LR Vyriausybė pritarė Pacientų pavėžėjimo paslaugų organizavimo ir teikimo tvarkos aprašui, kuriuo vadovausis šias paslaugas organizuosiantys valstybės ir savivaldybių įgaliotų įstaigų darbuotojai, pacientai ir gydymo įstaigos. Remiantis bandomuoju pavėžėjimo modelio projektu, pirmiausia naujoji paslauga bus išbandoma pasirinktoje šalies teritorijoje nuo ateinančio pavasario iki 2024 m. liepos mėnesio.

Tai vienas svarbiausių sveikatos priežiūros įstaigų tinklo vystymo teisės aktų, suteikiantis galimybę patogiau naudotis specializuotomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis. Pacientų pavėžėjimo paslaugos bus paskiriamos gydytojo ar kito sveikatos priežiūros specialisto, kai toks pavėžėjimas pacientui reikalingas dėl jo sveikatos būklės ir ši būklė neleidžia naudotis kitu – individualiu ar viešuoju – transportu. Pacientai, atitinkantys nustatytas socialines ir ekonomines priežastis, galės taip pat pasinaudoti pavėžėjimo paslaugomis. Pavėžėjimo paslaugą bus galima gauti tiek vykstant gauti sveikatos priežiūros paslaugų, tiek grįžtant į namus.

„Sukame į pažangesnį sveikatos paslaugų organizavimo etapą, kai pacientui, atitinkančiam nustatytus kriterijus, gauti reikiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas bus patogiau. Pavėžėjimo paslauga sveikatos sistemai suteiks mobilumo, operatyvumo ir lankstumo. Be to, atlaisvins kitų tarnybų, pavyzdžiui, Greitosios medicinos pagalbos išteklius. Išbandžius bandomąjį pavėžėjimo paslaugų modelį atskirame regione bei įvertinus rezultatus, geroji patirtis bus diegiama šalies mastu“, – Vyriausybei pritarus pavėžėjimo tvarkos aprašui sakė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Pacientų pavėžėjimo paslauga yra viena iš sveikatos reformos priemonių, kuri sudarys geresnes sąlygas naudotis specializuotomis ambulatorinėmis ir dienos sveikatos priežiūros paslaugomis, ypač rajonų savivaldybėse. Planuojama, kad tokiu būdu mažų savivaldybių gyventojai galėtų sklandžiai išspręsti apie 80 proc. sveikatos problemų arčiau namų – savo ar gretimose savivaldybėse.

Tvarka nustatytos penkios skirtingos pavėžėjimo paslaugos rūšys. Trys iš jų yra nespecializuoto pavėžėjimo, kai paciento vežimo metu nereikalinga medicinos pagalba, dvi – specializuoto pavėžėjimo, kai pervežimo metu yra reikalingas medicinos pagalbos teikimas pacientui arba yra didelė tokios pagalbos teikimo tikimybė. Specializuoto pavėžėjimo atvejais paciento pavėžėjimas bus vykdomas greitosios medicinos pagalbos automobiliais, dalyvaujant vienam ar keliems atitinkamiems sveikatos priežiūros specialistams.

Pacientų pavėžėjimo paslaugų organizavimo ir teikimo tvarka bus įgyvendinama valstybės ir savivaldybių lygiu. Savivaldybės bus atsakingos už savo savivaldybės pacientų pavėžėjimą, kad būtų užtikrintos bazinės specializuotos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, o jas gavus pacientas saugiai grįžtų į namus. O valstybės lygmeniu pavėžėjimo paslauga bus teikiama dėl visų kitų asmens sveikatos priežiūros paslaugų gavimo ir (ar) jas gavus grįžimui į namus.

Bandomąjį pacientų pavėžėjimo modelio taikymo projektą planuojama įgyvendinti bent viename pasirinktame šalies funkciniame-regioniniame sveikatos priežiūros regione, t. y. regione, kuriame yra nusistovėję esminiai pacientų srautai ir yra teikiamos visų lygių asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Būtent tai yra svarbu, išbandant savivaldybės ir valstybės lygmens pavėžėjimo modelį, o po projekto įgyvendinimo – matyti poreikį pacientų pavėžėjimui dėl skirtingo lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugų bei kuriame po bandomojo projekto įgyvendinimo gauti rezultatai būtų labiausiai pritaikomi šias paslaugas organizuojant ir teikiant visoje šalies teritorijoje. 

„Siekdami suplanuoti bandomąjį pacientų pavėžėjimo projektą, numatyti konkrečias projekto veiklas ir jų apimtis, šiuo metu jau pradėjome intensyvų pasirengimo projektui darbą su atskiromis savivaldybėmis, asmens sveikatos priežiūros įstaigomis“, – sako sveikatos apsaugos ministro patarėja Kristina Auruškevičienė.

Preliminariai planuojama bandomojo pacientų pavėžėjimo modelio diegimą pradėti nuo 2023 m. kovo mėnesio, o praktiškai pacientų pavėžėjimo paslaugos pagal naują modelį jau galėtų būti pradėtos teikti pasirinktos teritorijos gyventojams nuo 2023 m. liepos mėnesio.

PACIENTŲ PAVĖŽĖJIMO PASLAUGŲ ORGANIZAVIMO IR TEIKIMO TVARKOS APRAŠAS

SAM Spaudos tarnyba

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) pavaldžios įstaigos ir gydymo įstaigos, kurių dalininkė yra ministerija, savo pirkimus, išskyrus mažos vertės, nuo 2023 m. organizuos ir vykdys centralizuotai. 2023–2026 m. laikotarpiu numatoma nuosekliai centralizuoti visus minėtų įstaigų pirkimus. Tai pirmas toks sektorinis projektas Vyriausybei pavaldžių įstaigų viešųjų pirkimų centralizavimo srityje. Viešųjų pirkimų centralizavimas prisidės prie efektyvaus lėšų naudojimo, didesnio skaidrumo ir sumažins korupcijos rizikas sveikatos sektoriuje.

Pirkimų centralizavimas vyks etapais ir apims universiteto, universitetines, respublikines ir dalį regioninių ligoninių, taip pat SAM pavaldžias biudžetines įstaigas. Pagal naują tvarką, visi perkančiųjų organizacijų vykdomi viešieji pirkimai, išskyrus mažos vertės, bus vykdomi per centrinę perkančiąją organizaciją VšĮ CPO LT.

„Sveikatos sektorius pirmasis valstybiniu lygmeniu apjungia viešuosius pirkimus, tad tai reikšmingas įvykis ne tik sveikatos apsaugos bendruomenei, tačiau ir visai valstybei. Pirkimų centralizavimas leis pirkimus atlikti profesionaliau, efektyviau ir skaidriau. Tai gerins visuomenei teikiamų paslaugų kokybę, o sutaupytos lėšos grįš pacientams didesne paslaugų apimtimi. Dėkingas toms gydymo įstaigoms, kurios suprato ir palaikė pokyčius, stengiantis efektyvinti ir nuskaidrinti sveikatos apsaugos sistemą“, – sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

SAM parengė jai pavaldžių įstaigų ir gydymo įstaigų, kurių steigėja ar dalininkė yra ministerija, vykdomų pirkimų centralizavimo iki 2026 m. planą. Jo pagrindu rengs sprendimus dėl konkrečių įstaigų pirkimų centralizavimo kiekvienais metais.

Ministro pasirašytame plane numatyta, kad viešųjų pirkimų centralizacija vyks etapais. Iš viso numatyti keturi etapai. Pirmuoju etapu, kuris apima 2023 m., bus centralizuoti dviejų respublikinių ligoninių – Respublikinės Panevėžio ligoninės ir Respublikinės Šiaulių ligoninės, viešieji pirkimai ir planuojama centralizuoti, jei tam pritars savivaldybių tarybos, septynių regioninių ligoninių (VšĮ Regioninės Mažeikių ligoninės, VšĮ Utenos ligoninės, VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės, VšĮ Ukmergės ligoninės, VšĮ Regioninės Telšių ligoninės, VšĮ Tauragės ligoninės, VšĮ Marijampolės ligoninės), kurių dalininkė yra ministerija kartu su savivaldybių tarybomis, viešuosius pirkimus.

Antruoju etapu, kuris apims 2024 m., bus centralizuoti vienos respublikinės ligoninės bei kitų SAM pavaldžių viešųjų ir biudžetinių įstaigų, teikiančių vieno profilio asmens sveikatos priežiūros paslaugas, tarp jų Valstybinės teismo medicinos tarnybos, ir dalies kitų biudžetinių įstaigų – Nacionalinio visuomenės sveikatos centro ir Ekstremalių sveikatai situacijų centro viešieji pirkimai.

Trečiuoju etapu, kuris vyks 2025 m., bus centralizuojami įstaigų, kurių dalininkai yra universitetai (esant jų pritarimui) – šešių universiteto ir universitetinių ligoninių (tarp jų – būsima Klaipėdos universiteto ligoninė) bei VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės – viešieji pirkimai.

Ketvirtuoju etapu bus centralizuojami visų likusių SAM pavaldžių biudžetinių įstaigų ir VšĮ Nacionalinis kraujo centras viešieji pirkimai.

Pirkimų centralizavimas vykdomas, vadovaujantis Vyriausybės 2007 m. sausio 19 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl centralizuotų viešųjų pirkimų vykdymo“ pakeitimu (Vyriausybės 2022 m. lapkričio 9 d. nutarimas Nr. 1108), kuriuo SAM, be kita ko, įpareigota parengti pirkimų centralizavimo planą, kuris apima jai pavaldžias įstaigas ir tas įstaigas (universiteto, universitetines ir regionines ligonines), kurių dalininkė yra ministerija. 

SAM Spaudos tarnyba

2023 metų sausio 1 d. dalį anksčiau sukauptų ir neišnaudotų atostogų kai kurie darbuotojai gali prarasti. LRT.lt pateikia, ką svarbu žinoti. 

Darbo kodekse yra nurodytas nepertraukiamos trukmės atostogų laikotarpis, kurį per metus būtina išnaudoti.

Dalis šių atostogų jau sausio 1 d. kai kuriems gyventojams bus nubrauktos.

Kaip nurodo Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija (LBAA), nuo 2023 metų sausio 1 d. bus nubrauktos neišnaudotos atostogos, jei darbuotojas jomis nepasinaudojo, o teisė į jas buvo įgyta seniau nei prieš trejus metus.

Teisę į atostogas įgyjama po 6 mėnesių darbo, todėl pirmas darbuotojo trejų metų terminas skaičiuojamas taip: darbo pradžia + 6 mėnesiai.

Plačiau skaitykite čia:https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/1829424/lrt-trumpai-metas-suskubti-turintys-nepanaudotu-atostogu-dali-ju-po-naujuju-gali-prarasti?fbclid=IwAR0BM1yzndOoRgSjyBjM7Ftnybtc4yifrUUYfRjraM_bx363veIBVH_KiTU

Informacija darbdaviui ir darbuotojui: ką reikėtų žinoti dėl išbandymo laikotarpio

 Siekiant patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, o sulygtas darbas – darbuotojui, sudarydamos darbo sutartį darbo sutarties šalys, t. y. darbdavys ir darbuotojas, gali sulygti dėl išbandymo. Dėl išbandymo laikotarpio šalys gali susitarti tik sudarydamos darbo sutartį, vadinasi, galimybių susitarti kitaip nėra: negalimi atvejai, kai dėl išbandymo laikotarpio susitariama, pavyzdžiui, darbuotoją perkeliant į kitas pareigas ar pratęsiant terminuotos darbo sutarties terminą ir pan.

 Maksimalus išbandymo laikotarpis – trys mėnesiai. Šalys sudarydamos darbo sutartį gali susitarti ir dėl trumpesnio negu trys mėnesiai išbandymo termino, pavyzdžiui, 2 mėnesių, tačiau vėliau, papildomai susitarus, šis terminas negali būti pratęstas. Vienintelis atvejis, kada šalių sulygtas išbandymo terminas galėtų pailgėti, tai dėl darbuotojo nebuvimo darbe laikotarpių: laikinojo nedarbingumo, atostogų arba kitų svarbių priežasčių. Tokiu atveju išbandymo laikotarpis  pratęsiamas tiek laiko, kiek darbuotojas nedirbo.

Anot Darbo teisės skyriaus vedėjos Ievos Piličiauskaitės, svarbu atkreipti dėmesį, kad išbandymo terminas negali būti ilgesnis negu trys mėnesiai, neskaitant laiko, kurį darbuotojas nebuvo darbe dėl laikinojo nedarbingumo, atostogų arba kitų svarbių priežasčių. Pratęsti išbandymo laikotarpio darbo sutarties šalių susitarimu draudžiama.

 Pastebėtina, jeigu sudaroma terminuota darbo sutartis trumpesniam nei šešių mėnesių laikotarpiui, tokiu atveju išbandymo laikotarpis turi būti proporcingas šios sutarties terminui, t. y. atitinkamai trumpesnis negu trys mėnesiai, pavyzdžiui, sudarius terminuotą trijų mėnesių darbo sutartį, maksimalus išbandymo terminas galėtų būti pusantro mėnesio.

 O kaip dėl atleidimo išbandymo laikotarpiu? „Išbandymo laikotarpis yra nustatomas abiejų šalių naudai, vadinasi, tiek darbuotojas, kuriam netinka darbo sąlygos, tiek ir darbdavys, pripažinęs, kad darbuotojo išbandymo rezultatai yra nepatenkinami, gali įspėti kitą šalį prieš tris darbo dienas iki darbo santykių baigties ir nutraukti darbo sutartį“, – pabrėžia Darbo teisės skyriaus vadovė ir akcentuoja, kad pagal terminų skaičiavimo taisykles terminas, apibrėžtas tam tikru laikotarpiu, prasideda kitą dieną po tos kalendorinės datos arba įvykio, kuriais apibrėžta jo pradžia. Taigi ir trijų darbo dienų įspėjimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo kitos dienos, kai jis įteikiamas kitai šaliai. Tokiu atveju vėliausiai įspėti apie darbo sutarties nutraukimą išbandymo laikotarpiu galima likus keturioms darbo dienoms iki išbandymo termino baigties.

Tiesa, atkreiptinas dėmesys, kad darbuotojas turi teisę atšaukti savo įspėjimą ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo įspėjimo pateikimo. Paminėtina, kad nutraukiant darbo sutartį minimu pagrindu išeitinė išmoka nemokama.

VDI infomacija

L