Sprendimas  dėl Tikslinių ir profilaktinių tyrimų  dėl COVID -19 (koronoviruso infekcijos) ligos organizavimo.

Sprendimą žiūrėti čia:

Europos Komisija pagaliau pristatė ilgai lauktojo ES Atsigavimo plano po koronaviruso pandemijos projektą ir peržiūrėtą Daugiametę finansinę perspektyvą. Diskusijos Europos Parlamente taip pat jau prasidėjo. Ursula von der Leyen akcentavo skubaus susitarimo svarbą; iš prioritetų EK pirmininkė išskyrė „žalią“, socialiai atsakingą, nelygybes mažinančią ir itin inovatyvią Europą. Anot jos, ši krizė – kartu ir galimybė sustiprėti bei ES įsitvirtinti globaliu lyderiu. Anot EK pirmininkės, šios krizei atliepti skirtos beprecedentės investicijos sukurs „Kitos kartos Europą“ („The Next Generation Europe“). Daugiau apie planą – čia, apie Daugiametę ateities perspektyvą – čia, plenarinės EP sesijos metu pasakyta kalba čia, ką tai gali reikšti Lietuvai.

Visą  naujausią  tarptautinių profesinėms sąjungoms aktualių naujienų santrauką rasite čia: https://www.lpsk.lt/2020/05/27/25542/

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos informacija

Europos Komisija skelbia ekonominės ir socialinės politikos rekomendacijas Lietuvai 

žiūrėti čia:

 Europos Komisija, įvertinusi Lietuvos pateiktą stabilumo programą ir nacionalinę reformų darbotvarkę, teikia Lietuvai skirtų ekonominės ir socialinės politikos rekomendacijų pasiūlymus. Šiomis rekomendacijomis atsižvelgiama į svarbiausius valstybei šiuo metu kylančius iššūkius. Per artimiausius mėnesius rekomendacijas apsvarstys ir patvirtins Europos Sąjungos Taryba.

2020 m. vasario 26 d. Europos Komisijos tarnybų parengtoje Lietuvai skirtoje metinėje ataskaitoje atkreiptas dėmesys į esmines ilgalaikes ekonominės ir socialinės padėties problemas: prastą Lietuvos švietimo padėtį, didelę socialinę nelygybę ir skurdo riziką, iššūkius surenkant mokesčius ir plėtojant inovacijų politiką bei žemą aplinkosauginį tvarumą. Šių problemų sprendimas Lietuvai yra būtinas norint užtikrinti ilgalaikę socialinę gerovę ir didele dalimi buvo atspindėtas 2019 metais Lietuvai skirtose ES Tarybos rekomendacijose. Jų tolimesnis įgyvendinimas išlieka ypač svarbus.

Žaibiška COVID-19 pandemija atnešė naujų iššūkių: sveikatos apsaugos sistemos visame pasaulyje susiduria su beprecedenčiu krūviu, o pandemijos sukeltas ekonominis šokas stipriai paveikė žmonių ir įmonių pajamas. Europos Komisija numato, kad Lietuvos ekonomika 2020 m. smuks 7,4 proc., todėl šiemet pirmiausia rekomenduoja Lietuvai imtis visų reikalingų priemonių pandemijai suvaldyti, ekonomikai palaikyti ir jos atsigavimui skatinti. Europos Komisija ragina Lietuvą įgyvendinti numatytąsias darbo vietų ir įmonių apsaugos priemones, o ekonominei padėčiai pagerėjus – vykdyti atsakingą biudžeto politiką ir užtikrinti tvarų valstybės skolos dydį.

Pandemija išryškino struktūrines Lietuvos sveikatos apsaugos sistemos problemas: žemą efektyvumą ir menką pažangą gerinant paslaugų kokybę, mažą finansavimą ir nepakankamą dėmesį ligų prevencijai. Be šių ilgalaikių iššūkių sprendimo, Europos Komisija rekomenduoja kovoti su pandemija didinant sveikatos apsaugos sistemos atsparumą, prieinamumą ir kokybę, skirti tam pakankamai lėšų ir užtikrinti, kad netrūktų žmogiškųjų išteklių ir medicinos priemonių.

Nors ir buvo imtasi tam tikrų veiksmų socialinei nelygybei ir skurdo rizikai mažinti, Lietuvoje dėl mažų išlaidų socialinei apsaugai, žemo progresyvumo bei menko mokesčių ir išmokų sistemos poveikio socialinės nelygybės ir skurdo rizikos rodikliai tebėra vieni aukščiausių Europos Sąjungoje. Kadangi pandemija gali dar labiau išryškinti šias problemas, Europos Komisija rekomenduoja mažinti krizės poveikį užimtumui didinant aktyvių darbo rinkos priemonių finansavimą bei apimtį ir skatinant įgyti naujų įgūdžių. Taip pat siūloma didinti socialinės paramos aprėptį ir mokesčių bei išmokų politikos efektyvumą saugant visuomenę nuo skurdo.

Darbo vietoms išlaikyti ir sparčiam ekonomikos atsigavimui paskatinti būtina sparčiai ir adekvačiai įgyvendinti paramos verslui priemones. Todėl Europos Komisija siūlo teikti likvidumo paramą verslui, ypač mažosioms ir vidutinėms įmonėms ir eksportuojantiems sektoriams. Ekonominiam atsigavimui paskatinti siūloma greitinti naudingų investicinių projektų įgyvendinimą ir remti privačias investicijas.

Europos Komisijos nuomone, būtina užtikrinti, kad priemonės ekonomikos atsigavimui skatinti derėtų su ateities iššūkiais. Lietuvoje skaitmeniniai įgūdžiai yra prastesni nei vidutiniškai ES, o įmonės susiduria su iššūkiais ieškodamos kvalifikuotos darbo jėgos, ypač informacinių technologijų srityje. Lietuvoje taip pat nemažėja išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, o išteklių produktyvumas ir antrinis išteklių panaudojimas yra vieni žemiausių ES. Todėl Europos Komisija rekomenduoja Lietuvai investicijas sutelkti kovai su klimato kaita, skaitmeninės ekonomikos plėtrai, švariai energijai ir efektyviam jos panaudojimui, taip pat technologinių inovacijų plėtrai mažosiose ir vidutinėse įmonėse.

Europos Komisija taip pat pažymi, kad Europos Sąjunga turėtų visapusiškai pasinaudoti įvairiomis turimomis priemonėmis, kad paremtų valstybių narių pastangas įveikti pandemiją. Tuo pat metu valstybės narės ir Europos Sąjunga turėtų bendradarbiauti, kad parengtų priemones, kurių reikia, kad būtų atkurtas normalus visuomenės ir ekonomikos veikimas ir  tvarus augimas, remiant perėjimą prie žaliosios ir skaitmeninės ekonomikos ir pasinaudojant visa per krizę įgyta patirtimi.

Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje informacija