Naujienos
-
Trečiadienis, 2019 Spalio 30
Spalio 28 d. įvykusiame eiliniame Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) valdybos posėdyje dalyvavo Seimo narys Tomas Tomilinas. Jis pristatė pagrindinius kitų metų biudžeto projekto aspektus, pasidžiaugė, jog auga valstybės viešosios pajamos, o ekonominė situacija yra stabili. Anot jo, kitais metasi neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) neaugs taip „drastiškai“, kaip planuota, bet vis tiek didės 50 eurų. Taip pat siūloma įvesti papildomą progresinį gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą – 32 proc., kad atsvertų praradimą dėl „Sodros“ lubų, taip, anot parlamentaro, taisoma klaida.
Nors daugiau nei 10 proc. mažėja valstybės skola, tačiau vis tiek reikia plėsti mokestinę bazę, todėl esą yra siūlomi bankų ir prekybos tinklų mokesčiai. Anot T. Tomilino, praktiškai vieninteliai ES neturime sektorinio bankų mokesčio, iš jo planuojama surinkti apie 60 mln. eurų. Dėl prekybos tinklų mokesčio jis sutiko, jog yra daug diskusijų, daug abejonių, tačiau bus apsvarstyti visi argumentai už ir prieš. „Mums norintiems, aktyvių valstybės veiksmų, negalima nesiūlyti jokių priemonių“, – kalbėjo Seimo narys. Taip pat aptarti ir kiti – automobilių, nekilnojamojo turto mokesčių siūlymai, akcizų klausimai.
Kalbėta ir apie Prezidento pasiūlymus, ypač apie didesnį kapitalo apmokestinimą. LPSK valdyba išreiškė palaikymą Prezidentūros pasiūlymui sumažinti nepagrįstus atotrūkius tarp skirtingų gyventojo pajamų rūšių apmokestinimo: 20 proc. apmokestinti ne su darbo santykiais susijusias pajamas, dividendus, bei įvesti papildomus tarifus didelėms pajamoms iš individualios veiklos. LPSK nuosekliai laikosi pozicijos, jog Lietuvoje būtina įvesti realius progresinius mokesčius bei taikyti juos visoms pajamoms.
Vėliau LPSK pirmininkė Inga Ruginienė informavo, jog Trišalėje taryboje atstovaujamos darbdavių ir profesinių sąjungų organizacijos kreipėsi į Vyriausybę ir Seimą dėl teikiamų mokestinių pasiūlymų skubotumo bei Trišalės tarybos ignoravimo. Tikimasi, jog šiuo metu Vyriausybei koreguoti grąžinti projektai bus svarstomi ir Trišalėje taryboje.
LPSK generalinė sekretorė Janina Matuizienė, atsiskaitydama už praeito posėdžio nutarimų vykdymą, pasidžiaugė, jog konferencija migracijos tema sulaukė didelio susidomėjimo, taip pat buvo parengtas ir rezoliucijos projektas, kuris bus teikiamas svarstyti LPSK tarybai. Jos posėdį numatyta surengti gruodžio 6 d. Vilniuje.
Valdybos nariams pateikta informacija apie susitikimus Europos Komisijos atstovybėje, su aukšto lygio Fridricho Eberto fondo atstovais, apie Tarptautinės profesinių sąjungų konfederacijos (ITUC) generalinės tarybos ir Tarptautinės profesinių sąjungų konfederacijos Europos regiono (PERC) vykdomojo komiteto posėdžius, Estijos profesinių sąjungų konfederacijos EAKL suvažiavimą, BASTUN (Baltijos jūros profesinių sąjungų tinklo) aukščiausio lygio susitikimą, Baltijos šalių jaunimo forumą.
Apie planuojamą Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto projektą informavo šio fondo tarybos narė Aldona Baublytė. Anot jos, biudžetas auga 11,7 proc., tačiau asmens sveikatos priežiūrai skiriami tik 6 proc., t.y. kol kas neatsispindi medikų algų augimas, dėl kurio susitarta kolektyvinėse sutartyse. Anot A. Baublytės, problema, kodėl pinigai nepasiekia darbuotojų, yra dar ir kita, nes Sveikatos apsaugos ministerija pakoregavo tvarką taip, kad iš PSDF gaunamos lėšos gali būti skiriamos ir ne darbo užmokesčiui.
Valstybinio socialinio draudimo fondo tarybos narys Algirdas Zvicevičius informavo apie pastarąjį tarybos posėdį. Jame informuota, jog dėl „Sodros“ lubų kitais metais 24 mln. eurų sumažės fondo biudžetas, tačiau metų gale rezerve esą planuojama turėti 326 mln. eurų. Taip pat numatoma, jog šių metų pabaigoje Ilgalaikio darbo išmokų ir Garantiniame fonduose bus po maždaug 95 mln. eurų. Deja, darbuotojai, greičiausiai, dėl nežinojimo vangiai naudojasi pirmojo fondo paslaugomis.
„Sodros“ tarybos posėdyje taip pat buvo svarstomas Vyriausybės pasiūlymas, kad nelaimė kelionėje į ar iš darbo būtų priskiriama nelaimingam atsitikimui buityje, dėl ko darbuotojai prarastų išmokas. Nors profesinių sąjungų atstovai taryboje balsavo prieš, tačiau balsų dauguma projektui pritarta. LPSK valdybos pozicija – griežtai nepritarti šiam Vyriausybės pasiūlymui.
LPSK informacija
-
Ketvirtadienis, 2019 Spalio 24
Atstovaudamas Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinę sąjungą (LSADPS) aktyvus mūsų profsąjungos narys, LSADPS Valdybos narys, VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Saulius Davainis dalyvavo ETUI - Europos profesinių sąjungos instituto organizuotuose mokymuose apie jaunų darbuotojų veiklos organizavimą skaitmeninėje ekonomikoje. Mokymai vyko 2019 m. spalio mėn. Bulgarijos sostinėje Sofijoje. Profsąjungine ir organizacine patirtimi dalijosi jaunimas atvykęs iš Serbijos, Austrijos, Italijos, Vengrijos, Lenkijos, Bulgarijos, Šiaurės Makedonijos, Vokietijos, ir žinoma, iš Lietuvos.
Trijų dienų kursuose buvo pristatytas globalios ekonomikos paveikslas, ETUC - Europos profesinių sąjungų konfederacijos veiklos kryptys ir naujos darbo formos, SSGG analizė organizuojant jaunų darbuotojų veiklą skaitmeninėje ekonomikoje, bei nacionaliniai iššūkiai šia tematika. Svarbu pažymėti ir tai, kad praktinėse užduotyse buvo nagrinėjamos naujų jaunų darbuotojų pritraukimo strategijos, galimi veiksmų planai skaitmenizuojant ekonomiką globaliame kontekste.
„Džiaugiuosi turėdamas galimybę atstovauti LSADPS tokiuose mokymuose ir pasisemti tarptautinės patirties, kurią tikiuosi pritaikyti ir vystant mūsų profsąjungą“ kalbėjo Saulius Davainis grįžęs po mokymų.Dalinamės renginio akimirkomis.
Nuotraukos Sauliaus Davainio
LSADPS informacija
-
Trečiadienis, 2019 Spalio 23
Seimas po pateikimo pritarė sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos pateiktam svariai didėjančiam kitų metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetui. Jis, planuojama, 241 mln. eurų bus didesnis nei šiemet ir iš viso sudarys 2,3 mlrd. eurų, išlaidos – 2,1 mlrd. eurų.
Pasak ministro Aurelijaus Verygos, tai, kad pastaruosius kelerius metus užtikrinamas PSDF biudžeto augimas, džiugina. Taip atveriamos galimybės didinti paslaugų prieinamumą pacientams, pradėti kompensuoti iki šiol nekompensuotas paslaugas, vaistus.
„Džiaugiuosi jau kelerius metus iš eilės gausėjančiu PSDF biudžetu, kas reiškia didesnes galimybes atliepti daugiau žmonių poreikių. Augantis kitų metų biudžetas leis apmokėti naujas, iki šiol nekompensuotas gydymo paslaugas, kompensuoti daugiau būtinų vaistų pacientams, ypač sergantiems vėžiu ar kitomis sunkiomis ligomis. Nemažiau svarbu ir tai, kad išlaikysime tendenciją kelti paslaugų įkainius, leisiančius ir toliau didinti medikų algas, gerinti jų darbo sąlygas, kad specialistai norėtų likti ir dirbti Lietuvoje“, – sako ministras A. Veryga.
2020 m. PSDF biudžeto pajamas sudarys: privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokos, administruojamos „Sodros“ – daugiau nei 1 mlrd. 582 mln. eurų, valstybės biudžeto įmokos už apdraustuosius, draudžiamus valstybės lėšomis – daugiau nei 650 mln. eurų, valstybės biudžeto asignavimai – 36,4 mln. eurų, kitos PSDF pajamos – apie 32,5 mln. eurų.
Augančias PSDF biudžeto lėšas numatyta paskirstyti šioms sritims: 83,3 mln. eurų (6 proc.) didės išlaidos sveikatos priežiūros paslaugoms, 46,6 mln. eurų (13,3 proc.) daugiau bus skiriama vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms kompensuoti, 3 mln. eurų (5,1 proc.) didės lėšos medicininei reabilitacijai ir sanatoriniam gydymui, apie 1,5 mln. eurų (12 proc.) didės išlaidos ortopedijos techninėms priemonėms.
Kaip ir kasmet, didesnį dėmesį ketinama skirti prevencinėms programoms ir paskatinti žmones jose dalyvauti, taip pat finansuoti kitas PSDF biudžeto lėšomis apmokamas sveikatos programas, tad 10,7 mln. eurų (9 proc.) didės lėšos sveikatos programoms ir kitoms sveikatos draudimo išlaidoms.
Iš viso 200,8 mln. eurų PSDF pajamų planuojama pervesti į PSDF biudžeto rezervą. 2020 m. pradžioje PSDF biudžeto rezervas turėtų sudaryti daugiau nei 400,7 mln. eurų. Rezervo lėšos skaidomos į dvi dalis: pagrindinę ir rizikos valdymo. PSDF biudžeto rezervo pagrindinė dalis 2020 m. pradžioje turėtų sudaryti 34,5 mln. eurų, o likusios PSDF biudžeto rezervo lėšos – 366,2 mln. eurų rizikos valdymo dalį.
Be to, kartu su PSDF biudžeto projektu, siekiant užtikrinti efektyvesnį ir racionalesnį, pacientų interesus atitinkantį PSDF biudžeto lėšų naudojimą ir valdymą, pateikti siūlymai keisti biudžeto lėšų naudojimo taisyklę. Jei Seimas pritars, nuo kitų metų pagal vieną PSDF biudžeto išlaidų eilutę susidaręs lėšų perteklius galės būti panaudojamas lėšų trūkumui pagal kitą PSDF biudžeto išlaidų eilutę padengti. Tai reiškia, kad lėšų trūkumas galėtų būti padengtas dar tais pačiais biudžetiniais metais, tad nebebūtų vėluojančių mokėjimų.
-
Pirmadienis, 2019 Spalio 21
Seminaras užregistruotas informacinėje METAS sistemoje, dalyviams išduodami kvalifikacijos pažymėjimai, įrodantys, kad mokymo programa suderinta su Sveikatos apsaugos ministerija.
-
Trečiadienis, 2019 Spalio 16
Dalinamės vakar įvykusia metine Lietuvos banko Ekonomikos konferencija "Darbo rinka XXI amžiuje: kokį kelią pasirinkti?" medžiaga.
Dėl didelės emigracijos, aukšto gyventojų mirtingumo ir menko gimstamumo Lietuva išsiskiria Europoje ypač sparčiai mažėjančiu darbingo amžiaus gyventojų skaičiumi, be to šalies regionai patiria spartų jaunų žmonių nutekėjimą į didžiuosius miestus. Ekonomika susiduria su struktūriniais pokyčiais bei su automatizacijos keliamais iššūkiais, kuriems šalies darbo rinka nėra tinkamai pasirengusi. Ilgainiui tokie pokyčiai gali pakenkti tam tikrų socialinių ir ekonominių sistemų tvarumui, kelti įtampą socialinės apsaugos sistemoje ir daryti neigiamą poveikį ekonomikos konvergencijai. Dėl šių iššūkių kyla poreikis iš naujo apsvarstyti ir nubrėžti ateities politikos, susijusios su migracija, regionais ir švietimu, kryptis. Šiais ir kitais klausimais, bei savo įžvalgomis dalinosi pranešėjai iš Harvardo, Varšuvos universitetų, Lietuvos banko atstovai, Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras "STRATA" direktorius dr. Giedrius Viliūnas, "Investuok Lietuvoje" generalinis direktorius Mantas Katinas, Lietuvos socialinių tyrimų centro direktoriaus pavaduotojas Boguslavas Gruževskis ir kt.
Konferencijos video įrašą galite pažiūrėti adresu: https://youtu.be/7mmMem_iQK8
