Naujienos
-
Ketvirtadienis, 2024 Rugpjūtis 08
Būtina žinoti, kad darbo tarybų veikloje randasi darbuotojų informavimo ir konsultavimo pareiga. Taip pat svarbu akcentuoti, kad šios procedūros nėra tapačios. Ką tai reiškia? Tai yra dvi savarankiškos atskiros procedūros, kurias Darbo kodekso 204 straipsnis aiškiai atskiria. Informavimas, kaip dažnai manoma, nėra sudėtinė konsultavimo procedūros dalis. Tačiau abi šios pareigos – ypač svarbios, ir jas darbdavys vykdyti privalo.
Informavimas – informacijos (duomenų) perdavimas darbuotojams, darbo tarybai ar profesinei sąjungai, siekiant supažindinti su klausimo esme. Konkretus klausimas gali būti susijęs su darbuotojų darbo, socialinėmis, ekonominėmis teisėmis ir interesais.
Konsultavimas – pasikeitimas nuomonėmis ir dialogo tarp darbo tarybų ir darbdavio užmezgimas ir plėtojimas. Informavimo metu darbdavys privalo laiku nemokamai raštu teikti informaciją darbo tarybai ir atsako už šios informacijos teisingumą.
Kancleris Šarūnas Orlavičius pastebi, kad kolektyvinių sutarčių, darbdavio ir darbo tarybos susitarimų ir kitų darbo teisės normų nustatytais atvejais ir tvarka darbuotojai per darbo tarybas arba Darbo kodekso nustatytu atveju per profesinę sąjungą turi teisę būti informuojami ir dalyvauti konsultacijose su darbdaviais ir jų atstovais su darbuotojų darbo, socialinių, ekonominių teisių bei interesų įgyvendinimu ir gynimu susijusiais klausimais.
„Taigi Darbo kodekso 206–208 str. numatytais atvejais, pavyzdžiui, prieš tvirtinant vietinius norminius teisės aktus, grupėsdarbuotojų atleidimo atveju, verslo ar jo dalies perdavimo atveju darbdavys turi vesti informavimo ir konsultavimo procedūras su darbo taryba, o jeigu jos nėra – su darbdavio lygmeniu veikiančia profesine sąjunga“, – akcentuoja VDI kancleris.
Š. Orlavičius pažymi, kad pagal Darbo kodekso 205 str. darbuotojų atstovų reikalavimu vykdomas ir reguliarusis informavimas ir konsultavimas, t. y. kartą per kalendorinius metus, tačiau ne vėliau kaip iki balandžio 1 dienos, darbdavys privalo pateikti informaciją darbo taryboms apie dabartinę ir būsimą įmonės, įstaigos, organizacijos, o esant darbovietės lygmens socialinei partnerystei – ir darbovietės, veiklą, ekonominę padėtį ir darbo santykių būklę, t. y. galimus įmonės užimtumo pokyčius, darbo laiko organizavimo ypatumus, įskaitant informaciją apie viršvalandinio darbo laiko trukmę ir jo organizavimo priežastis, įvykusius darbo užmokesčio pokyčius ir numatomas jo tendencijas ir kt.
Be to, akcentuotina, kad darbdavys, kurio vidutinis darbuotojų skaičius yra daugiau kaip dvidešimt, pareikalavus darbo tarybai, o kai jos nėra, – darbdavio lygmeniu veikiančiai profesinei sąjungai, privalo teikti bent kartą per metus atnaujinamą informaciją: 1) apiedarbuotojų, išskyrus vadovaujančias pareigas einančius darbuotojus, nuasmenintus duomenis apie vidutinį darbo užmokestį pagal profesijų grupes ir lytį, jeigu profesijos grupėje yra daugiau kaip du darbuotojai; 2) kurią skelbti įpareigoja įstatymai, kolektyvinės sutartys, darbdavio ir darbo tarybos susitarimai pagal Darbo kodekso 23 str. 2 d.
Darbdaviai reguliariai, ne rečiau kaip kartą per kalendorinius metus, pareikalavus darbo tarybai, o kai jos nėra, – darbdavio lygmeniu veikiančiai profesinei sąjungai, privalo teikti informaciją apie ne visą darbo laiką įmonėje, įstaigoje, organizacijoje dirbančius darbuotojus, nurodydami darbuotojų, dirbančių ne visą darbo laiką, skaičių, užimamas pareigybes ir, jeigu profesijos grupėje yra daugiau negu du darbuotojai, darbo užmokesčio vidurkį pagal profesijų grupes ir lytį pagal Darbo kodekso 40 str. 8 d.
Be to, privalo reguliariai, ne rečiau kaip kartą per kalendorinius metus, pareikalavus darbo tarybai, informuoti darbo tarybą, o kai jos nėra, – darbdavio lygmeniu veikiančią profesinę sąjungą apie nuotolinio darbo būklę įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, nurodydamas taip dirbančių darbuotojų skaičių, užimamas pareigybes ir, jeigu profesijos grupėje yra daugiau negu du darbuotojai, darbo užmokesčio vidurkį pagal profesijų grupes ir lytį pagal Darbo kodekso 52 str. 8 d.
Vadovaujantis DK 71 str. 3 d., darbdaviai ne rečiau kaip kartą per metus, pareikalavus darbo tarybai, o kai jos nėra, – darbdavio lygmeniu veikiančiai profesinei sąjungai, privalo teikti informaciją apie terminuotų darbo sutarčių būklę įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, nurodydami darbuotojų, dirbančių pagal terminuotas sutartis, skaičių, užimamas pareigybes ir, jeigu profesijos grupėje yra daugiau negu du darbuotojai, darbo užmokesčio vidurkį pagal profesijų grupes ir lytį.
Š. Orlavičius pabrėžia, jog manant, kad darbdavys nevykdo informavimo ir konsultavimo pareigos ar ją vykdo netinkamai, Darbo kodekso nuostatos darbuotojų atstovams suteikia teisę per du mėnesius nuo sužinojimo apie tokį pažeidimą inicijuoti darbo ginčą dėl teisės. Pripažinus pažeidimus, darbo ginčą dėl teisės nagrinėjantis organas – darbo ginčų komisija ar teismas – turi teisę panaikinti darbdavio sprendimus ir įpareigoti jį atlikti tam tikrus veiksmus.
-
Trečiadienis, 2024 Rugpjūtis 07
Privalomojo sveikatos draudimo taryboje pasiūlyta skirti 67 mln. eurų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto rezervo atsiskaityti už gydymo įstaigų suteiktas viršsutartines sveikatos priežiūros paslaugas. Dar 27 mln. Eur skirti iš PSDF biudžeto lėšų.
Sveikatos apsaugos ministras Aurimas Pečkauskas akcentuoja, papildomas finansavimas gydymo įstaigoms – tai gera žinia pacientams, nes gydymo įstaigos sugeba teikti daugiau paslaugų nei būna numatyta jų sutartyse su teritorinėmis ligonių kasomis.
„Sveikatos sistemoje dvejus metus turėjome rekordines konsultacijų apimtis, ši tendencija tęsiasi ir toliau. Tikiu, kad papildomos finansinės galimybės leis ir toliau gydymo įstaigoms išlaikyti išaugusias konsultacijų apimtis, taip atliepiant visuomenės lūkesčius dėl sveikatos paslaugų prieinamumo“, – sako A. Pečkauskas.
Pirmąjį šių metų pusmetį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų suteikta daugiau, ypač išaugo dienos stacionaro (15 proc.) ir dienos chirurgijos bei stebėjimo paslaugų (po 13 proc.). Net 63 proc. daugiau suteikta paslaugų pagal Širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programą.
„Per pusmetį viršsutartinių paslaugų suteikta beveik už 94 mln. eurų, – teigia Valstybinės ligonių kasos direktoriaus pavaduotoja Tatjana Golubajeva. – Atsiskaityti už viršsutartines paslaugas neužtenka vien tik PSDF biudžeto lėšų, reikia ir rezervo lėšų. Todėl dalis suteiktų viršsutartinių sveikatos priežiūros paslaugų bus apmokėta PSDF biudžeto lėšomis (27 mln. Eur), o likusi dalis – rezervo lėšomis (67 mln. Eur).“
T. Golubajeva pažymi, kad apmokant viršsutarines paslaugas siekiama skatinti gydymo įstaigas teikti ambulatorines, dienos stacionaro bei dienos chirurgijos paslaugas. Augantis šių paslaugų skaičius, viršijant sutartis, rodo, kad didžiąją dalį reikiamų paslaugų pacientams galima suteikti nestacionarinėmis sąlygomis.
Be to, šiais metais itin išaugo lėšų poreikis ligų prevencijos programoms, todėl papildomai skirta 15 mln. eurų iš PSDF rezervo Širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programai. Šiai programai finansavimas padidėjo dėl praėjusiais metais išplėstų kviečiamų pasitikrinti asmenų amžiaus ribų ir atnaujintų atrankos kriterijų.
Papildomos lėšos leis užtikrinti geresnį sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, geriau tenkinti augančius pacientų poreikius ir toliau stiprinti sveikatos apsaugos sistemą.
Valstybinės ligonių kasos ir SAM Komunikacijos skyriaus informacija
-
Antradienis, 2024 Rugpjūtis 06
Premjerei Ingridai Šimonytei pateikus sveikatos apsaugos viceministro Aurimo Pečkausko kandidatūrą eiti sveikatos apsaugos ministro pareigas ir Prezidentui Gitanui Nausėdai pasirašius dėl to dekretą, A. Pečkauskas pradės eiti sveikatos apsaugos ministro pareigas po to, kai duos priesaiką Seime. Jis poste pakeis Arūną Dulkį, kuris sveikatos apsaugos ministro pareigas ėjo trejus metus ir septynis mėnesius.
A. Pečkauskas teigia, kad svarbu užtikrinti pradėtų darbų tęstinumą, taip pat gilinti dialogą su profesinėmis bendruomenėmis bei savivaldybėmis, kurios pertvarko savo sveikatos paslaugų teikimą. „Sveikatos apsaugos sistema yra viena didžiausių viešųjų paslaugų teikime, todėl būtina geriau atliepti tiek profesinių bendrijų, tiek pacientų, tiek savivaldybių lūkesčius. Tam bus skiriamas esminis dėmesys. Kaip pagrindinius artimiausius darbus įvardinčiau susitarimo su medikų profesinėmis bendruomenėmis pasiekimą dėl socialinių garantijų ir atlygio pokyčių bei Privalomo sveikatos draudimo fondo biudžeto paruošimą kitiems metams – nuo šių sprendimų priklausys, kaip sėkmingai sveikatos apsaugos sistema funkcionuos kitąmet“, – teigia naujasis sveikatos apsaugos ministras.
Postą paliekantis A. Dulkys akcentuoja, kad per beveik ketverius darbo metus pavyko įgyvendinti ne vieną sisteminę pertvarką, kuri duos kokybinį postūmį per artimiausius dešimt metų. „Nebijau akcentuoti, kad prisiėmiau atsakomybę už būtinus, bet nepopuliarius sprendimus sveikatos apsaugos srityje. Nors beveik dveji pandemijos metai sujaukė suplanuotą politinę dienotvarkę, tačiau ir per šį laiką pavyko įgyvendinti ne vieną pertvarką: sukurta nacionalinė Greitosios medicinos pagalbos tarnyba, įvesta nauja pacientų pavėžėjimo paslauga, Klaipėdoje sukurtas trečias universitetinis mokslo ir medicinos centras, pertvarkytos už visuomenės sveikatą atsakingos institucijos, atėjo nauja vadovų karta į ministerijai pavaldžias įstaigas, savivaldybėse pradėti kurti sveikatos centrai, kurie gerokai išplės regionuose teikiamas medicinos paslaugas. Politinės dėlionės būna nenuspėjamos, tad Aurimui linkiu pasvertų sprendimų ir kantrybės – sveikatos apsaugos sistema gyvena deficito režimu, tad reikia daug išminties derinant skirtingus interesus“, – sako A. Dulkys.
Postą paliekantis A. Dulkys naujajam ministrui pristatė ir paliko sveikatos apsaugos sistemos problemų medį. Analitiniame įrankyje, kuris atvaizduotas grafinio medžio pavidalu, nusakomos esminės sveikatos apsaugos problemos, jų priežastingumo ryšiai ir padariniai. Per 200 kritinių situacijų identifikuota apklausus įvairius sveikatos apsaugos sistemos dalyvius. Šių situacijų sprendimas prisideda prie geresnės, labiau subalansuotos sveikatos apsaugos sistemos būklės. A. Dulkys tikisi, įrankis padės ne tik naujajam ministrui, bet ir būsimiems sveikatos apsaugos politikos formuotojams ir įgyvendintojams priimti pagrįstus ir argumentuotus sprendimus, gerinančius sveikatos apsaugos sistemos padėtį.
A. Pečkauskas dar turi duoti ministro priesaiką – tai jis padarys per artimiausią Seimo sesiją. Kartu su naujuoju ministru darbą ir toliau tęs esama politinė pasitikėjimo komanda.
37-erių A. Pečkauskas nuo 2021 m. gegužės mėnesio ėjo sveikatos apsaugos viceministro pareigas, kuravo farmacijos politikos, sveikatos draudimo bei asmens sveikatos sritis. Anksčiau jis užėmė Respublikinės Kauno ligoninės direktoriaus medicinai pareigas, dirbo LSMU Kauno klinikose, vienoje iš Londono ligoninių. A. Pečkauskas yra baigęs Lietuvos sveikatos mokslų universitetą (LSMU), čia įgijęs gydytojo anesteziologo-reanimatologo specializaciją. Ministras turi pedagoginės darbo praktikos, yra dėstęs LSMU, yra keliolikos mokslinių straipsnių autorius, kartu su kolegomis parašęs medicinos vadovėlį, aktyviai veikė nevyriausybinėse organizacijose.
-
Pirmadienis, 2024 Rugpjūtis 05
Savivaldybės galės ilgiau pretenduoti į lėšas medikų pritraukimui – Sveikatos apsaugos ministerija pratęsė terminą mėnesiui, iki š. m. rugsėjo 30 d., paraiškų teikimui. Tų savivaldybių, kurių paraiškos jau yra pateiktos arba bus pateiktos nelaukiant termino pabaigos, vertinimas prasidės iš karto, eiliškumo tvarka, tad jos dėl termino pratęsimo nepatirs nepatogumų.
Terminas pratęstas atsižvelgiant į Lietuvos savivaldybių asociacijos prašymą. Paraiškos vertinamos ir finansuojamos per Centrinę projektų valdymo agentūrą.
Šis termino pratęsimas neturi jokios įtakos sutarčių sudarymui tarp sveikatos priežiūros įstaigų ir tiesioginės projektų naudos gavėjų (gydytojų rezidentų, studentų ir mokinių), todėl įstaigos ir toliau gali ieškoti būsimų specialistų ir pasirašinėti su jais šias sutartis tokia pačia tvarka kaip ir buvo iki šiol.
Primename, kad kvietimui skirta bendra finansavimo suma siekia beveik 23 mln. eurų, vienam projektui įgyvendinti skiriama suma iki 383 tūkst. eurų.
Įgyvendinant plane numatytas priemones, šalies savivaldybės gali pretenduoti į finansavimą tokioms veikloms:
- darbo užmokesčio priedo mokėjimas gydytojams rezidentams, gydytojams odontologams rezidentams, kurie rezidentūros studijų ciklus atliks rezidentūros bazėje, esančioje ne Vilniaus ir Kauno miesto savivaldybėse, ne trumpiau nei 6 mėn. (nepertraukiamai);
- gydytojų rezidentų, gydytojų odontologų rezidentų rezidentūros studijų, aukštųjų mokyklų studentų išplėstinės praktikos slaugos, odontologinės priežiūros studijų, slaugos specializacijų neformaliojo švietimo programų, profesinio mokymo įstaigų mokinių slaugytojo padėjėjo modulinės profesinio mokymo programos kainos finansavimas;
- vidaus ligų gydytojų antrosios profesinės kvalifikacijos įgijimo (persikvalifikavimo), baigiant trumpesnę šeimos medicinos arba skubiosios medicinos rezidentūros studijų programą, finansavimas;
- stipendijų mokėjimas gydytojams rezidentams, gydytojams odontologams rezidentams, kurie mokosi tose rezidentūros studijų programose, į kurias sunkiausia pritraukti norinčius studijuoti (geriatrija, teismo medicina, vaikų odontologija), taip pat profesinio mokymo mokiniams (slaugytojo padėjėjo modulinė profesinio mokymo programa, paramediko modulinė profesinio mokymo programa), pirmosios pakopos studijų studentams (odontologinė priežiūra), antrosios pakopos studijų studentams (išplėstinės praktikos slauga);
- aukštųjų mokyklų studentų bendrosios praktikos slaugos, slaugos studijų kainos finansavimas;
- stipendijų skyrimas studijuojantiems pirmosios pakopos studijų studentams (bendrosios praktikos slauga, slauga).
-
Trečiadienis, 2024 Liepa 31
Aktyvus darbuotojų įsitraukimas gali padėti pagerinti sąlygas darbo vietose ir užkirsti kelią galimoms nelaimėms, primena Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM). Nuo šiol įmonėse, įstaigose, organizacijose steigiami saugos ir sveikatos komitetai galės dar aktyviau įsitraukti sprendžiant, kaip įmonės viduje geriau pasirūpinti darbuotojų sauga ir sveikata. Pernai patikrinimų įvairiose įmonėse metu nustatyta daugiau nei 3 tūkst. saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimų.
Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministro Vytauto Šilinsko, darbuotojų atstovai neretai gali suvaidinti kertinį vaidmenį kuriant ir puoselėjant darbuotojų saugos bei sveikatos kultūrą.
„Darbuotojų sveikata ir sauga – tiek darbdavių, tiek darbuotojų atsakomybė. Siekiant naujos kokybės saugos ir sveikatos kultūros įmonėse, įstaigose, organizacijose, būtina sinergija. Svarbu, kad darbdaviai būtų suinteresuoti darbuotojų įsitraukimu, o darbuotojai, jiems atstovaujantieji suprastų, jog jie šiame procese ne mažiau svarbūs. Toks bendras požiūris gali atnešti itin teigiamų poslinkių, padėti išvengti skaudžių nelaimių darbo vietose, kurių pastaruoju metu, deja, beveik nemažėja“, – sako V. Šilinskas.
SADM duomenys rodo, kad šiemet užfiksuoti 54 sunkūs nelaimingi atsitikimai darbe, pernai per tą patį laikotarpį – 58, o per visus metus – 104. Tuo metu, mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe per šį pusmetį užfiksuoti 8, per tą patį laikotarpį 2023 m. – 9, per visus praėjusius metus – 17.
Tiriant nelaimingų atsitikimų darbe priežastis, nustatyta, kad daugiausiai sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe, įvykusių per 2024 m. I pusmetį, lėmė nepakankama darbuotojų saugos ir sveikatos vidinė kontrolė, netinkamas profesinės rizikos vertinimas ir netinkamas darbų organizavimas ar darbo vietų įrengimas. Be to, dažnu atveju patys darbuotojai nesilaikė darbuotojų saugos ir sveikatos taisyklių, nes buvo nepakankamai instruktuoti ir apmokyti.
Atnaujinus darbuotojų saugos ir sveikatos komitetų nuostatus, numatyta, kad darbdaviui atstovaujantis asmuo, nustatydamas darbuotojų saugos ir sveikatos vidinės kontrolės tvarką įmonėje, ją turi svarstyti su darbuotojais, jų atstovais ar darbuotojų saugos ir sveikatos komitetu. Tai reiškia užtikrinamas pilnavertis darbuotojų dalyvavimas įgyvendinant darbuotojų saugos ir sveikatos priemones.
Taip pat kartu patikslintos sąlygos, kaip steigti komitetus, rinkti jų narius, vykdyti paskirtas funkcijas, taip skatinant darbuotojus steigti komitetus, o darbdavius – remti jų funkcionavimą.
SADM primena, jog komitetas steigiamas, kai įmonės darbuotojų skaičius viršija 50 ir daugiau. Jei įmonės darbuotojų skaičius mažesnis, komitetas gali būti steigiamas darbdavio ar darbuotojų atstovo iniciatyva arba daugiau kaip pusės įmonės darbuotojų kolektyvo siūlymu.
Remiantis turimais duomenimis, šiuo metu Lietuvoje veikia beveik 5 tūkst. įmonių, kuriose dirba daugiau nei 50 žmonių.
LR SAM informacija