Europos Parlamentas ragins Europos Komisiją pasiūlyti teisinių iniciatyvų, padedančių išvengti psichosocialinių rizikų darbe. Tai – antras kartas per vos keturis mėnesius.

Nors Europos Parlamentas siekia atnaujinti sveikatą ir saugumą reglamentuojančią teisinę bazę, psichikos sveikatos problemos, su kuriomis per gyvenimą susidurs bent ketvirtadalis europiečių, dar nėra atliepiamos tinkamoje teisinėje tvarkoje. Europos profesinės sąjungos (Europos profesinių sąjungų konfederacija, „Eurocadres“, EFFAT, EPSU, industriAll) yra EndStress.EU platformos dalis. Neseniai jos kreipėsi į Europos komisarą Schmidt, kviesdamos EK pasiūlyti šiai problemai skirtą teisinę iniciatyvą ir atkreipiant dėmesį, kad:

• ketvirtadalis Europos darbuotojų mano, kad dėl darbo rizikuoja savo saugumu ir sveikata;
• Europos ekonomika vien dėl su darbu susijusios depresijos kasmet praranda 620 mlrd. eurų;
• 80 proc. įstaigų ES aptinkamas bent vienas psichosocialinės rizikos faktorius, vis tik veiksmų planus, kaip išvengti psichosocialinių rizikų darbovietėse, turi mažiau nei 40 proc. darboviečių; 88% ES darbuotojų patiria su stresu susijusių problemų darbe;
• jauni žmonės keturis kartus dažniau linkę susidurti su depresija ar nerimu nei suaugusieji (64 proc. jaunuolių tarp 18-34 metų 2021 m. rizikavo susidurti su depresija).

Pasak ETUC generalinio sekretoriaus pavaduotojo Claes-Mikael Stahl, niekas neturėtų rizikuoti sveikata dėl darbo. „Mūsų nariai, Europos darbuotojai tiek iš viešojo, tiek privataus sektoriaus pastariaisias metais dirbo per nemažai krizių – nuo COVID-19 pandemijos, Rusijos įsiveržimo į Ukrainą ir išaugusių pragyvenimo sąnaudų; visa tai sukėlė daugybę psichikos sveikatos rizikų mūsų piliečiams. Jiems reikalinga adekvati apsauga darbovietėse“, – kontekstą nupasakoja jis.

Tuo metu „Eurocadres“ prezidentė Nayla Glaise sako, kad tyrimas parodė, jog ES lygio direktyva galėtų palengvinti Europos darbuotojų situaciją užtikrinant vienodą minimalios apsaugos lygį šalyse narėse. Kol kas atsakas krizėms skirtingose valstybėse skyrėsi – savanoriški įrankiai, darbdavių skiriami ištekliai pasirodė nepakankami.

„Nors vertiname kolektyvinių susitarimų vaidmenį, saugumo gaires bei kitas priemones darbovietėse, visos šios pastangos turėtų būti pastiprintos ES lygio teisiniu reglamentavimu. Dėl to kviečiame EK pasiūlyti tam pakankamas priemones“, – sako N. Glaise.

 ETUC informacija

LPSK intormacija