Siekiant sudaryti sąlygas gydymo įstaigoms nuo 2024 m. sausio 1 d. didinti medikų darbo užmokestį ne mažiau kaip 10 proc., sveikatos apsaugos ministro įsakymu padidintos asmens sveikatos priežiūros paslaugų bazinės kainos. Tai leis gydymo įstaigoms gauti papildomų lėšų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) ir skirti jas darbuotojų darbo užmokesčiui didinti. Pagal padidintus įkainius būtų atsiskaitoma už asmens sveikatos priežiūros paslaugas, suteiktas nuo šių metų lapkričio 1 d.

„Laikomės įsipareigojimų reguliariai didinti medicinos darbuotojų atlygius – tai daroma peržiūrint įkainius už paslaugas. Kita gera žinia, kad tai daroma nuo lapkričio 1 d., taip sudarant galimybę gydymo įstaigoms mokėti didesnius atlygius savo darbuotojams jau nuo sausio mėnesio. Atskiras dėmesys skiriamas ir slaugytojams, raginant gydymo įstaigų vadovus peržiūrėti ir didinti jų atlygius sparčiau. Tikiuosi, tai prisidės prie didesnio medikų motyvavimo ir jų pritraukimo bei išlaikymo viešosiose gydymo įstaigose“, – teigia sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Įkainiams padidinti 2024 m. PSDF biudžeto projekte numatytos papildomos planinės lėšos – 178 mln. eurų. Šių metų lapkričio ir gruodžio mėnesiais suteiktoms asmens sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti numatoma papildomai skirti apie 28 mln. eurų. Tokiu būdu gydymo įstaigos jau 2024 m. sausio mėnesį galės gauti daugiau lėšų už suteiktas paslaugas ir didinti darbuotojų darbo užmokestį.

Skirtingų sveikatos priežiūros paslaugų grupių bazinės kainos padidintos skirtingu procentiniu dydžiu, atsižvelgiant į tai, kokią dalį atitinkamas paslaugas teikiančių įstaigų bendrųjų sąnaudų sudaro sąnaudos darbo užmokesčiui. Kai kurių paslaugų bazinės kainos jau buvo padidintos anksčiau ir šiuo etapu nebuvo didinamos. Taip pat nesikeitė įkainiai tų paslaugų, į kurių kainą nėra įskaičiuojamas darbo užmokestis (pvz., priedų, mokamų už medicinos pagalbos priemones, vaistus, procedūras ir kraujo komponentus, turinčių įtakos faktinei aktyviojo gydymo atvejo kainai).

 Be to, gydymo įstaigoms planuojama apmokėti visas per antrąjį šių metų pusmetį suteiktas viršsutartines ambulatorines, dienos, prevencines, slaugos ir kitas paslaugas, taip pat iki 30 proc. 2023 m. suteiktų viršsutartinių stacionarinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų, taip pilnai kompensuojant kintamąsias įstaigų sąnaudas, susijusias su padidėjusiais stacionarinių pacientų srautais. Tam papildomai šį mėnesį numatoma skirti apie 37 mln. eurų PSDF biudžeto rezervo lėšų. Paminėtina, kad šį mėnesį dar planuojama skirti iki 60 mln. eurų papildomai kompensuoti stacionarinėms aktyviojo gydymo paslaugas teikiančioms įstaigoms už šiais metais suteiktas skubiosios pagalbos paslaugas.

SAM primena, kad šių metų spalio 16 d. Sveikatos apsaugos ministerija ir devynios medikus atstovaujančios profesinių sąjungųorganizacijos pasirašė susitarimą dėl užpernai sudarytos Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (LNSS) šakos kolektyvinės sutarties atnaujinimo. Pagal atnaujintą sutartį, 2024 m. viešųjų gydymo įstaigų medicinos darbuotojų atlygiui apskaičiuoti taikomas didesnis bazinis dydis – jis bus prilygintas praėjusių (2023 m.) metų Vyriausybės nustatytai minimaliajai mėnesinei algai.

Įgyvendinant atnaujintos sutarties nuostatas, sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtinta rekomendacija gydymo įstaigoms dėl padidintų įkainių gautas papildomas lėšas skirti darbuotojų darbo užmokesčiui nuo 2024 m. sausio 1 d. didinti, siekiant, kad vidutinis darbo užmokestis įstaigoje didėtų vidutiniškai ne mažiau kaip 10 proc.

Prognozuojama, kad vidutinis darbo užmokestis viešojoje gydymo įstaigoje dirbančiam gydytojui 2024 m. sudarys  4 411 eurų prieš mokesčius ir sieks 2,1 šalies vidutinio atlygio. Tai 401 euru daugiau nei buvo 2023 m. I pusmetį. Slaugytojams vidutinis darbo užmokestis 2024 m. turėtų sudaryti  2 261 eurą prieš mokesčius ir sieks 1,1 šalies vidutinio atlyginimo. Tai 206 eurais daugiau nei 2023 m. I pusmetį.

SAM Komunikacijos  skyrius

Jei lankausi pas psichologą, darbdaviui apie tai nereikia žinoti

Darbuotojų baimė kreiptis psichikos sveikatos pagalbos, dvejonės dėl konfidencialumo, savikritika ir netikėjimas psichinės pagalbos paslaugomis vis dar gajus. Darbuotojo psichikos sveikatos gerovė turėtų būti vienas esminių darbdavio prioritetų. Juk nuo darbuotojo emocinės ir psichinės gerovės tiesiogiai priklauso ir darbuotojo kuriama vertė darbdaviui.

Ar gali, darbuotojui apsilankius pas psichologą, būti apribota teisė dirbti? Ir ar darbdavys gali rinkti informaciją apie darbuotojo psichikos sveikatą? Apskritai – kaip darbdavys gali padėti darbuotojui, ir atvirkščiai? Kada privalu psichinę sveikatą tikrinti?Darbdavys negali domėtis darbuotojo vizitais pas specialistą

Darbdavys teisiškai negali domėtis darbuotojo sveikatos būkle ar prašyti pateikti su tuo susijusią informaciją, kai tai nesusiję su tiesioginiu darbo funkcijos atlikimu (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 41 str. 1 d.). Taip pat jis negali tvarkyti darbuotojo sveikatos duomenų, nebent kalbame arba apie būtinąją profilaktinę patikrą, arba darbo medicinos tikslus, kad darbdavys įvertintų darbuotojo darbingumą (Bendrojo duomenų apsaugos reglamento 9 str. 1–2 d.).

Tiesa, psichikos sveikatos būklė, siekiant įsitikinti darbuotojo tinkamumu darbui, gali būti vertinama, tačiau tik per privalomąjį sveikatos tikrinimą įsidarbinant ir profilaktinius tikrinimus, jeigu tai yra būtinasis, t. y. darbuotojo pareigybės, reikalavimas darbo funkcijoms vykdyti.

 Kada darbuotojui gali būti reikalinga psichiatro konsultacija?

Į psichiatrą darbuotojas kreiptis privalo, tik kai yra realūs tam tikri profesinės rizikos veiksniai ir (arba) indikacijos. Pavyzdžiui, kontraindikacijos – darbai su kai kuriomis cheminėmis medžiagomis, jonizuojančia spinduliuote, kai padidėjęs atmosferos slėgis, vyrauja toksikomanija, alkoholizmas, psichikos sveikatos ar elgesio sutrikimai, ypač paūmėjimo epizodais (žr. 2000 m. gegužės 31 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos įsakymu Nr. 301 patvirtinto 13 priedo „Asmenų, dirbančių darbo aplinkoje, kurioje galima profesinė rizika (kenksmingų veiksnių poveikis ir (arba) pavojingas darbas), privalomo sveikatos tikrinimo tvarkos aprašas“ (toliau – Aprašas) 1 ir 2 lenteles). 

Visgi akcentuotina, kad visa informacija apie paciento sveikatos būklę, diagnozę, prognozę ir gydymą yra visiškai konfidenciali, ir asmens medicinos knygelėje ar pažymoje (F Nr. 086/a, F Nr. 047/a arba F Nr.048/a) nei diagnozė, nei ligų grupė nenurodoma. Tokia sveikatos informacija galima naudotis tik dėl dirbančiojo interesų, gerbiant jo privatumą (Aprašo 3 lentelė). Gydytojas, patikrinęs darbuotojo sveikatą, nurodo tik išvadą dėl darbuotojo profesinio tinkamumo: „dirbti gali“, „dirbti gali, bet ribotai“ (nurodo kaip) arba „dirbti negali“. Pažyma ar įrašas asmens medicinos knygelėje pateikiamas tiesiogiai asmeniui, ir jis šį dokumentą pateikia darbdaviui (Aprašo 26 p.).

Psichologas ir psichiatras – ne tas pats: šių specialistų funkcijos skiriasi

Medicinos psichologai atlieka psichologinę diagnostiką ir įvertinimą, teikia psichologinio konsultavimo paslaugas ir padeda spręsti bendravimo, santykių su aplinkiniais ir asmenines problemas, šeiminio gyvenimo sunkumus, tarpasmeninius konfliktus, teikia psichologinę pagalbą ir (arba) pirminio lygio psichologinės-psichoterapinės intervencijos paslaugas asmenims, išgyvenusiems krizines situacijas ir (arba) patyrusiems psichologines traumas.

Taigi tik psichiatras gali oficialiai diagnozuoti visus psichikos ir elgesio sutrikimus bei skirti reikiamą gydymą vaistais ir (arba) psichologo konsultacijas arba psichoterapinį gydymą. Psichiatras taip pat gali išrašyti siuntimą į dienos stacionarą, ligoninę (stacionarą) arba psichosocialinę reabilitaciją.

Psichikos sveikatos sutrikimai, kai darbuotojas negali dirbti

Kai kurie psichikos sveikatos sutrikimai gali riboti galimybę užimti tam tikras pareigas (pavyzdžiui, teisėjo, prokuroro, statutinio, kario ar žvalgybos pareigūno, ar dirbti tam tikrus darbus (pavyzdžiui, naktį, vairuoti). Visos išimtys – čia.

Galimos pasekmės darbuotojui, darbdaviui neteisėtai renkant informaciją apie sveikatą

Darbdavys, neteisėtai rinkdamas informaciją apie darbuotojo psichikos sveikatos gydymą, gali pakenkti jo sveikatai. Darbuotojui suvokus, kad jo sveikatos informacija gali būti naudojama prieš jį, žmogus gali būti linkęs vengti kreiptis pagalbos į specialistus. Maža to, tokios informacijos rinkimas pažeidžia darbuotojo teisę į privatų gyvenimą ir asmens duomenų apsaugą (DK 27 str. 1 d.). Darbuotojas turi teisę į asmeninės informacijos konfidencialumą, įskaitant informaciją apie jo sveikatą, jei tai, kaip minėta anksčiau, nėra susiję su jo tiesioginių darbo funkcijų atlikimu. Informacijos apie darbuotojo sveikatą darbdavys negali rinkti ir dėl to, kad tai gali diskriminuoti darbuotoją (DK 26 str. 1 d.). Kitaip tariant, darbdavys, turintis informacijos apie darbuotojo psichikos sveikatos problemas, gali jį diskriminuoti darbo vietoje.

Darbuotojo teisė, darbdaviui bandant rinkti informaciją apie sveikatą

Jei darbdavys bando rinkti informaciją apie darbuotojo psichikos sveikatos gydymąsi, kai tai tiesiogiai nesusiję su jo darbo funkcijos atlikimu, darbuotojas turi visišką teisę atsisakyti pateikti šią informaciją. Be to, jis gali kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją arba į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją, jei darbdavys ir toliau bando rinkti šią informaciją.

Darbdavio atsakomybė už darbuotojo psichinę sveikatą

Darbdavys privalo užtikrinti, kad darbo sąlygos ir darbo aplinka užkirstų kelią psichikos sveikatos problemų atsiradimui.

Būtina įvertinti psichosocialinę darbo aplinką ir atpažinti rizikos veiksnius, kurie sukelia įtampą darbuotojams arba lemia jų stresines reakcijas. Darbo reikalavimai, darbo krūvis, terminai, per kuriuos darbuotojas turi įgyvendinti užduotis, darbo paskirstymas, psichologinis smurtas – tai tik vos keletas darbuotojų psichinę sveikatą žalojančių veiksnių.

Rūpintis savo darbuotoju, kuriančiu vertę darbdaviui, – atsakingo darbdavio pareiga. Svarbu, kad darbo mikroklimatas skatintų darbuotojus rūpintis savo psichikos sveikata, o ne atgrasytų ir baugintų.

VDI informacija