Orus darbas – laiku mokamas atlygis, saugumas ir pagarba darbuotojui

Spalio 7-ąją, Pasaulinę dieną už orų darbą, Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena: darbuotojo orumas atsispindi kasdieniuose darbovietės sprendimuose – kaip mokamas atlygis, organizuojamas darbas, reaguojama į pavojus ir bendraujama su žmonėmis. Darbo santykiai turi užtikrinti žmogui saugumą, aiškumą ir galimybę ginti savo teises.

„Darbuotojui orus darbas reiškia labai konkrečius dalykus: sutartu laiku gautą atlyginimą, saugią darbo vietą, galimybę pailsėti ir pagarbų bendravimą. Jeigu žmogus turi nuolat kovoti dėl atlygio, dirba ignoruojant pavojus ar patiria žeminimą, tai yra signalas, kad darbdavys turi įvertinti situaciją ir imtis veiksmų ją pakeisti“, – sako Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Apolinaras Škikūnas.

Tarptautinė darbo organizacija orų darbą sieja su teisingu atlygiu, saugumu darbo vietoje, socialine apsauga, lygiomis galimybėmis ir darbuotojų laisve išsakyti rūpesčius, vienytis bei dalyvauti priimant jų gyvenimui įtaką turinčius sprendimus. Tai apima ir socialinį dialogą – darbdavių bei darbuotojų bendradarbiavimą sprendžiant darbo klausimus.

Atlygis išlieka pagrindine darbo ginčų tema

VDI duomenimis, 2026 m. pirmąjį pusmetį darbo ginčų komisijos (DGK) gavo 5 142 prašymus išnagrinėti darbo ginčą – apie 17 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Apie 71 proc. iškeltų ir išnagrinėtų reikalavimų buvo susiję su darbo užmokesčiu ir kitomis su juo susijusiomis sumomis.

Šie duomenys rodo, kad atsiskaitymo už darbą klausimai išlieka pagrindine darbo ginčų tema. VDI atkreipia dėmesį, kad aiškūs susitarimai dėl atlygio, tinkama darbo laiko apskaita ir laiku vykdomi įsipareigojimai yra būtinas pasitikėjimo darbo santykiais pagrindas.

„Už kiekvieno ginčo dėl atlyginimo yra žmogus, kuriam reikia apmokėti sąskaitas ir pasirūpinti šeima, – pabrėžia A. Škikūnas. – Todėl atsiskaitymas už darbą negali priklausyti nuo to, kiek kartų darbuotojas primins apie darbdavio įsipareigojimus. Susitarimai turi būti aiškūs, o jų laikymasis – įprasta darbovietės praktika.“

Saugumą ir pagarbą turi užtikrinti kasdieniai veiksmai

Orus darbas neatsiejamas nuo darbuotojų fizinės ir psichologinės saugos. VDI nelaimingų atsitikimų darbe tyrimuose nustatomi netinkamo darbų organizavimo, nepakankamo profesinės rizikos vertinimo, vidinės kontrolės ir instruktavimo trūkumai. Todėl darbdaviams svarbu vertinti realias darbo sąlygas, šalinti nustatytus pavojus ir užtikrinti, kad darbuotojai žinotų, kaip atlikti darbą saugiai.

Pagarba darbuotojui taip pat turi atsispindėti realioje reakcijoje į pranešimus apie netinkamą elgesį. Smurto ir priekabiavimo prevenciją privalo vykdyti kiekvienas darbdavys, nepriklausomai nuo organizacijos dydžio ar veiklos. Darbuotojams turi būti aišku, kur pranešti apie patiriamą smurtą ar priekabiavimą ir kaip jų pranešimai bus nagrinėjami.

Darbuotojo balsas – svarbi oraus darbo dalis

Darbuotojų išklausymas padeda pastebėti tai, ko nematyti iš vadovo kabineto: nesaugų darbo būdą, nepakeliamą krūvį ar kolektyve toleruojamą nepagarbą. Socialinis dialogas turi vykti tada, kai dar galima užkirsti kelią žalai. Darbdavius raginame tartis su darbuotojais ir jų atstovais, o išgirdus apie problemą – imtis konkrečių veiksmų.

Šiemet Tarptautinė profesinių sąjungų konfederacija Pasaulinės dienos už orų darbą komunikacijoje ypatingą dėmesį skiria jauniems darbuotojams, jų atlygiui, darbo stabilumui ir teisių užtikrinimui. VDI ragina darbdavius pasirūpinti, kad pradedantys dirbti žmonės suprastų savo darbo sąlygas, būtų tinkamai supažindinti su saugos reikalavimais ir žinotų, į ką kreiptis kilus klausimų.

VDI primena, kad darbuotojai gali konsultuotis su Inspekcija, o dėl galimų darbo teisės ar darbuotojų saugos ir sveikatos pažeidimų – pateikti skundą. Kilus ginčui dėl neišmokėto atlygio, atleidimo teisėtumo ar kitų individualių darbo teisių, galima kreiptis į darbo ginčų komisiją. Darbo ginčų nagrinėjimas komisijose yra nemokamas. Kad darbuotojams būtų lengviau pasirinkti tinkamą kreipimosi būdą, VDI parengė atmintinę darbuotojui, padedančią suprasti, kada ir kokiais klausimais konsultuotis, teikti skundą ar prašymą darbo ginčų komisijai.

VDI informacija

2026 m. spalio 1 d. visi Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) struktūriniai padaliniai pradeda darbą naujame biure, įsikūrusiame verslo centre „Burės“ (Lvivo g. 25-104, Vilnius). Nuo šios datos naujose patalpose veiklą vykdo ir gyventojus aptarnaujantis ministerijos padalinys.

Į naująsias patalpas ministerija persikėlė po įvykdyto viešojo patalpų nuomos pirkimo. Konkursą laimėjusi bendrovė Eastnine 3Bures-1-2, UAB, pateikė ministerijos poreikius geriausiai atitinkantį ir ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą. Išnuomotose patalpose įrengtos darbo vietos, pagalbinės darbo organizavimo erdvės, bendros susitikimų ir pasitarimų zonos, asmenų aptarnavimo erdvė.

Sveikatos apsaugos ministerijos kancleris Liutauras Vičkačka pabrėžia, kad naujasis biuras ne tik geriau atitinka ministerijos veiklos poreikius, bet ir yra patogesnis gyventojams.

„Naujasis ministerijos biuras įsikūręs strategiškai patogioje Vilniaus vietoje, todėl jį lengva pasiekti tiek viešuoju transportu, tiek automobiliu iš įvairių miesto dalių. Į naujas patalpas tiek darbuotojams, tiek ir lankytojams patogu atvykti dėl gerai išvystytos infrastruktūros, vieta žinoma dėl netoliese esančių viešojo ir privataus sektoriaus paslaugų. Tikimės, kad naujoji aplinka užtikrins tinkamas darbo sąlygas darbuotojams ir prisidės prie veiklos efektyvumo, o gyventojams garantuos kokybišką aptarnavimą“, – sako ministerijos kancleris. 

Ankstesnės ministerijos patalpos Vilniaus g. 33, kurias SAM nuomojosi iš AB Turto banko, nebeatitiko šiuolaikinių poreikių pagal darbo vietų skaičių ir funkcines galimybes. Įvertinęs savo valdomo nekilnojamojo turto portfelį Vilniuje, AB Turto bankas neturėjo galimybės pasiūlyti ministerijai kitų reikiamo dydžio valstybei priklausančių patalpų, todėl buvo gautas AB Turto banko leidimas pačiai SAM išsinuomoti reikalingo dydžio patalpas Vilniuje, skelbiant patalpų nuomos pirkimą ir sudarant nuomos sutartį. 

Susidomėjimą dalyvauti konkurse buvo išreiškę septyni potencialūs tiekėjai, o pirminius pasiūlymus pateikė trys viešojo patalpų nuomos konkurso dalyviai. Po derybų ir galutinio pasiūlymo pateikimo konkursą laimėjusiu dalyviu buvo pripažinta Eastnine 3Bures-1-2, UAB, pateikusi ekonomiškai geriausią pasiūlymą. Sutartis sudaryta trims metams su galimybe ją pratęsti du kartus po 12          mėnesių, jei AB Turto bankas vis dar neturės tinkamų patalpų. 

Asmenis aptarnaujantis ministerijos padalinys dirba Mažosios burės 4-ajame aukšte. Atvykstantys gyventojai į asmenų aptarnavimo padalinį gali patekti laisvai, be specialių leidimų, per Mažosios burės įėjimus.

Nuo 2026 m. lapkričio 1 d. įsigalios reikšmingi Darbo kodekso pakeitimai, kurie palies tiek darbuotojus, tiek darbdavius. Keisis darbo sutarties nutraukimo darbdavio valia tvarka, darbo pareigų pažeidimų vertinimo terminai ir galutinio atsiskaitymo galimybės, daugiau lankstumo atsiras tariantis dėl darbo sąlygų su didesnį darbo užmokestį gaunančiais darbuotojais, taip pat nuotolinio darbo, darbo laiko režimų ir kolektyvinių darbo santykių srityse.

Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) kancleris Šarūnas Orlavičius atkreipia dėmesį, kad pakeitimų yra nemažai, todėl tiek darbdaviams, tiek darbuotojams svarbu iš anksto įvertinti, kaip naujosios nuostatos paveiks jų darbo santykius.

„Darbo kodekso pakeitimai apima labai skirtingas darbo santykių sritis – nuo atleidimo ir galutinio atsiskaitymo iki nuotolinio darbo bei individualių susitarimų, – pabrėžia Š. Orlavičius. – Todėl svarbu vertinti ne vieną atskirą pakeitimą, o jų visumą ir, svarbiausia, žinoti, nuo kada naujosios taisyklės bus taikomos.“

Nutraukiant darbo sutartį darbdavio valia reikės pagrįstos priežasties

Vienas iš svarbių pakeitimų susijęs su Darbo kodekso 59 straipsniu, reglamentuojančiu darbo sutarties nutraukimą darbdavio valia. Nuo lapkričio 1 d. darbdavys, turintis teisę taikyti šį darbo sutarties nutraukimo pagrindą, galės nutraukti darbo sutartį tik dėl pagrįstos priežasties. Išlieka pareiga darbuotoją įspėti prieš tris darbo dienas ir išmokėti ne mažesnę kaip šešių jo vidutinių darboužmokesčių dydžio išeitinę išmoką.

Taip pat nebelieka iki šiol galiojusio reikalavimo, kad darbo sutarties nutraukimo darbdavio valia priežastis nebūtų tarp Darbo kodekso 57 straipsnio 1 dalyje nurodytų priežasčių. Tai padidins teisinį aiškumą, sumažins ginčų riziką ir užtikrins, kad šia išimtine darbdavio teise būtų naudojamasi atsakingai, kartu išlaikant darbuotojo apsaugą per išeitinę išmoką.

Keičiasi ir terminų skaičiavimas, kai sprendžiama dėl darbo sutarties nutraukimo darbuotojui padarius darbo pareigų pažeidimą. Į vieno mėnesio terminą sprendimui dėl atleidimo priimti nebus įskaitomas laikas, kai darbuotojas nedirbo dėl laikinojo nedarbingumo ar atostogų.

„Darbdavio sprendimas nutraukti darbo santykius ir toliau negali būti formalus. Vertinant darbo pareigų pažeidimą turi būti atsižvelgiama į jo sunkumą, padarinius, aplinkybes, darbuotojo kaltę, ankstesnį jo elgesį ir darbo rezultatus, o pats atleidimas turi būti proporcinga priemonė“, – pažymi VDI kancleris.

Pokyčių numatyta ir tais atvejais, kai darbo sutartis nutraukiama nesant šalių valios. Jeigu darbo sutartis prieštarauja įstatymams, šių prieštaravimų negalima pašalinti, o darbuotojas nesutinka arba negali būti perkeltas į kitą laisvą darbo vietą, išeitinė išmoka nebus mokama, jeigu darbo sutarties prieštaravimas įstatymams atsirado dėl darbuotojo kaltės.

Daugiau aiškumo galutinai atsiskaitant

Nuo lapkričio keisis ir galutinio atsiskaitymo su darbuotoju galimybės. Jeigu darbo santykiams pasibaigus darbuotojui mokėtina suma viršys jo vieno mėnesio vidutinį darbo užmokestį, darbo sutarties šalys galės susitarti, kad suma, viršijanti vieno mėnesio vidutinį darbo užmokestį, būtų išmokėta vėliau.

Tačiau toks susitarimas negalės reikšti neapibrėžto atsiskaitymo atidėjimo – likusi suma turės būti išmokėta ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo darbo santykių pasibaigimo.

Didesnį darbo užmokestį gaunantiems darbuotojams – daugiau galimybių tartis

Daugiau individualių susitarimų galimybių atsiras darbuotojams, kurių darbo sutartyje nustatytas mėnesinis darbo užmokestis yra ne mažesnis negu du Valstybės duomenų agentūros paskutinio paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžiai.

Su tokiais darbuotojais bus galima plačiau susitarti dėl nukrypimo nuo Darbo kodekse ar kitose darbo teisės normose nustatytų imperatyvių taisyklių, jeigu susitarimu bus pasiekta darbdavio ir darbuotojo interesų pusiausvyra. Vis dėlto išliks sritys, kuriose nukrypti nuo įstatymo reikalavimų nebus galima, – tai, be kita ko, maksimalusis darbo ir minimalusis poilsio laikas, darbo sutarties sudarymas, darbuotojų sauga ir sveikata, lyčių lygybė bei nediskriminavimas.

Šiai darbuotojų grupei taip pat galės būti nustatytas ilgesnis išbandymo terminas – iki šešių mėnesių.

„Didesnė susitarimų laisvė nereiškia, kad darbo sutartyje galima nustatyti bet kokias sąlygas. Esminis kriterijus išlieka šalių interesų pusiausvyra, o kilus ginčui dėl tokio susitarimo teisėtumo jis galės būti vertinamas darbo ginčams dėl teisės nagrinėti nustatyta tvarka“, – akcentuoja Š. Orlavičius.

Keičiasi nuotolinio darbo ir darbo laiko režimo taisyklės

Pakeitimai palies ir darbuotojus, kuriems Darbo kodeksas suteikia papildomų garantijų derinant darbą su šeiminiais ar kitais įsipareigojimais.

Darbdavys ir toliau turės tenkinti teisę į tokią garantiją turinčių darbuotojų prašymus dirbti nuotoliniu būdu, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma dėl darbo organizavimo ar gamybos proceso ypatumų. Be to, dėl šios dalies kolektyvinėje sutartyje gali būti susitarta kitaip. Iš Darbo kodekso šalinama iki šiol buvusi papildoma išimtis, susijusi su per didelėmis sąnaudomis dėl nuotolinio darbo organizavimo.

Analogiškai tikslinama ir darbuotojų teisė prašyti dirbti jų pageidaujamu darbo laiko režimu – vertinant tokį prašymą esminę reikšmę turės darbo organizavimo ir gamybos proceso ypatumai.

Daugiau galimybių kolektyvinėse sutartyse

 Darbo kodekso pakeitimai apima ir kolektyvinius darbo santykius. Aukštesnio lygmens kolektyvinėse sutartyse atsiras daugiau galimybių susitarti dėl kasmetinių atostogų naudojimo ir kompensavimo.

Jose, be kita ko, galės būti nustatytas trumpesnis – dvejų metų – terminas, kuriam pasibaigus darbuotojas praranda teisę pasinaudoti visomis ar dalimi kasmetinių atostogų, jeigu faktiškai turėjo galimybę jomis pasinaudoti. Taip pat kolektyvinėse sutartyse galės būti numatyta galimybė tam tikrais atvejais už dalį nepanaudotų atostogų išmokėti piniginę kompensaciją.

Šiais pakeitimais siekiama skatinti darbuotojus laiku naudotis atostogomis, mažinti jų kaupimą ir sudaryti sąlygas efektyviau planuoti poilsio bei darbo laiką.

Pakeitimais taip pat stiprinamos darbo tarybų veiklos garantijos, įskaitant darbdavio pareigas, susijusias su jų veiklos finansavimu ir narių kvalifikacijos tobulinimu.

Svarbi data – lapkričio 1-oji

Darbo kodekso pakeitimo įstatymas Nr. XV-1058 priimtas 2026 m. birželio 25 d., o pagrindiniai jo pakeitimai įsigalios 2026 m. lapkričio 1 d.

VDI atkreipia dėmesį, kad pereinamosios nuostatos yra ne mažiau svarbios nei patys pakeitimai: iki 2026 m. spalio 31 d. pradėtoms procedūroms ir procesams, nustatytiems išbandymo terminams, pradėtiems darbo ginčams ir kitais įstatyme numatytais atvejais bus taikomos iki pakeitimų įsigaliojimo galiojusios Darbo kodekso nuostatos.

Darbo kodekso pakeitimai apima daugiau sričių, todėl darbdaviams ir darbuotojams svarbu susipažinti su visu pakeitimų paketu bei pereinamosiomis nuostatomis. Visą priimtą Darbo kodekso pakeitimo įstatymą ir jame nustatytus pakeitimus rasite čia.

„Lapkričio 1-oji nėra riba, nuo kurios automatiškai pagal naujas taisykles vertinama viskas, kas susiję su darbo santykiais, – pabrėžia Š. Orlavičius. – Įstatyme numatytos pereinamosios nuostatos, todėl kiekvienu atveju svarbu įvertinti ne tik pačią situaciją, bet ir tai, kada konkreti procedūra, procesas ar ginčas buvo pradėtas.“

Kontaktams:

 el. p. Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.