Nuo pirmadienio, gruodžio 9 d., nacionalinei Greitosios medicinos pagalbos tarnybai (GMPT) pradeda vadovauti Donatas Paliulionis. Jį, laimėjusį viešąjį konkursą, į pareigas paskyrė laikinai pareigas einantis sveikatos apsaugos ministras Aurimas Pečkauskas. D. Paliulionis vadovo pareigose keičia Iloną Kajokaitę, kuri laikinai vadovavo Tarnybai.

A.Pečkauskas teigia, kad naujasis vadovas puikiai pažįsta greitosios medicinos pagalbos sistemą, yra dirbęs visose jos grandyse, ateina su vizija ir ambicija pagerinti nacionalinės Tarnybos veiklą.

„Gera žinia, kad pati organizacija, Greitoji medicinos pagalbos tarnyba, sugeba išugdyti lyderius –  D. Paliulionis yra geras to pavyzdys. Greitoji medicinos pagalba turi vieną aukščiausių pasitikėjimų visuomenėje. Vadovui keliamas tikslas ir toliau auginti šį pasitikėjimą, diegiant organizacines ir veiklos naujoves – nuo darbo kultūros pokyčio iki informacinių technologijų, reagavimo, pastočių tinklo plėtros“, – sako laikinai pareigas einantis ministras.

Ministras taip pat dėkoja I. Kajokaitei, kuri pastaruosius tris mėnesius laikinai vadovo Tarnybai, už darbą ir pastangas. Ji lieka dirbti GMPT ankstesnėse pareigose – direktoriaus pavaduotoja medicinai.

„Greitosios medicinos pagalbos tarnyba yra gyvybiškai svarbi visai Lietuvai, todėl vadovauti šiai organizacijai – ne tik garbė, bet ir didelė atsakomybė. Sieksiu, kad mūsų teikiamos paslaugos būtų dar kokybiškesnės, operatyvesnės ir labiau prieinamos kiekvienam gyventojui, o GMPT komanda jaustųsi stipri, motyvuota ir įgalinta efektyviai vykdyti savo svarbią misiją“, – sako naujasis vadovas.

39-erių D. Paliulionis nuo 2020 m. vadovauja vienam iš GMPT – Slaugos – padaliniui. Jis yra puikiai susipažinęs su greitosios medicinos pagalbos darbo specifika, Kauno GMPT ėjo įvairias su tuo susijusias pareigas: civilinės slaugos specialisto, dispečerio ir dispečerinės administratoriaus, paramediko, GMP brigados vadovo. Naujasis vadovas yra baigęs slaugos, odontologinės priežiūros, paramediko krypties mokslus, Lietuvos sporto universitete įgijęs Verslo vadybos magistro laipsJis yra keturis kartus išrinktas geriausiu Kauno miesto GMP stoties metų darbuotoju. Apdovanotas Sveikatos apsaugos ministerijos už reikšmingą indėlį Lietuvos žmonių sveikatai. D. Paliulioniui taip pat suteiktas nusipelniusio Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojo vardas.

Į GMPT vadovo pareigas iš viso kandidatavo 13 asmenų. Atrankos komisija, įvertinusi kandidatų profesines ir vadybines kompetencijas, atrinko tris pretendentus, kurie antrajame etape turėjo pokalbį su ministru. GMPT vadovas į pareigas skiriamas sveikatos apsaugos ministro sprendimu.

Nacionalinė Greitosios medicinos pagalbos tarnyba savo veiklą pradėjo 2023 m. liepos 1 d., sujungus atskirai šalyje veikusias 48 GMP įstaigas. Joje dirba beveik 2,8 tūkst. darbuotojų – tai viena didžiausių sveikatos organizacijų Lietuvoje. Ji pavaldi Sveikatos apsaugos ministerijai. Sukūrus naują organizaciją, greitoji medicinos pagalba gyventojams teikiama vadovaujantis vienodais standartais.

SAM Komunikacijos skyrius <https://sam.lrv.lt/lt/struktura-ir-kontaktine-informacija/kontaktai-ziniasklaidai/>

Ketvirtadienį Seimui planuojama pateikti Vyriausybės programą čia: . Gruodžio 12 dieną numatoma ją patvirtinti. Tai padarius prisieks ir pareigas pradės eiti socialdemokrato Gintauto Palucko vadovaujamas Ministrų kabinetas. Centro kairės Vyriausybė žada parengti atskirą programą regionų medikų trūkumui mažinti. „Užtikrinsime, kad jauniesiems medicinos specialistams būtų patrauklu dirbti visoje Lietuvoje“, – teigiama Vyriausybės programos projekte. Daug dėmesio programoje žadama skirti vaikus auginančioms šeimos, užtikrindama joms didesnę finansinę paramą ir mažesnius mokesčius, sudarydama sąlygas auginti vaikus, o motinystę ir tėvystę derinti su darbu, lengviau įsigyti būstą ir pan. Seimas pakluso prezidentui, vienas konkrečių pažadų – skirti reikiamą pagalbą nevaisingoms šeimoms, įskaitant dalinį ar visišką pagalbinio apvaisinimo finansavimą. Švietimo srityje ketinama audituoti ir stabdyti „karštligiškai vykdomas reformas, kurios gali turėti neigiamų pasekmių švietimo sistemai“. Įsipareigojama subalansuoti mokyklų tinklą, vadovaujantis nuostata, kad kiekvienas vaikas turi teisę gauti kokybišką švietimą nepriklausomai nuo to, kur gyvena. Jame numatytas ir įsipareigojimas dėl visuotinio neformaliojo švietimo. „Kiekvienam Lietuvos moksleiviui turi būti sudarytos galimybės lankyti būrelį. Sieksime, kad būtų nuosekliai didinamas finansavimas neformaliajam švietimui, kad didėtų neformaliojo švietimo krepšelis, įskaičiuojant ir papildomo pavėžėjimo išlaidas“, – teigiama dokumente. Spręsti mokytojų trūkumą planuojama ženkliai didinant pedagogų atlyginimą, numatyta kompensuoti jiems kanceliarines išlaidas, tobulinti etatinio apmokėjimo už darbą ir tvarką.Ketinama parengti specialią programą „Talentai Lietuvai“, pagal kurią studentai, pasirašę trišales sutartis su savivaldybe ir švietimo įstaiga, gautų stipendijas ir įsipareigotų po studijų tam tikrą laikotarpį dirbti toje savivaldybėje. Išamiau skaitykite Lietuvos sveikata informacija Nr_49_Lietuvos_sveikata.pdf ir Nr_49_Publicum_sanitas.pdf

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena, kad kasmetinės atostogos yra darbuotojo teisė, tačiau ši teisė nėra amžina. Jei sukauptų atostogų neišnaudojate per tam tikrą laikotarpį, teisė į jas gali būti prarasta. Taigi svarbu žinoti, kaip veikia atostogų kaupimo ir „nusirašymo“ taisyklės ir kokios aplinkybės gali apsaugoti jūsų teisę į poilsį.

„Atostogos ne tik užtikrina poilsį, bet ir padeda darbuotojams atkurti darbingumą ir išvengti perdegimo“, – akcentuoja kancleris Šarūnas Orlavičius ir priduria, kad kai kurie darbuotojai dėl įvairių priežasčių vis dėlto linkę atidėti atostogas, neatsižvelgdami į tai, kad, neišnaudojus laiku, jos gali būti prarastos.

Pagal galiojančias taisykles sukauptos atostogos galioja trejus metus nuo kalendorinių metų, kuriais į jas buvo įgyta teisė, pabaigos. Tai reiškia, kad jei per šį laiką neatostogavote, atostogos už tuos metus prarandamos.

Kaip tai veikia?

 Atostogų praradimas vyksta pamažu, t. y. kiekvienais metais po truputį. Kiekvienų metų atostogos turi būti išnaudotos per trejus kalendorinius metus. Jei jų nepanaudojate, jos „nusirašo“.

Pavyzdys: jeigu pradėjote dirbti 2021 m. liepos 1 d., teisę į visos trukmės (20 darbo dienų) atostogas už pirmuosius darbo metus (2021 07 01–2022 06 30) įgijote 2022 m. liepos 1 d. Šias atostogas reikia išnaudoti iki 2026 m. sausio 1 d., nes po šios datos jos bus prarastos. Atostogas už antruosius darbo metus (2022 07 01–2023 06 30) prarasite vėliau – 2027 m. sausio 1 d., ir t. t.

Kas bus nuo 2025 m. sausio 1 d.?

Nuo 2025 m. sausio 1 d. kasmetines atostogas praras tie darbuotojai, kurie pradėjo dirbti 2020 metais ir vis dar turi neišnaudotų atostogų už pirmuosius darbo metus. Taip pat tie darbuotojai, kurie pradėjo dirbti anksčiau, bet neišnaudojo kasmetinių atostogų už 2020–2021 m. laikotarpį. 

Pavyzdys: jei darbuotojas pradėjo dirbti 2020 m. liepos 1 d., teisę į atostogas už laikotarpį 2020 07 01–2021 06 30 jis įgijo 2021 m. liepos 1 d. Atostogomis reikėjo pasinaudoti iki 2025 m. sausio 1 d., nes po šios datos jos prarandamos.

Ką daryti, jei negalėjote pasinaudoti atostogomis?

„Tais atvejais, kai darbuotojas negali pasinaudoti atostogomis dėl objektyvių priežasčių, pavyzdžiui, ligos ar vaiko priežiūros atostogų, terminas pratęsiamas, – paaiškina Š. Orlavičius. – Tačiau pasibaigus šioms aplinkybėms, pirmiausia reikėtų naudotis daugiau kaip už trejus metus sukauptomis atostogomis.“

Darbo kodeksas nenurodo konkretaus termino, iki kada tokios atostogos turėtų būti panaudotos. Vis dėlto logiška pirmiausia išnaudoti tas atostogas, kurios buvo sukauptos daugiau kaip už trejus metus.

O jei darbuotojas nesinaudoja atostogomis?

Kasmetinės atostogos gali būti suteikiamos dalimis, tačiau bent viena atostogų dalis turi būti ne trumpesnė kaip 10 darbo dienų (arba 12 darbo dienų, jei dirbama 6 dienas per savaitę). Jei darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis ar skirtingas, atostogų dalis negali būti trumpesnė kaip dvi savaitės.

„Jeigu darbuotojas piktnaudžiauja savo teise ir nesinaudoja privaloma nepertraukiamos trukmės atostogų dalimi, darbdavys turi teisę imtis veiksmų, pavyzdžiui – jis gali nustatyti vidinę tvarką, numatančią, kaip spręsti tokias situacijas“, – akcentuoja Š. Orlavičius. Anot jo, pagal šią tvarką darbdavys gali vienašališkai paskirti kasmetinių atostogų laiką ir įtraukti jį į atostogų grafiką, apie tai tinkamai informuodamas darbuotoją.

„Svarbu pažymėti, kad jei dėl tam tikrų priežasčių darbuotojas per darbo metus nespėja pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis, teisė į jas neprarandama – jos perkeliamos į kitus darbo metus“, – pažymi kancleris.

Kodėl svarbu nepamiršti atostogų?

Sukauptos atostogos turi būti panaudotos ne tik dėl jų galiojimo „ribų“, bet ir dėl darbuotojo sveikatos ir gerovės.

„Teisės galiojimo ribojimas atitinka Europos Sąjungos teisės aktus ir padeda užtikrinti, kad atostogos išlaikytų savo pagrindinį tikslą – suteikti darbuotojui galimybę pailsėti ir atkurti jėgas“, – pabrėžia Š. Orlavičius.

Maloniai raginame darbuotojus ir darbdavius planuoti atostogas atsakingai ir nerizikuoti jų prarasti. Kilus klausimų, daugiau informacijos galite rasti VDI interneto svetainėje arba susisiekti su specialistais konsultacijų telefonu + 370 5  213 9772.

Nepamirškite: jūsų poilsis – svarbus!