Darbo kodekso 126 straipsnio 2 dalis numato, kad kiekvienam darbuotojui turi būti suteiktos ne mažiau kaip 20 darbo dienų (jeigu dirbama penkias darbo dienas per savaitę) arba ne mažiau kaip 24 darbo dienų (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę) kasmetinės atostogos. Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, darbuotojui turi būti suteiktos ne trumpesnės kaip keturių savaičių trukmės atostogos. Kasmetinės atostogos turi būti suteikiamos bent kartą per darbo metus ir jų laikotarpiu darbuotojui paliekamas jo vidutinis darbo užmokestis (Darbo kodekso 130 straipsnio 1 dalis).

 Darbo teisės skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė Ieva Piličiauskaitė-Dulkė akcentuoja, kad Darbo kodeksas numato galimybę kasmetines atostogas suteikti darbuotojui dalimis, tačiau Darbo kodekso 128 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta esminė sąlyga, kad bent viena iš kasmetinių atostogų dalių negali būti trumpesnė kaip 10 darbo dienų arba ne mažiau kaip 12 darbo dienų (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę), o jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, atostogų dalis negali būti trumpesnė kaip dvi savaitės.

Darbo teisės skyriaus vedėja atkreipia dėmesį, kad darbo teisiniuose santykiuose egzistuoja dispozityvaus reguliavimo metodo elementas, kuris lemia, kad darbuotojų atostogų laikotarpis nustatomas pagal atostogų suteikimo eilę (grafiką). Taigi kiekvienoje konkrečioje situacijoje darbuotojo teisė į kasmetines atostogas ir atitinkama darbdavio pareiga jas suteikti įgyvendinamos šaliųsusitarimu, kuriuo yra siekiama maksimaliai suderinti besikertančius darbo sutarties šalių interesus, t. y. darbuotojo – pasirinkti norimos trukmės atostogas ir jam patogiu laiku, darbdavio – tinkamai organizuoti darbo procesą, kad dėl darbuotojų atostogų nenukentėtų įmonės arba įstaigos veiklos efektyvumas. Darbdavys, gavęs darbuotojo prašymą dėl kasmetinių atostogų konkrečiu laikotarpiu, sprendžia dėl jų suteikimo darbuotojo pasiūlyta tvarka. Kadangi iniciatyvos teisė dėl suteiktinų atostogų datos, jųtrukmės ar skaidymo priskirta darbuotojui, darbdavys vienašališkai nuspręsti dėl atostogų suteikimo tvarkos negali, taigi dėl atostogų suteikimo fakto turi įvykti šalių susitarimas, o ne primetama vienos šalies valia.

Darbo kodekse reglamentuojama, kad už pirmuosius darbo metus visos kasmetinės atostogos paprastai suteikiamos išdirbus bent pusę darbo metams tenkančių darbo dienų skaičiaus, tačiau yra išimčių, kai nesuėjus 6 nepertraukiamojo darbo mėnesiams darbuotojo prašymu kasmetinės atostogos suteikiamos:

• nėščioms darbuotojoms prieš nėštumo ir gimdymo atostogas arba po jų;
• darbuotojams jų vaiko motinos nėštumo ir gimdymo atostogų metu, prieš tėvystės atostogas arba po jų;
• darbovietėje taikomų vasaros atostogų metu;
• mokyklų pedagogams pirmaisiais darbo metais kasmetinės atostogos suteikiamos mokinių ir studentų vasaros atostogų metu, nepaisant to, kada šie pedagogai pradėjo dirbti toje mokykloje;
• kitais darbo teisės normų nustatytais atvejais.

Darbuotojų antraisiais ir paskesniais darbo metais kasmetinės atostogos suteikiamos bet kuriuo darbo metų laiku, pagal kasmetinių atostogų suteikimo eilę darbovietėje. Tokia eilė sudaroma kolektyvinėje sutartyje ar darbdavio ir darbo tarybos susitarime, arba kitose darbo teisės normose numatyta tvarka nuo birželio 1 d. iki kitų metų gegužės 31 d., jeigu juose nenustatoma kitaip.

Kasmetinių atostogų suteikimo eilė darbovietėje sudaroma, atsižvelgiant į šių darbuotojų pageidavimus (prioriteto tvarka):

• nėščios darbuotojos ir darbuotojai, auginantys bent vieną vaiką iki trejų metų;
• darbuotojai, auginantys bent vieną vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų;
• darbuotojai, auginantys du ir daugiau vaikų;
• darbuotojai, paskutiniais kalendoriniais metais atostogavę mažiau negu dešimt darbo dienų;
• darbuotojai, turintys nepanaudotų kasmetinių atostogų už praėjusius darbo metus.

Nepaisant to, kad  atostogos suteikiamos šalių susitarimu, visgi yra išimčių. Darbdavys privalo tenkinti darbuotojų prašymus suteikti kasmetines atostogas:

• nėščioms darbuotojoms prieš nėštumo ir gimdymo atostogas arba po jų;
• darbuotojams jų vaiko motinos nėštumo ir gimdymo atostogų metu, prieš tėvystės atostogas arba po jų;
• darbuotojams, kurie mokosi nenutraukdami darbo, derindami kasmetines atostogas prie egzaminų, įskaitų laikymo, diplominio (bakalauro, magistro) darbo rengimo, laboratorinių darbų ir konsultacijų laiko;
• darbuotojams, slaugantiems sergančius šeimos narius ir neįgaliuosius, taip pat asmenims, sergantiems chroniškomis ligomis, kurių paūmėjimas priklauso nuo atmosferos sąlygų, esant sveikatos priežiūros įstaigos rekomendacijai, ir asmenims, kurių prašymas pagrįstas sveikatos priežiūros įstaigos išvada apie jų sveikatos būklę.

1. Piličiauskaitė-Dulkė paaiškina, kad jeigu darbuotojui buvo numatyta suteikti kasmetines atostogas pagal atostogų suteikimo eilę darbovietėje, tačiau darbuotojas negali jomis pasinaudoti dėl kitų, ne Darbo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje numatytų priežasčių arba apskritai nepageidauja jomis naudotis eilėje numatytu laikotarpiu, darbuotojui prašant, kasmetinės atostogos galėtų būti nesuteikiamos pagal darbovietėje patvirtintą suteikimo eilę. Taigi nepaisant to, kad įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje jau yra patvirtinta kasmetinių atostogų suteikimo eilė, ji gali būti koreguojama, t. y. darbuotojui raštu pateikus prašymą dėl kasmetinių atostogų perkėlimo, darbdavys turi teisę priimti vietinį norminį teisės aktą (pavyzdžiui, įsakymą) ir perkelti konkrečiam darbuotojui pagal eilę numatytas suteikti kasmetines atostogas, nepažeidžiant Darbo kodekso 128 straipsnio 1 dalies nuostatų.

 Vedėja atkreipia dėmesį, kad teisė pasinaudoti visomis arba dalimi kasmetinių atostogų (arba gauti piniginę kompensaciją už jas nutraukiant darbo sutartį) prarandama praėjus trejiems metams nuo kalendorinių metų, kuriais buvo įgyta teisė į visos trukmės kasmetines atostogas, pabaigos, išskyrus atvejus, kai darbuotojas faktiškai negalėjo jomis pasinaudoti, pavyzdžiui, dėl laikinojo nedarbingumo, dėl vaiko priežiūros atostogų ar dėl darbdavio veiksmų, šio ribojimo terminas turi būti pratęstas. Taigi sprendžiant klausimą, ar darbuotojas neprarado teisės pasinaudoti sukauptomis atostogomis arba už jas gauti piniginę kompensaciją, svarbu nustatyti momentą, kada buvo įgyta teisė į visos trukmės kasmetines atostogas, kurios yra sukauptos.

 Anot I. Piličiauskaitės-Dulkės, pagal Darbo kodekso 128 straipsnio 3 dalį esant kasmetinių atostogų suteikimo eilei darbovietėje, darbuotojo rašytinis prašymas nėra reikalingas, išskyrus atvejus, kai darbovietėje tokia eilė nesudaroma. Atsižvelgiant į teismų praktiką, teisė darbuotojui į iš anksto suderintas kasmetines atostogas atsiranda vien tik šalims susitarus, t. y. pagal dėl iš anksto sudarytą kasmetinių atostogų grafiką ir joks papildomas darbuotojo prašymas dėl jų nėra reikalingas. Tiesa, kitoms atostogų rūšims (pavyzdžiui, nemokamoms, tėvystės, vaiko priežiūros, mokymosi, kūrybinėms) rašytinis prašymas yra privalomas (Darbo kodekso 25 straipsnio 2 dalis).

 Darbuotojas piktnaudžiauja savo teise ir nesinaudoja atostogomis?

 Pasak I. Piličiauskaitės-Dulkės, atitinkamoje tvarkoje darbdavys galėtų numatyti atvejus ir taikytinus metodus, kai darbuotojas, piktnaudžiaudamas savo teise (Darbo kodekso 24 straipsnio 1 dalis), nesinaudoja arba nerodo iniciatyvos naudotis privalomos nepertraukiamos trukmės kasmetinėmis atostogomis. Tokiu atveju, vadovaujantis numatyta tvarka, darbdavys galėtų nustatyti kasmetinių atostogų laiką atostogų eilėje ir jas suteikti darbuotojui vienašališkai. Pastebėtina, kad jei dėl tam tikrų priežasčių per darbo metus kasmetinės atostogos nėra išnaudojamos, teisė pasinaudoti įgytomis kasmetinėmis atostogomis neprarandama, jos perkeliamos į kitus darbo metus. Teisė pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis prarandama praėjus trejiems metams nuo kalendorinių metų, kuriais buvo įgyta teisė į visos trukmės kasmetines atostogas, pabaigos, išskyrus atvejus, kai darbuotojas faktiškai negalėjo jomis pasinaudoti.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sausio 22-23 d. Paryžiuje (Prancūzija) dalyvauja Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) sveikatos ministrų susitikime bei politikos forume apie į žmogų orientuotų sveikatos inovacijų ateitį.

EBPO sveikatos ministrų susitikime bus aptartos tokios temos kaip sveikatos priežiūros skaitmenizacija, psichikos sveikatos stiprinimas, farmacijos politika, atitinkančios mūsų sistemų tikrus poreikius, ir darbingo amžiaus žmonių sveikatos gerinimo klausimai. 

„EBPO šalys turi sukurti sveikatos apsaugos vertinimo ir stebėsenos sistemą, kurioje būtų tiksliai apibrėžti pasirengimo galimoms grėsmėms vertinimo parametrai. Ši sistema galėtų apimti tokius rodiklius kaip infrastruktūros atsparumas, sveikatos priežiūros darbuotojų poreikis, reagavimo į nelaimes pajėgumai ir veiksmingos komunikacijos strategijos. Aiškūs, standartizuoti kriterijai leistų šalims įvertinti savo pasirengimą, nustatyti tobulinimo sritis ir palengvinti tarptautinius palyginimus. Taip pat organizacija turėtų atlikti pagrindinį vaidmenį skleidžiant gerą praktiką ir išmoktas pamokas, sprendžiant sveikatos sistemos iššūkius“, – teigia ministras, kuris susitikime aptars pandemijos patirtį ir pamokas. 

Ministrų susitikimo rezultatai padės šalims tobulinti savo politiką ir sustiprinti argumentus dėl tęstinų investicijų į visuomenės sveikatą ir sveikatos priežiūrą. 

Forume, kuriame dalyvauja ministras,  nagrinėjamos politikos kryptys ir prioritetai, skirti naujoms inovacijoms įtraukti į sveikatos sistemas. Forumo metu bus aptarta su kokiais iššūkiais susiduriama įtraukiant naujas technologijas ir įrankius į  sveikatos sistemos valdymą ir klinikinę praktiką, kaip tai gerina pacientų ir praktikų patirtį. 

SAM Komunikacijos skyrius
 

 Linaras Vaitkus yra LSADPS Valdybos narys, Telšių rajono seikatos apssaugos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas.

Dau­giau nei 20 me­tų dar­bo pa­tir­ties sku­bio­sios ir nea­ti­dė­lio­ti­nos pa­gal­bos sri­ty­je tu­rin­tis spe­cia­lis­tas, Grei­to­sios me­di­ci­nos pa­gal­bos (GMP) sky­riaus ve­dė­jas Li­na­ras Vait­kus kar­tu su ko­lek­ty­vu už­tik­ri­na sa­va­lai­kes ir ko­ky­biš­kas pa­slau­gas. Jau­čia pra­smę ir yra at­si­da­vęs dar­bui.

Išs­kir­ti­nis in­ter­viu su ne­se­niai 48-tą gim­ta­die­nį pa­si­ti­ku­siu Tel­šių ra­jo­no GMP sky­riaus ve­dė­ju L. Vait­ku­mi apie tai, ko­dėl pa­si­rin­ko dar­bą grei­to­sios me­di­ci­nos pa­gal­bos sky­riu­je, apie re­for­mą, mo­ty­va­ci­ją bei su ko­kia rea­ly­be su­si­du­ria me­di­kai.

Mei­da GAI­ŽAUS­KAI­TĖ

– Pa­pa­sa­ko­ki­te apie sa­ve. Ko­dėl bū­tent pa­si­rin­ko­te šią pro­fe­si­ją?

– Me­di­ci­na kaip sri­tis, į ku­rią no­riu nuo­lat gi­lin­tis, trau­kė jau vai­kys­tė­je. Mo­kyk­lo­je pui­kiai se­kė­si hu­ma­ni­ta­ri­niai moks­lai. Mo­kyk­lą bai­giau 1991 m., tuo me­tu bu­vu­sio­je šeš­to­je Tel­šių vi­du­ri­nė­je mo­kyk­lo­je. Bio­lo­gi­jos eg­za­mi­ną iš­lai­kiau aukš­čiau­siu įver­ti­ni­mu.

Bai­gęs mo­kyk­lą ban­džiau sto­ti į Kau­no me­di­ci­nos aka­de­mi­ją, bet neįs­to­jau, pri­trū­ko ba­lų. Ka­dan­gi ne­pa­vy­ko, tai pa­si­rin­kau Šiau­lių me­di­ci­nos aukš­tą­ją mo­kyk­lą. Ją bai­giau pui­kiai, tuo me­tu kur­si­nių dar­bų dar ne­bū­da­vo, rei­kė­jo lai­ky­ti tik eg­za­mi­nus, teo­ri­nes ir pra­kti­nes už­duo­tis, už ku­rias ga­vau 10 ba­lų įver­ti­ni­mą. Bu­vau vie­nin­te­lis ga­vęs aukš­čiau­sią įver­ti­ni­mą – tuo la­bai džiau­giau­si.

Grei­to­sios me­di­ci­nos pa­gal­bos dar­bas man at­ro­dė pra­smin­gas bei įdo­mus, to­dėl jį ir pa­si­rin­kau.

    – Ko­kių sa­vy­bių rei­kia jū­sų pro­fe­si­jai?

– Pa­juo­kau­siu sa­ky­da­mas, kad rei­kia bū­ti šiek tiek ,,ma­nia­ku“, t.y. bū­ti la­bai at­si­da­vu­siu šiam dar­bui. Iš tik­rų­jų rei­kia mėg­ti grei­tą­ją pa­gal­bą, tu­ri ,,skau­dė­ti“ už tą žmo­gų, tu­ri jaus­ti no­rą pa­dė­ti žmo­nėms. Be abe­jo­nės, la­bai svar­bu pro­fe­sio­na­lu­mas, tu­ri atei­ti į dar­bo vie­tą no­rė­da­mas dirb­ti, o ne tik pa­sė­dė­ti ir gau­ti at­ly­gi­ni­mą. Šiuo me­tu pa­ts dir­bu 1,5 eta­to.
 Dar­bas GMP yra la­bai sun­kus ir at­sa­kin­gas, bet be ga­lo įdo­mus, ja­me daug ad­re­na­li­no. Bri­ga­dos Tel­šiuo­se dir­ba­me taip: vie­nas vai­ruo­to­jas-pa­ra­me­di­kas, ki­tas – sku­bio­sios pa­gal­bos slau­gos spe­cia­lis­tas. Į iš­kvie­ti­mus vyks­ta­me dvie­se. Vi­so­kių bū­na si­tua­ci­jų, kar­tais rei­kė­tų pa­pil­do­mos pa­gal­bos, bet jei­gu nė­ra kam dar at­va­žiuo­ti, nes iš­kvie­ti­mų yra tik­rai daug, pri­va­lo­me pa­tys grei­tai priim­ti sa­va­ran­kiš­kus ir tei­sin­gus spren­di­mus.

Sku­bio­ji me­di­ci­na spar­čiai kei­čia­si: at­nau­ji­na­ma įran­ga, kei­čia­si gai­vi­ni­mo al­go­rit­mai, tei­sės ak­tai ir daug ki­tų da­ly­kų. To­dėl šia­me dar­be rei­kia nuo­lat mo­ky­tis.

– Kas la­biau­siai mo­ty­vuo­ja šia­me dar­be?

– Sa­vi­rea­li­za­ci­ja, kai jau­ti, kad šia­me dar­be daug pra­smės. Šiais me­tais dar ne­skai­čia­vau, bet 2021-ai­siais per me­tus at­li­ko­me 30–40 gai­vi­ni­mų, vie­nu me­tu tu­rė­jo­me gai­vin­ti 8 žmo­nes! Pa­ti­kė­ki­te, kaip tie at­gai­vin­ti žmo­nės mo­ty­vuo­ja, kai ma­tai juos svei­kus ir gy­vus gat­vė­je. To­dėl la­biau­siai šia­me dar­be įkve­pia iš­gel­bė­tos gy­vy­bės.

– Ko­kios pa­tir­tys la­biau­siai įstri­go at­min­ty­je?

– La­biau­siai įstrin­ga at­min­ty­je gim­dy­mai, ypač pir­mie­ji, nes bu­vo la­bai bai­su. Juo­kais pa­sa­ky­siu, ta­da ,,pra­kei­kiau“ sa­vo ma­mą, kad ma­ne pa­gim­dė, o vė­liau ,,pra­kei­kiau“ sa­ve, jog pa­si­rin­kau to­kią pro­fe­si­ją. Na, bet juo­kas juo­kais, bai­mė yra ta­da, kai vis­kas nau­ja, kai ne­ži­nai ką da­ry­ti, ka­da pir­mas kar­tas. Įgi­jus pra­kti­kos, ka­da jau ži­nai kaip elg­tis, ne­be­lie­ka bai­mės, nes pa­pras­čiau­siai ne­be­lie­ka ir lai­ko bi­jo­ti.

Per il­ga­me­tę pa­tir­tį tik­rai iš­kvie­ti­mų bu­vo įvai­riau­sių, ka­da rei­kia gel­bė­ti nuo utė­lių, bla­kių ar iš­ma­tų. Tik­rai yra bu­vę ir ku­rio­zi­nių si­tua­ci­jų, pa­vo­jin­gų iš­kvie­ti­mų, pvz., vie­na si­tua­ci­ja, kai pi­lie­tis į mus svie­dė kir­vį. Ten­ka vyk­ti pas psi­chi­nė­mis li­go­mis ser­gan­čius li­go­nius, ku­rie yra ag­re­sy­vūs ir pik­ti.

Vi­suo­me­nė da­bar ap­skri­tai yra pik­ta, ap­link daug ne­ga­ty­vo ir ag­re­si­jos. Prieš daug me­tų, ka­da pra­dė­jau dirb­ti, to tik­rai ne­bu­vo, į grei­to­sios me­di­ci­nos pa­gal­bos dar­buo­to­ją bu­vo žiū­ri­ma su pa­gar­ba. Ir pa­ti me­di­ci­na bu­vo ver­ti­na­ma pa­lan­kiau.

– Ko­kius po­ky­čius jau­čia­te po GMP re­for­mos? Dir­ba­te nau­jo­se pa­tal­po­se, pa­pa­sa­ko­ki­te pla­čiau.

– Iki re­for­mos Lie­tu­vo­je bu­vo 47 GMP įstai­gos: skir­tin­gi va­do­vai, skir­tin­ga bu­hal­te­ri­ja, tra­di­ci­jos, veik­lų ap­ra­šy­mai, dar­buo­to­jų at­ly­gi­ni­mai, nors dar­bas vi­sur bu­vo tas pa­ts, li­gos – taip pat vi­sur to­kios pa­čios. Ma­no ma­ny­mu, se­niai rei­kė­jo šios cent­ra­li­za­ci­jos.

Nuo re­for­mos praė­jo pu­sę me­tų. Ar kaž­kas la­bai ženk­liai pa­si­kei­tė? Tik­rai ne. Tel­šių ra­jo­no GMP sky­rius da­bar pri­klau­so Šiau­lių fi­lia­lui. Mo­kė­ji­mo tvar­ka dar­buo­to­jams iki 2024 m. sau­sio 1 d. li­ko ta pa­ti, ko­kia bu­vo. Di­die­ji po­ky­čiai dar lau­kia atei­ty­je. Da­bar nuo sau­sio mė­ne­sio vi­sos Lie­tu­vos GMP dar­buo­to­jai tu­rė­tų gau­ti vie­no­dus at­ly­gi­ni­mus, tu­rė­tų bū­ti vie­no­dos ap­mo­kė­ji­mo tvar­kos. Bus die­gia­mas Au­di­to cent­ras, ku­ris ver­tins dar­buo­to­jų dar­bo ko­ky­bę. Atei­ty­je vi­so­je Lie­tu­vo­je bus vie­no­di gel­to­nos spal­vos grei­to­sios pa­gal­bos au­to­mo­bi­liai.

Pa­gal Tel­šių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos spren­di­mą, mū­sų GMP sky­rius tu­rė­jo iš­si­kraus­ty­ti iš se­nų pa­tal­pų iki 2024 m. sau­sio 1 d. At­vy­kus iš Kau­no mū­sų ge­ne­ra­li­niam di­rek­to­riui Ne­ri­jui Mi­ke­lio­niui, pa­ro­dė­me ke­le­tą pa­si­rin­ki­mų ir jis iš­rin­ko šias nau­jas pa­tal­pas. Čia yra dau­giau erd­vės, kie­mas au­to­mo­bi­liams pa­sta­ty­ti, yra elekt­ros įva­dai, vi­sos są­ly­gos au­to­mo­bi­lių įran­gai įkrau­ti. Per­si­kė­li­mo į nau­jas pa­tal­pas tiks­las ir bu­vo, kad ne­bū­tų blo­giau, nes praei­ty­je il­gą lai­ką dir­bo­me daug pra­stes­nė­mis są­ly­go­mis. Da­bar tik­rai ga­li­me pa­si­gir­ti: tu­ri­me erd­vias, šil­tas, nau­jas pa­tal­pas, ku­rio­se tu­ri­me net sa­lę, ku­rią ke­ti­na­me pri­tai­ky­ti mo­ky­mams. Tie­sa, nau­jo­sios pa­tal­pos nė­ra mies­to cent­re, bet la­bai svar­bu pa­brėž­ti, jog da­bar ypač pa­to­gu iš­vyk­ti į Var­nių, Rai­nių, De­gai­čių, Ubiš­kės, Pa­van­de­nės pu­sę, ne­be­rei­kia vyk­ti per mies­tą. Mums svar­biau­sias da­ly­kas yra ope­ra­ty­vu­mas, to­dėl iš šios vie­tos ma­žiau rei­kia va­žiuo­ti per mies­tą, ku­ria­me la­biau­siai nu­ken­čia­me lai­ko at­žvil­giu.

– Su ko­kiais sun­ku­mais su­si­du­ria­te dar­be?

– Pag­rin­di­nė pro­ble­ma šian­dien yra tai, kad trūks­ta dar­buo­to­jų. Ypa­tin­gai jau­nų dar­buo­to­jų, ka­dan­gi tai at­sa­kin­gas ir sun­kus dar­bas. Be to, rei­kia svei­ka­tos: pa­vyz­džiui, su vi­sa įran­ga už­bėg­ti į dau­gia­bu­čio penk­tą aukš­tą, o vien de­fib­ri­lia­to­rius sve­ria 20 ki­log­ra­mų! Fi­ziš­kai sun­kus dar­bas yra ir dėl to, jog mes dir­ba­me pa­ro­mis. Ma­no nuo­mo­ne, pa­ro­mis dirb­ti yra la­bai sun­ku, tai ken­kia dar­buo­to­jų svei­ka­tai. Taip pat di­de­lė bė­da – žmo­nių su­kur­ti mi­tai, esą jei­gu mo­ku mo­kes­čius, ga­liu kvies­ti grei­tą­ją pa­gal­bą ta­da, ka­da tik no­riu, net ir be rei­ka­lo. Pas šei­mos gy­dy­to­jus – itin il­gos ei­lės, to­dėl rei­kia kvies­ti grei­tą­ją pa­gal­bą. Dar: at­vy­kus į li­go­ni­nę su grei­tą­ją esą iš­kart su­tei­kia­ma ge­res­nė ir grei­tes­nė pa­gal­ba. Be to, pa­gal­ba tei­kia­ma pa­gal sun­ku­mo ka­te­go­ri­ją. GMP tu­ri 2 ka­te­go­ri­jas: pir­mą­ją ir ant­rą­ją. Ne­re­tai žmo­nės pa­me­luo­ja, kad GMP grei­čiau at­va­žiuo­tų. To­dėl no­riu pa­mi­nė­ti, jog GMP rei­kia kvies­ti ta­da, ka­da tik­rai jos rei­kia, nes iš­kvie­ti­mų tu­ri­me tik­rai la­bai daug.

– Kaip, jū­sų nuo­mo­ne, bū­tų ga­li­ma pri­trauk­ti me­di­ci­nos dar­buo­to­jų dirb­ti Tel­šių ra­jo­no GMP?

– Ge­riau­sia mo­ty­va­ci­ja bū­tų, jog at­si­ras­tų sa­va­no­rių, ku­riuos ga­lė­tu­me ap­mo­ky­ti ir mo­ty­vuo­ti. Tu­ri­me pui­kų pa­vyz­dį: jau­na slau­gy­to­ja at­li­ko pra­kti­ką, įžvel­gė­me jo­je po­ten­cia­lą – mer­gi­na yra ga­bi, ne­bi­jo ir tu­ri no­ro dirb­ti to­kį dar­bą. Mo­ty­va­ci­ja ne­nuė­jo vel­tui – ši mer­gi­na jau tre­ti me­tai dir­ba GMP ko­lek­ty­ve.

– Kiek ži­no­ma, Tel­šiuo­se dir­ba 3 pa­žan­gaus gy­vy­bės pa­lai­ky­mo GMP bri­ga­dos, yra 5 au­to­mo­bi­liai. Ar pa­kan­ka? Ar vi­sur su­spė­ja­te?

– Tu­ri­me 5 au­to­mo­bi­lius. Nuo­lat eksp­loa­tuo­ja­me tris, du yra re­zer­vi­niai. Au­to­mo­bi­liai yra 2018, 2019 m. Per me­tus nu­va­žiuo­ja­me apie 70 tūkst. ki­lo­met­rų. Atei­ty­je yra pla­nuo­ja­ma pirk­ti nau­jus au­to­mo­bi­lius.

Kaip ir mi­nė­jau, trūks­ta dar­buo­to­jų. Da­bar iš Tel­šiuo­se nuo­lat dir­ban­čių 3 bri­ga­dų, kar­tais dir­ba tik 2. Pa­gal se­ną skai­čia­vi­mą, 10 tūkst. gy­ven­to­jų pri­klau­so vie­na bri­ga­da. Tel­šių ra­jo­ne gy­ve­na 30 tūkst. gy­ven­to­jų, tai vi­sa­da tu­rė­tų bū­ti 3 bri­ga­dos. Kai tiek dir­ba, spė­ja­me tik­rai, kai 2 – yra sun­kiau. Di­de­lė bė­da yra ir per­ve­ži­mai, jie ati­ma daug lai­ko. Iš Tel­šių li­go­ni­nės mes ve­ža­me li­go­nius daž­niau­siai į Klai­pė­dą ar­ba Šiau­lius. Re­gio­ni­nė­je Tel­šių li­go­ni­nė­je ne­bė­ra Psi­chiat­ri­jos sky­riaus, to­dėl iš Tel­šių as­me­nis, ser­gan­čius psi­chi­nė­mis li­go­mis, kar­tu su po­li­ci­jos pa­ly­da, ve­ža­me į Šiau­lių li­go­ni­nės Psi­chiat­ri­jos sky­rių. Taip pat su­dė­tin­gas te­ri­to­ri­nis Tel­šių ra­jo­no iš­dės­ty­mas, mies­tas yra ra­jo­no te­ri­to­ri­jos kam­pe, to­dėl yra di­de­li tarp­ra­jo­ni­niai at­stu­mai. Nuo­lat sten­gia­mės ope­ra­ty­vu­mą ge­rin­ti, kar­tais pa­dir­bė­ti į Tel­šius at­vyks­ta GMP bri­ga­da iš Plun­gės.

Info - Telšių žinios.

Siekiant optimizuoti darbą ir operatyviau išaiškinti su nelegaliu, nedeklaruotu, priverstiniu darbu susijusius  teisės aktų pažeidimus, taip pat užsieniečių įdarbinimo bei įvairius kitus piktnaudžiavimus, kuriais siekiama išvengti su darbo santykiais susijusių mokesčių ir įmokų mokėjimo, Vilniuje steigiamas Tarpinstitucinio bendradarbiavimo centras. Kad būtų tinkamai apsaugotos visos darbo rinkos dalyvių teisės, Centras taip pat  sieks užkirsti kelią  darbdavių pažeidimams darbuotojų atžvilgiu.

Siekiant didinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą, t. y. užtikrinti sklandų renkamos informacijos keitimąsi, analizavimą ir dalijimąsi, Centras steigiamas 6 institucijų – Valstybinės darbo inspekcijos (toliau – VDI), Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV), Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (toliau – FNTT), Policijos departamento (toliau – Policija), Valstybės sienos apsaugos tarnybos (toliau – VSAT) – iniciatyva.

Visos nurodytos institucijos bus bendrai atsakingos už nustatytų tikslų įgyvendinimą ir vienodai sieks bendro rezultato – išaiškinti, nustatyti ir mažinti nelegalaus darbo ir kitų šešėlinės ekonomikos apraiškų darbo rinkoje mastą. Centras pats planuos ir įgyvendins tam reikalingas priemones bei taikys atitinkamas sankcijas už šiuos pažeidimus.

Tarpinstitucinio bendradarbiavimo centras bus nuolat veikianti tarpinstitucinė analitikos, operacijų, planavimo ir įgyvendinimo darbo grupė, kurią sudarys deleguoti minėtų institucijų – VDI, VMI, VSDFV, FNTT, Policijos departamento, VSAT – atstovai, pagal kompetencijas suskirstyti į analitikos ir kontrolės grupes. Šie specialistai Centro veiklai bus renkami ne trumpesniam kaip vienų metų laikotarpiui.

Analitikos grupė bus atsakinga už analitinę veiklą – hipotezių iškėlimą, rizikų ir ūkio subjektų identifikavimą bei ūkio subjektų atranką. Kontrolės grupė rūpinsis ūkio subjektų patikrinimų planavimu, koordinavimu ir vykdymu.

Akcentuotina, kad Tarpinstitucinio bendradarbiavimo centras nuolat bendradarbiaus su socialiniais partneriais, verslu ir visuomene, informuos apie Centro veiklos rezultatus.

Tarpinstitucinio bendradarbiavimo centro veiklos pradžia numatyta šių metų vasario 1 d. Nors Centras steigiamas Vilniuje, jo veikla apims visą Lietuvos teritoriją. Centro veiklą koordinuos VDI, o jam vadovaus ir darbą organizuos VDI paskirtas vadovas.

VDI informacija