ir pakankamo specialistų skaičiaus. Rengiant pokyčius svarbu išgirsti ir kasdien šį darbą dirbančius specialistus. Norime, kad mūsų žinios, atsakomybė ir indėlis į visuomenės sveikatą būtų tinkamai įvertinti.
 
 
Gali būti tekstas vaizdas
 
 
Gali būti tekstas vaizdas
Pirmadienis, 2026 Spalio 12
Š.m. spalio 08 d. Vilniuje Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LPSK) surengė Tarybos posėdį.
Posėdžio darbotvarkėje – LPSK Įstatų projekto svarstymas, organizacijos veiklos krypčių pristatymas, kandidatų į LPSK pirmininkus prisistatymai bei pasirengimo artėjančiam LPSK Suvažiavimo klausimai, aptariami organizaciniai aspektai, numatoma jo darbotvarkė ir darbo organizavimo tvarka.
Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinei sąungai atstovavo pirmininkė Rūta Kiršienė, valdybos narės:
Aldona Baublytė, Nijolė Dzygalienė, Rasa Bleifertienė, Dalia Garmuvienė.
Tai svarbus etapas rengiantis artėjančiam LPSK Suvažiavimui, kuriame bus priimami sprendimai dėl tolesnės Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija - LPSK veiklos ir jos ateities krypčių.
 
                     Nėra nuotraukos aprašo.
Trečiadienis, 2026 Spalio 07

Orus darbas – laiku mokamas atlygis, saugumas ir pagarba darbuotojui

Spalio 7-ąją, Pasaulinę dieną už orų darbą, Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena: darbuotojo orumas atsispindi kasdieniuose darbovietės sprendimuose – kaip mokamas atlygis, organizuojamas darbas, reaguojama į pavojus ir bendraujama su žmonėmis. Darbo santykiai turi užtikrinti žmogui saugumą, aiškumą ir galimybę ginti savo teises.

„Darbuotojui orus darbas reiškia labai konkrečius dalykus: sutartu laiku gautą atlyginimą, saugią darbo vietą, galimybę pailsėti ir pagarbų bendravimą. Jeigu žmogus turi nuolat kovoti dėl atlygio, dirba ignoruojant pavojus ar patiria žeminimą, tai yra signalas, kad darbdavys turi įvertinti situaciją ir imtis veiksmų ją pakeisti“, – sako Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Apolinaras Škikūnas.

Tarptautinė darbo organizacija orų darbą sieja su teisingu atlygiu, saugumu darbo vietoje, socialine apsauga, lygiomis galimybėmis ir darbuotojų laisve išsakyti rūpesčius, vienytis bei dalyvauti priimant jų gyvenimui įtaką turinčius sprendimus. Tai apima ir socialinį dialogą – darbdavių bei darbuotojų bendradarbiavimą sprendžiant darbo klausimus.

Atlygis išlieka pagrindine darbo ginčų tema

VDI duomenimis, 2026 m. pirmąjį pusmetį darbo ginčų komisijos (DGK) gavo 5 142 prašymus išnagrinėti darbo ginčą – apie 17 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Apie 71 proc. iškeltų ir išnagrinėtų reikalavimų buvo susiję su darbo užmokesčiu ir kitomis su juo susijusiomis sumomis.

Šie duomenys rodo, kad atsiskaitymo už darbą klausimai išlieka pagrindine darbo ginčų tema. VDI atkreipia dėmesį, kad aiškūs susitarimai dėl atlygio, tinkama darbo laiko apskaita ir laiku vykdomi įsipareigojimai yra būtinas pasitikėjimo darbo santykiais pagrindas.

„Už kiekvieno ginčo dėl atlyginimo yra žmogus, kuriam reikia apmokėti sąskaitas ir pasirūpinti šeima, – pabrėžia A. Škikūnas. – Todėl atsiskaitymas už darbą negali priklausyti nuo to, kiek kartų darbuotojas primins apie darbdavio įsipareigojimus. Susitarimai turi būti aiškūs, o jų laikymasis – įprasta darbovietės praktika.“

Saugumą ir pagarbą turi užtikrinti kasdieniai veiksmai

Orus darbas neatsiejamas nuo darbuotojų fizinės ir psichologinės saugos. VDI nelaimingų atsitikimų darbe tyrimuose nustatomi netinkamo darbų organizavimo, nepakankamo profesinės rizikos vertinimo, vidinės kontrolės ir instruktavimo trūkumai. Todėl darbdaviams svarbu vertinti realias darbo sąlygas, šalinti nustatytus pavojus ir užtikrinti, kad darbuotojai žinotų, kaip atlikti darbą saugiai.

Pagarba darbuotojui taip pat turi atsispindėti realioje reakcijoje į pranešimus apie netinkamą elgesį. Smurto ir priekabiavimo prevenciją privalo vykdyti kiekvienas darbdavys, nepriklausomai nuo organizacijos dydžio ar veiklos. Darbuotojams turi būti aišku, kur pranešti apie patiriamą smurtą ar priekabiavimą ir kaip jų pranešimai bus nagrinėjami.

Darbuotojo balsas – svarbi oraus darbo dalis

Darbuotojų išklausymas padeda pastebėti tai, ko nematyti iš vadovo kabineto: nesaugų darbo būdą, nepakeliamą krūvį ar kolektyve toleruojamą nepagarbą. Socialinis dialogas turi vykti tada, kai dar galima užkirsti kelią žalai. Darbdavius raginame tartis su darbuotojais ir jų atstovais, o išgirdus apie problemą – imtis konkrečių veiksmų.

Šiemet Tarptautinė profesinių sąjungų konfederacija Pasaulinės dienos už orų darbą komunikacijoje ypatingą dėmesį skiria jauniems darbuotojams, jų atlygiui, darbo stabilumui ir teisių užtikrinimui. VDI ragina darbdavius pasirūpinti, kad pradedantys dirbti žmonės suprastų savo darbo sąlygas, būtų tinkamai supažindinti su saugos reikalavimais ir žinotų, į ką kreiptis kilus klausimų.

VDI primena, kad darbuotojai gali konsultuotis su Inspekcija, o dėl galimų darbo teisės ar darbuotojų saugos ir sveikatos pažeidimų – pateikti skundą. Kilus ginčui dėl neišmokėto atlygio, atleidimo teisėtumo ar kitų individualių darbo teisių, galima kreiptis į darbo ginčų komisiją. Darbo ginčų nagrinėjimas komisijose yra nemokamas. Kad darbuotojams būtų lengviau pasirinkti tinkamą kreipimosi būdą, VDI parengė atmintinę darbuotojui, padedančią suprasti, kada ir kokiais klausimais konsultuotis, teikti skundą ar prašymą darbo ginčų komisijai.

VDI informacija

 

 

 

 

 

Penktadienis, 2026 Spalio 02

2026 m. spalio 1 d. visi Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) struktūriniai padaliniai pradeda darbą naujame biure, įsikūrusiame verslo centre „Burės“ (Lvivo g. 25-104, Vilnius). Nuo šios datos naujose patalpose veiklą vykdo ir gyventojus aptarnaujantis ministerijos padalinys.

Į naująsias patalpas ministerija persikėlė po įvykdyto viešojo patalpų nuomos pirkimo. Konkursą laimėjusi bendrovė Eastnine 3Bures-1-2, UAB, pateikė ministerijos poreikius geriausiai atitinkantį ir ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą. Išnuomotose patalpose įrengtos darbo vietos, pagalbinės darbo organizavimo erdvės, bendros susitikimų ir pasitarimų zonos, asmenų aptarnavimo erdvė.

Sveikatos apsaugos ministerijos kancleris Liutauras Vičkačka pabrėžia, kad naujasis biuras ne tik geriau atitinka ministerijos veiklos poreikius, bet ir yra patogesnis gyventojams.

„Naujasis ministerijos biuras įsikūręs strategiškai patogioje Vilniaus vietoje, todėl jį lengva pasiekti tiek viešuoju transportu, tiek automobiliu iš įvairių miesto dalių. Į naujas patalpas tiek darbuotojams, tiek ir lankytojams patogu atvykti dėl gerai išvystytos infrastruktūros, vieta žinoma dėl netoliese esančių viešojo ir privataus sektoriaus paslaugų. Tikimės, kad naujoji aplinka užtikrins tinkamas darbo sąlygas darbuotojams ir prisidės prie veiklos efektyvumo, o gyventojams garantuos kokybišką aptarnavimą“, – sako ministerijos kancleris. 

Ankstesnės ministerijos patalpos Vilniaus g. 33, kurias SAM nuomojosi iš AB Turto banko, nebeatitiko šiuolaikinių poreikių pagal darbo vietų skaičių ir funkcines galimybes. Įvertinęs savo valdomo nekilnojamojo turto portfelį Vilniuje, AB Turto bankas neturėjo galimybės pasiūlyti ministerijai kitų reikiamo dydžio valstybei priklausančių patalpų, todėl buvo gautas AB Turto banko leidimas pačiai SAM išsinuomoti reikalingo dydžio patalpas Vilniuje, skelbiant patalpų nuomos pirkimą ir sudarant nuomos sutartį. 

Susidomėjimą dalyvauti konkurse buvo išreiškę septyni potencialūs tiekėjai, o pirminius pasiūlymus pateikė trys viešojo patalpų nuomos konkurso dalyviai. Po derybų ir galutinio pasiūlymo pateikimo konkursą laimėjusiu dalyviu buvo pripažinta Eastnine 3Bures-1-2, UAB, pateikusi ekonomiškai geriausią pasiūlymą. Sutartis sudaryta trims metams su galimybe ją pratęsti du kartus po 12          mėnesių, jei AB Turto bankas vis dar neturės tinkamų patalpų. 

Asmenis aptarnaujantis ministerijos padalinys dirba Mažosios burės 4-ajame aukšte. Atvykstantys gyventojai į asmenų aptarnavimo padalinį gali patekti laisvai, be specialių leidimų, per Mažosios burės įėjimus.

Iliustracija

Į viršų