Prasidėjus itin karštoms dienoms, Valstybinė darbo inspekcija atkreipia darbdavių ir darbuotojų dėmesį dėl karščio keliamo pavojaus dirbant. Vyraujant karštiems orams didėja ir nelaimingų atsitikimų darbe rizika, taip pat atidžiau reikėtų rūpintis sveikata. Darbas karštyje priskiriamas prie kenksmingų darbo sąlygų.
Karšti orai sukuria naują pavojų darbo vietose – organizmo perkaitimą, todėl darbdaviai privalo įvertinti galimą riziką darbuotojų saugai ir sveikatai. Įprastai perkaistama, kai yra aukšta oro temperatūra, didelė santykinė oro drėgmė, kai būnama nevėdinamose patalpose ar labai daug ir sunkiai dirbama karštos aplinkos sąlygomis, pavyzdžiui, šiltnamyje, lauke saulėkaitoje.
Ypatingą dėmesį darbdaviai privalėtų skirti lauko sąlygomis dirbantiems darbuotojams: jų apranga turėtų būti natūralaus pluošto, šviesi, lengvai ir gerai praleidžianti prakaitą, galva pridengta natūralaus pluošto apdangalu, o akys būtinai apsaugotos akiniais. Statybvietėse darbuotojams neleistina dirbti išsirengus iki pusės, ir net karštymečiu - be šalmų. Darbo inspekcija rekomenduoja, esant galimybei, darbus organizuoti taip, kad kuo daugiau būtų dirbama pavėsyje, taip pat atsižvelgti į aplinkybę, kad pavojingiausias tarpsnis vasarą būna nuo 11 iki 17 val.
Darbo vietose, kuriose darbuotojams gresia perkaitimo pavojus, yra svarbu mechanizuoti fiziškai sunkius darbus. Siekiant išvengti karščio sukeliamų pavojų darbuotojų sveikatai, uždaros patalpos turėtų būti tinkamai kondicionuojamos, vėdinamos. Oro kondicionieriai turėtų būti įrengti atokiau nuo patalpoje dirbančių žmonių ir sureguliuoti taip, kad oro srovė nebūtų pučiama tiesiai į juos. Temperatūros skirtumas sėdint po vėsaus oro srove ir išėjus karštą vasaros dieną į lauką būna labai didelis, o staigūs temperatūrų skirtumai neigiamai veikia organizmą. Perteklinei šilumai pašalinti gali būti taikomas natūralus (per stoglangius, langus) patalpų vėdinimas. Jei neįmanoma tinkamai vėsinti patalpų, darbuotojams turi būti suteikiamos pertraukos, per kurias jie palikę darbo vietą eitų atsivėsinti.
Leistina oro temperatūros riba darbo vietoje priklauso nuo darbo fizinio sunkumo. Dirbant biure, kai darbas nereikalauja didelės fizinės įtampos, šiltuoju metų laikotarpiu temperatūra turi būti ne didesnė nei 28 laipsniai, tačiau jeigu darbas yra fiziškai sunkus, temperatūra negali siekti daugiau nei 26 laipsnių.
Darbuotojams dirbant lauke, kai aplinkos temperatūra aukštesnė kaip +28 laipsnių Celsijaus, ne rečiau kaip kas pusantros valandos turi būti suteikiamos specialios pertraukos. Minimali specialių pertraukų trukmė per 8 valandų darbo pamainą turi būti ne mažesnė kaip 40 minučių. Esant kitai darbo pamainos trukmei, specialių pertraukų trukmė turi būti proporcinga darbo laikui.
Karščiui jautresni yra 65 metų amžiaus ir vyresni darbuotojai, taip pat darbuotojai, turintys antsvorį, padidėjusį kraujospūdį, sergantys širdies ir kraujagyslių ligomis, vartojantys vaistus.
Svarbu, kad kondicionieriaus oro srovė nepūstų tiesiai į žmogų: nuo to oda ir gleivinės išsausėja ir praranda drėgmę odą niežti, parausta akys. Netinkamai išvalyti kondicionieriaus filtrai yra gera terpė įvairiems mikroorganizmas ir grybeliams, kurie sukelia ligas, alergines reakcijas.
Dirbantys po tiesioginiais saulės spinduliais gali patirti saulės smūgį, ultravioletiniai spinduliai gali pažeisti odą ir akis, dirbant karštyje, dėl organizmo patiriamo šiluminio streso, padidėja traumų tikimybė. Jei saulėje darbuotojas būna ilgesnį laiką nepridengta galva, jam gali pradėti skaudėti galvą, atsiranda spengimas ausyse, pykinimas, žmogus vemia, pasidaro apatiškas, suglemba ir vėliau gali netekti sąmonės. Negaivinamas žmogus gali mirti nuo smegenų paburkimo.
Nereikėtų pamiršti įvertinti ir tokių tarpusavyje susijusių bei sveikatai ir gyvybei kartais pavojingų gamtos veiksnių, kaip galimų vėjo gūsių, liūčių, žaibavimo ir pan.
Patarimai darbdaviams:
Patarimai darbuotojams:
JUDĖJIMO PER SIENAS KONTROLĖ: |
|
ŪKINĖS VEIKLOS RIBOJIMAI: |
|
VIEŠŲJŲ IR ADMINISTRACINIŲ PASLAUGŲ RIBOJIMAI: |
|
Bet kuris asmuo per gyvenimą gali patirti finansinių sunkumų: tai gali lemti pandemija, ekonominė krizė, netikėtai prarastas darbas, krizinės situacijos šeimoje, socialinių įgūdžių stoka ar kitokios negandos.
Lietuvoje egzistuoja keletas pagalbos rūšių gyventojams, kurias galima tarpusavyje derinti: parama savivaldybėse, „Sodros“ mokamos socialinio draudimo išmokos netekus darbo bei laikina parama dėl pandemijos.
Dėl koronaviruso pandemijos ir jos sukeltų ekonominių sunkumų savivaldybėse suteikiama parama buvo padidinta, kartu palengvintos jos suteikimo sąlygos, bet dauguma pakeitimų galios nuolatos. Kviečiame susipažinti, dėl kokios pagalbos gali kreiptis gyventojai, jeigu stokoja pajamų ar netenka darbo.
Išsamią informaciją skaitykite čia:
Š.m. birželio 11 d. vyko Privalomojo sveikatos draudimo tarybos ( PSDT) posėdis, jame dalyvavo tarybos narė LSADPS pirmininkė Aldona Baublytė. Dalinamės posėdžio metu rodytais pranešimais.
1.2019 m. PSDT fondo metinių konsoliduotųjų ataskaitų rinkinys čia:
2.Vaistų politikos įgyvendinimo rezultatai čia:
Ministrų kabinetas pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) siūlymui, atsižvelgiant į epidemiologinę situaciją šalyje, nuo birželio 17 dienos atšaukti karantiną. Palikus toliau galioti šių metų vasarį dėl koronaviruso infekcijos (COVID-19) grėsmės paskelbtą ekstremaliąją situaciją, išliks kai kurie apribojimai ir dėl gydymo įstaigų darbo.
Gydymo įstaigos ir toliau turės dirbti laikydamosi visuomenės sveikatos saugos priemonių, reguliuodamos pacientų ir lankytojų srautus.
Atšaukus karantiną, prioritetas bus teikiamas nuotolinėms konsultacijoms, tačiau gydymo įstaigos galės pačios pasirinkti paciento interesą labiausiai atitinkantį paslaugų teikimo būdą – aptarnauti nuotoliniu būdu ar gyvai priimant pacientus.
Ligoninės ir poliklinikos gydymo paslaugas galės teikti, kai parengs ir pateiks Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui įstaigos planinių stacionarių ir ambulatorinių paslaugų planą.
Paslaugos teikiamos, prekyba viešose prekybos vietose, veikla laisvalaikio ir pramogų vietose, viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų, lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų, bingo salonų darbo veikla, kultūros, pramogų, sporto ar kiti renginiai turi būti organizuojami ir vykdomi laikantis žmonių srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi ir kitų būtinų visuomenės sveikatos saugos, higienos bei asmens apsaugos priemonių naudojimo sąlygų.
Renginiuose pamažu kas dvi savaites bus didinamas juose galinčių dalyvauti žmonių skaičius. Nuo birželio 17 iki 30 dienos renginiai gali būti organizuojami ir vykdomi atvirose erdvėse, juose dalyvaujant iki 700 žiūrovų ir (ar) dalyvių, o uždarose erdvėse - iki 150 (neįskaičiuojant atlikėjų, sportininkų, aukšto meistriškumo sporto ir fizinio aktyvumo specialistų, aukšto meistriškumo sporto ir fizinio aktyvumo instruktorių, teisėjų, antidopingo pareigūnų, organizatorių ir aptarnaujančio personalo).
Liepos 1-16 dienomis atvirose erdvėse organizuojamuose renginiuose galės dalyvauti iki 1000 dalyvių, uždarose erdvėse – iki 200.
Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovas, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ir toliau priims sprendimus, reikalingus ekstremaliajai situacijai valdyti ir likviduoti.
Visuomenės informavimo grupės (VIG) informacija