VDI dažnai sulaukia klausimų apie nemokamas atostogas ir jų suteikimo tvarką. Nemokamos atostogos – ypač geras sprendimas, kai darbuotojas nėra sukaupęs kasmetinių atostogų arba jas yra jau išnaudojęs, tačiau jam reikia laikinai sustabdyti savo darbo veiklą dėl asmeninių priežasčių, sveikatos būklės ir pan.

Nors už nemokamas atostogas darbuotojui nemokama, tačiau grįžus iš jų darbuotojui turi būti užtikrintos visos jo darbo sutartyje sutartos darbo sąlygomis. Tam, kad galima būtų tinkamai pasinaudoti minėtomis atostogomis, labai svarbu žinoti ir suprasti teisinį reglamentavimą.

„Nemokamos atostogos paprastai suteikiamos darbuotojui raštiškai paprašius ir darbdaviui sutikus, tačiau Darbo kodeksas numato tam tikrus atvejus, kai darbdavys privalo tenkinti darbuotojo prašymą suteikti nemokamas atostogas“, – akcentuoja Darbo teisės skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė I. Piličiauskaitė-Dulkė.

Tokie atvejai įtvirtinti Darbo kodekso 137 straipsnio 1 dalyje. Darbdavys privalo tenkinti darbuotojo prašymą suteikti nemokamas atostogas, jeigu jį pateikia:

1) darbuotojas, auginantis vaiką iki keturiolikos metų, – iki 14 kalendorinių dienų;

2) neįgalus darbuotojas ir darbuotojas, auginantis neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų ar slaugantis neįgalų asmenį, kuriam nustatytas nuolatinės slaugos būtinumas, – iki 30 kalendorinių dienų;

3) vaiko motinos nėštumo ir gimdymo atostogų metu ir atostogų vaikui prižiūrėti metu tėvas jo pageidavimu (motina – tėvo atostogų vaikui prižiūrėti metu); šių atostogų bendra trukmė negali viršyti 3 mėnesių;

4) darbuotojas, slaugantis sergantį šeimos narį ar kartu su darbuotoju gyvenantį asmenį, arba darbuotojas, pateikęs sveikatos priežiūros įstaigos išvadą apie jo sveikatos būklę, – tiek laiko, kiek rekomenduoja sveikatos priežiūros įstaiga;

5) darbuotojas santuokai sudaryti – iki 3 kalendorinių dienų;

6) darbuotojas dalyvauti mirusio šeimos nario laidotuvėse – iki 5 kalendorinių dienų;

7) darbuotojas kolektyvinėje sutartyje nustatytais atvejais ir tvarka – joje nustatytos trukmės.

Anot I. Piličiauskaitės-Dulkės, darbdavys anksčiau minėtais atvejais privalo tenkinti darbuotojo prašymą suteikti nemokamas atostogas. Visais kitais atvejais darbdavys turi teisę apsvarstyti darbuotojo prašymą suteikti nemokamas atostogas ir sutikti arba nesutikti suteikti minėtas atostogas.

„Tiesa, darbo teisės aktai nenumato motyvų, dėl kurių darbdavys galėtų nesuteikti nemokamų atostogų, todėl kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant klausimą dėl nemokamų atostogų suteikimo arba nesuteikimo, išskyrus Darbo kodekso 137 straipsnio 1 dalyje numatytus atvejus, kai privaloma suteikti nemokamas atostogas, darbdavys turėtų vadovautis bendraisiais protingumo, sąžiningumo ir bendradarbiavimo principais, – pabrėžia Darbo teisės skyriaus vedėja. – Dėl nemokamų atostogų nesuteikimo kilę ginčai gali būti sprendžiami kreipiantis į darbo ginčų komisiją Darbo kodekso IV dalyje „Darbo ginčai“ nustatyta tvarka.“

Svarbu akcentuoti, kad nemokamos atostogos nėra kasmetinių atostogų alternatyva, todėl gali turėti tam tikrų pasekmių, susijusių su socialiniu draudimu, atostogų kaupimu ir t. t.

„Jeigu nemokamos atostogos suteiktos pagal Darbo kodekso 137 straipsnio 1 dalyje numatytus atvejus, – pastebi I. Piličiauskaitė-Dulkė, – tuomet per visą jų laikotarpį darbuotojas įprastai kaupia kasmetines atostogas. – Jeigu kasmetinės atostogos suteiktos be svarbių priežasčių, tuomet darbuotojas tik per pirmas dešimt darbo dienų nemokamų atostogų kaupia kasmetines atostogas, o per visas likusias – nekaupia.“

Kontaktams:

Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

VDI dažnai sulaukia klausimų apie nemokamas atostogas ir jų suteikimo tvarką. Nemokamos atostogos – ypač geras sprendimas, kai darbuotojas nėra sukaupęs kasmetinių atostogų arba jas yra jau išnaudojęs, tačiau jam reikia laikinai sustabdyti savo darbo veiklą dėl asmeninių priežasčių, sveikatos būklės ir pan.

Nors už nemokamas atostogas darbuotojui nemokama, tačiau grįžus iš jų darbuotojui turi būti užtikrintos visos jo darbo sutartyje sutartos darbo sąlygomis. Tam, kad galima būtų tinkamai pasinaudoti minėtomis atostogomis, labai svarbu žinoti ir suprasti teisinį reglamentavimą.

„Nemokamos atostogos paprastai suteikiamos darbuotojui raštiškai paprašius ir darbdaviui sutikus, tačiau Darbo kodeksas numato tam tikrus atvejus, kai darbdavys privalo tenkinti darbuotojo prašymą suteikti nemokamas atostogas“, – akcentuoja Darbo teisės skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė I. Piličiauskaitė-Dulkė.

Tokie atvejai įtvirtinti Darbo kodekso 137 straipsnio 1 dalyje. Darbdavys privalo tenkinti darbuotojo prašymą suteikti nemokamas atostogas, jeigu jį pateikia:

1) darbuotojas, auginantis vaiką iki keturiolikos metų, – iki 14 kalendorinių dienų;

2) neįgalus darbuotojas ir darbuotojas, auginantis neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų ar slaugantis neįgalų asmenį, kuriam nustatytas nuolatinės slaugos būtinumas, – iki 30 kalendorinių dienų;

3) vaiko motinos nėštumo ir gimdymo atostogų metu ir atostogų vaikui prižiūrėti metu tėvas jo pageidavimu (motina – tėvo atostogų vaikui prižiūrėti metu); šių atostogų bendra trukmė negali viršyti 3 mėnesių;

4) darbuotojas, slaugantis sergantį šeimos narį ar kartu su darbuotoju gyvenantį asmenį, arba darbuotojas, pateikęs sveikatos priežiūros įstaigos išvadą apie jo sveikatos būklę, – tiek laiko, kiek rekomenduoja sveikatos priežiūros įstaiga;

5) darbuotojas santuokai sudaryti – iki 3 kalendorinių dienų;

6) darbuotojas dalyvauti mirusio šeimos nario laidotuvėse – iki 5 kalendorinių dienų;

7) darbuotojas kolektyvinėje sutartyje nustatytais atvejais ir tvarka – joje nustatytos trukmės.

Anot I. Piličiauskaitės-Dulkės, darbdavys anksčiau minėtais atvejais privalo tenkinti darbuotojo prašymą suteikti nemokamas atostogas. Visais kitais atvejais darbdavys turi teisę apsvarstyti darbuotojo prašymą suteikti nemokamas atostogas ir sutikti arba nesutikti suteikti minėtas atostogas.

„Tiesa, darbo teisės aktai nenumato motyvų, dėl kurių darbdavys galėtų nesuteikti nemokamų atostogų, todėl kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant klausimą dėl nemokamų atostogų suteikimo arba nesuteikimo, išskyrus Darbo kodekso 137 straipsnio 1 dalyje numatytus atvejus, kai privaloma suteikti nemokamas atostogas, darbdavys turėtų vadovautis bendraisiais protingumo, sąžiningumo ir bendradarbiavimo principais, – pabrėžia Darbo teisės skyriaus vedėja. – Dėl nemokamų atostogų nesuteikimo kilę ginčai gali būti sprendžiami kreipiantis į darbo ginčų komisiją Darbo kodekso IV dalyje „Darbo ginčai“ nustatyta tvarka.“

Svarbu akcentuoti, kad nemokamos atostogos nėra kasmetinių atostogų alternatyva, todėl gali turėti tam tikrų pasekmių, susijusių su socialiniu draudimu, atostogų kaupimu ir t. t.

„Jeigu nemokamos atostogos suteiktos pagal Darbo kodekso 137 straipsnio 1 dalyje numatytus atvejus, – pastebi I. Piličiauskaitė-Dulkė, – tuomet per visą jų laikotarpį darbuotojas įprastai kaupia kasmetines atostogas. – Jeigu kasmetinės atostogos suteiktos be svarbių priežasčių, tuomet darbuotojas tik per pirmas dešimt darbo dienų nemokamų atostogų kaupia kasmetines atostogas, o per visas likusias – nekaupia.“

Kontaktams:

Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Darbo kodekso148 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbdavys ne rečiau kaip kartą per mėnesį raštu arba elektroniniu būdu privalo darbuotojui pateikti informaciją apie jam apskaičiuotas, išmokėtas ir išskaičiuotas sumas ir apie dirbto darbo laiko trukmę, atskirai nurodydamas viršvalandinių darbų trukmę.

Darbo teisės skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė Ieva Piličiauskaitė-Dulkė akcentuoja, kad darbdavys privalo teikti informaciją nepriklausomai nuo to, ar darbuotojas prašo, kad jam būtų įteiktas algalapis, ar – ne. „Algalapis darbuotojui turi būti teikiamas nepriklausomai nuo jo profesijos, užimamų pareigų, išdirbto laiko, etato dydžio ar panašiai“, – pabrėžia Darbo teisės skyriaus vedėja.

Paklausta, kam reikalingi apskaitos lapeliai, teisininkė pabrėžia, jog juos teikti privaloma, kad darbuotojas pasitikrintų, ar teisingai deklaruotas darbo laikas ir nukrypimai nuo darbo laiko normos, pvz., teisingai užfiksuotas naktinis, viršvalandinis ar darbas poilsio, švenčių dienomis.

„Svarbiausia informacija, kuri svarbi  konkretaus mėnesio darbo užmokesčio dydžiui – dirbtas darbo laikas, – akcentuoja I. Piličiauskaitė-Dulkė. – Darbuotojas turi žinoti, ar teisingai apskaičiuotas darbo užmokestis už konkretų mėnesį, ir jei kiltų ginčas ar būtų neišmokėtas atlyginimas, jis turėtų svarbų įrodymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą ar neišmokėtą darbo užmokestį.“

Anot vyriausiosios darbo inspektorės, per mėnesį priskaičiuotas darbo užmokestis – tai dažniausiai darbo sutartyje sulygtas darbo užmokestis. Jeigu yra sutarta mėnesinė alga, tai išdirbus visą mėnesį ji turi būti priskaičiuota. Gali būti, kad atlyginimo lapelyje bus nurodytas ir darbo užmokesčio priedas ar tam tikro laikotarpio premija. Kaip mokami priedai ar premijos galima sužinoti įmonės darbo apmokėjimo sistemoje. „Beje, – akcentuoja I. Piličiauskaitė-Dulkė, – kiekvienoje įmonėje, kurioje yra 20 ir daugiau darbuotojų, turi būti parengta ir darbuotojams prieinama darbo apmokėjimo sistema, kurioje detaliau turi būti aprašyta darbo užmokesčio skyrimo tvarka.“

Kalbėdama apie darbo užmokesčio atsiskaitymo lapelyje būtiną nurodyti informaciją, Darbo teisės skyriaus vedėja pabrėžia, kad priskaitymų dalyje turi būti nurodytos visos darbuotojui mokamos sumos, taip pat ir išskaičiuotos sumos, tai yra atskaityti mokesčiai ar išskaitos, jeigu tokių buvo.„Priskaičiavus algą ir atskaičiavus mokesčius, susidaro darbuotojui išmokėtina suma, – informuoja I. Piličiauskaitė-Dulkė. – Jeigu darbuotojas negauna darbo užmokesčio avanso ar per mėnesį nebuvo kitų tarpinių išmokėjimų, tai dažniausiai darbuotojui būna viskas aišku – iš priskaičiuotų su darbo santykiais susijusių sumų yra išskaičiuojami mokesčiai.“

 Svarbu akcentuoti, kad Darbo kodeksas leidžia teikti algalapį tiek popierine, tiek elektronine forma.

Ką daryti, jei darbuotojas negauna algalapių? Tokiu atveju jis turi teisę kreiptis su rašytiniu skundu (prašymu) į VDI teritorinį skyrių dėl situacijos identifikavimo ir poveikio priemonių darbdavio atžvilgiu pritaikymo. Neteikiantys algalapių darbdaviai gali būti nubausti Administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka.

VDI informacija