Liepos 24 d. Trišalės tarybos nariai susirinko į informacinį-konsultacinį pasitarimą dėl minimalios mėnesio algos (MMA) nustatymo metodikos.

Pernai Trišalei tarybai apsisprendus dėl formulės (MMA ir VDU santykis – 45-50 proc.) šiemet paaiškėjo, jog visi skirtingai ją supranta. Vyriausybė, siūlydama nuo kitų metų MMA kelti iki 420 eurų, remiasi Lietuvos banko rekomendacija vidutinį darbo užmokestį (VDU) skaičiuoti be priedų, kaip tai daro Europos statistikos agentūra Eurostat, ir darbdaviai linkę tam pritarti. Tuo tarpu profesinės sąjungos mano, jog MMA formulėje VDU turi būti faktiškai gaunamas darbo užmokestis, ir siūlo MMA kelti iki 450 eurų.

Lietuvos statistikos departamento Darbo statistikos skyriaus vedėjo pavaduotoja Dalia Ilekytė informavo, kaip Lietuvoje skaičiuojamas vidutinis darbo užmokestis (VDU). Anot jos, į VDU įeina visi darbo apmokėjimo elementai, kurie nurodyti teisės aktuose, t.y. nereguliarūs priedai, premijos etc, išskyrus išeitines išmokas, pašalpas.

Lietuvos banko ekonomistas Tomas Šiaudvytis, pristatydamas argumentus, kodėl apskaičiuojant VDU minėtai formulei reikia taikyti Eurostat metodiką, pabrėžė, jog priešingu atveji Lietuva ES kontekste būtų labai išskirtinė. Pritarus profesinių sąjungų pasiūlymui VDU ir MMA santykis esą perkoptų 50 proc., o Lietuva atsidurtų lentelės viršuje kartu su Slovėnija.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė, šiuo metu pirmininkaujanti Trišalei tarybai, Inga Ruginienė paklausė Lietuvos banko atstovų, ar yra atlikti tyrimai, kurie aiškiai parodytų, kad perkopus 50 proc. VDU ir MMA santykio ribą, atsiranda koks nors pavojus ekonomikai. Pasirodo, tokių tyrimų nėra daryta, o minimas skaičius tėra rekomendacinio pobūdžio.

Darbdavių atstovai priminė apie svarstytiną galimybę kartus su MMA kėlimu nustatyti ir didesnį neapmokestinamųjų pajamų dydį.

 Profesinių sąjungų poziciją dėl MMA dydžio , kurią išsakė LPSK pirmininkė I. Ruginienė , galima išgirsti šiame video.

LPSK informacija

Šeimos įsipareigojimų ir darbo derinimas yra vienas sunkiausių iššūkių, tačiau ne visi žino, kad pagal Darbo kodeksą tėvai, auginantys 2 ir daugiau vaikų iki 12 metų ar vieną neįgalų vaiką iki 18 metų gali pasinaudoti papildomomis poilsio dienomis.

Šios apmokamos poilsio dienos vadinamos mamadieniais arba tėvadieniais. Jos priklauso abiems tėvams kiekvieną mėnesį.

1 papildoma poilsio diena per mėnesį: kiekvienam iš tėvų, auginančių 2 vaikus iki 12 metų arba vieną neįgalų vaiką iki 18 metų.

2 papildomos poilsio dienos per mėnesį: kiekvienam iš tėvų, auginančių 3 ir daugiau vaikų.

Šis papildomas poilsio laikas gali būti panaudojamas ir kitaip. Pavyzdžiui, jeigu darbuotojui priklauso 1 papildoma poilsio diena, jis gali prašyti sutrumpinti darbo laiką 2 valandomis per savaitę. Kitaip tariant, mama ar tėvas gali kiekvieną penktadienį ar kitą savaitės dieną dirbti 2 valandomis trumpiau.

Jeigu darbuotojui priklauso 2 papildomos poilsio dienos per mėnesį, jis gali prašyti sutrumpinti darbo laiką 4 valandomis per savaitę. Vadinasi, kiekvieną penktadienį ar kitą savaitės dieną mama ar tėtis gali dirbti 4 valandomis trumpiau.

Darbuotojų, dirbančių ilgesnėmis nei 8 valandos pamainomis, prašymu šis papildomas poilsio laikas gali būti sumuojamas kas trys mėnesiai.

Laisvas pusdienis pirmąją mokslo metų dieną. Tėvams, kurie turi 1 ar daugiau vaikų iki 14 metų, besimokančių pagal priešmokyklinio, pradinio ar bendrojo ugdymo programą, ir kurie neturi teisės į papildomas poilsio dienas, priklauso pusė laisvos dienos pirmąją mokslo metų dieną. Šis laikas taip pat yra apmokamas mokant vidutinį darbuotojo darbo užmokestį. 

Daugiau kasmetinių atostogų vienišiems tėvams. Tėvams, kurie vieni augina vaiką iki 14 metų ar neįgalų vaiką iki 18 metų priklauso daugiau kasmetinių atostogų – 25 darbo dienos, jei dirbama penkias dienas per savaitę ir 30 darbo dienų, jei dirbama šešias dienas per savaitę.

Įprastai darbuotojams numatyta minimali kasmetinių atostogų trukmė – 20 darbo dienų (arba 24 darbo dienos, jei dirbama šešias dienas per savaitę).

Ką daryti, jei darbdavys nesutinka suteikti papildomos laisvos dienos? Jeigu darbdavys neužtikrina Darbo kodekso nuostatų laikymosi, tuomet darbuotojui rekomenduojama į darbo ginčų komisijas, kurios veikia prie teritorinių Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) skyrių.

SADM informacija

Liepos 20 d. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) būstinėje ekonomistas Justas Mundeikis profesinių sąjungų atstovams pristatė galimas minimalios mėnesio algos (MMA) apskaičiavimo metodikas. Ekonomistas kartu su profsąjungininkais ieškojo atsakymų į klausimus, kuri formulė „teisinga“, ar formulė yra pakankamai gera, ir kokie modifikavimai būtų prasmingi (infliacija, darbo našumas, ekonomikos augimo svyravimai etc.)?

J. Mundeikio teigimu, 2017 m. Trišalėje taryboje susitarus dėl MMA nustatymo formulės, šalys skirtingai ją suprato. Nuspręsta, kad MMA ir vidutinio darbo užmokesčio (VDU) santykis turėtų būti 45-50 proc., tačiau į tą ribą telpa labai daug kintamųjų, kurie nėra įvertinti. Be to, 50 proc. riba, anot jo, nėra absoliuti, ir kol nėra ekonominių tyrimų, galinčių pagrįsti šį santykį, lieka tik politiškai susitarti Trišalėje taryboje.

Kitas niuansas, dėl kurio taip pat reikia susitarti, koks formulėje turėtų būti naudojamas VDU – esamas ar prognozuojamas; Lietuvos statistikos departamento apskaičiuojamas ar naudojamas Eurostat.

Susitikimas su ekspertu surengtas prieš liepos 24 d. įvyksiantį Trišalės tarybos narių susitikimą, kuriame bus kalbama apie MMA apskaičiavimo metodiką. Šis posėdis rengiamas neradus sutarimo dėl MMA kėlimo nuo 2019 m. sausio 1 d. Dar kartą – jau trečiąjį –MMA klausimą Trišalė taryba svarstys rugpjūčio 28 d.

Primename, jog Vyriausybė siūlo MMA kelti iki 420, o profesinės sąjungos – iki 450 eurų.

LPSK informacija

Liepos 10 d.  naujos sudėties Trišalė taryba (TT) susirinko į pirmąjį posėdį.  Profesinių sąjungų pasiūlymui tarybos pirmininko rotacijos startu laikyti liepos mėnesį, būtent tada, kai pradeda dirbti nauji tarybos nariai, nebuvo pritarta. Bendru sutarimu toliau TT liko vadovauti Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė. Profesinės sąjungos tarybai pirmininkaus dar tris mėnesius, vėliau ši teisė pereis Vyriausybės atstovams.

Toliau posėdyje buvo tęsiamos diskusijos dėl minimalios  mėnesio algos (MMA) kėlimo nuo 2019 m. sausio 1 d. Lietuvos banko (LB) atstovas, iš naujo pristatydamas ekonomikos raidą ir perspektyvas (vienas pristatymas jau buvo ankstesniame posėdyje) pasiūlė kitą vidutinio darbo užmokesčio (VDU) apskaičiavimo metodiką, nei tai daro Statistikos departamentas. Kadangi šis dydis yra svarbus apskaičiuojant MMA pagal TT sutartą formulę, užvirė aštrios diskusijos.

LB pasiūlė VDU skaičiuoti pagal Eurostato metodiką, t.y., imti dydį, koks yra numatytas darbo sutartyje, neįskaičiuojant į jį įvairių išmokų, premijų ir priedų. Tokiu būdu VDU sumažėja apie 50 eurų ir pritaikius sutartą formulę išeina, kad 2019 m. MMA turėtų kilti iki 420 eurų.

Lietuvos banko prezentaciją Trišalei tarybai galite rasti čia.

Profesinių sąjungų atstovai nesutiko su tokiu skaičiavimu teigdami, jog Darbo kodekse, Vyriauybės nutarime numatyta, kad VDU sudaro tiek bazinis atlyginimas, tiek  įvairūs priedai, priemokos bei premijos. Jie prašė neiškreipti darbo užmokesčio sąvokos ir laikytis sutartos metodikos. Taip pat buvo siūloma nežiūrėti vien aklai į formules, o matyti ir Lietuvos žmones, kurių pajamos ES kontekste atrodo apgailėtinai.

Vyriausybės ir darbdavių atstovai atkakliai laikėsi LB pasiūlymo, tad profesinėms sąjungoms neliko nieko kito, kaip konstatuoti, jog susitarti dėl MMA nepavyko ir šį kartą. Tuo tarpu Vyriausybės atstovai nenorėjo fiksuoti atskirųjų nuomonių ir pasiūlė dar kartą tartis dėl MMA apskaičiavimo metodikos. Nors Trišalė taryba rekomendaciją dėl MMA kėlimo kitiems metams turi pateikti iki birželio 15 d., Vyriausybė, anot Premjero patarėjo Luko Savicko, nusiteikusi laukti partnerių pasiekto kompromiso.

„Negaliu kitaip komentuoti Vyriausybės pozicijos, tik kaip norą ne MMA dydį nustatyti pagal formulę, o formulę „pritempti“ prie jos pačios siūlomo dydžio“, – Trišalės tarybos nutarimą žurnalistams komentavo LPSK pirmininkė Inga Ruginienė.

TT narių susitikimas dėl MMA metodikos numatytas liepos 24 d. Kitas Trišalės tarybos posėdis planuojamas rugpjūčio 28 d. Jame taip pat bus svarstomas komisijų, komitetų, laikinųjų darbo grupių, veikiančių prie Trišalės tarybos, atnaujinimo klausimas.

LPSK Trišalėje taryboje atstovavo LPSK pirmininkė I. Ruginienė, Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų  profesinės sąjungos pirmininkė Irena Petraitienė ir Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacijos pirmininko pavaduotoja Dalia Jakutavičė.

 LPSK informacija