Pasak Tarptautinės viešųjų paslaugų profesinės sąjungos (PSI), pasaulinė slaugos darbuotojų krizė yra susijusi ne tik su daug kur mažėjančiais darbuotojų skaičiais, bet tuo pat metu yra ir oraus darbo ir teisingumo krizė. Skaičiuojama, jog iki 2030 m. pasaulyje trūks 10 milijonų sveikatos priežiūros ir slaugos darbuotojų.
Pastaraisiais metais Europos šalys vis daugiau dėmesio skiria šiai problemai ir ieško būdų apsirūpinti specialistais. Tačiau dauguma vyriausybių pasirinko trumpalaikius ir greitus, o ne ilgalaikius sprendimus sprendimus. Pasukus taupymo politikos keliu, buvo išlaikytas stiprių sveikatos priežiūros sistemų įvaizdis, tačiau mažinami atlyginimai, didinamas darbo krūvis ir ilginamos darbo valandos, todėl patyrę sveikatos priežiūros darbuotojai vis dažniau perdega ir masiškai išeina iš darbo.
„Europoje netrūksta kvalifikuotų sveikatos priežiūros darbuotojų,“ – teigė Matilde De Cooman iš Belgijoje veikiančio judėjimo už sveikatingumą „Viva Salud“. „Trūksta tinkamų darbo vietų, stabilių darbo sutarčių, gerų atlyginimų ir padorių darbo sąlygų.“
Užuot sprendusios šias problemas, Europos vyriausybės pirmenybę teikia darbuotojų iš užsienio įdarbinimui, taip dar labiau gilindamos krizę pietinėse pasaulio valstybėse. Dešimtyje šalių, kuriose žmonės gauna didžiausias pajamas, šiuo metu dirba 23% viso pasaulio gydytojų, slaugytojų ir akušerių, o visame Afrikos žemyne – tik 4%.
Nepaisant to, turtingiausios pasaulio šalys ir toliau kliaujasi aktyviu sveikatos priežiūros darbuotojų iš užsienio įdarbinimu, pateisindamos tai dvišaliais susitarimais tarp šalių, kurie neva užtikrina tam tikrą kontrolę ir pusiausvyrą.
Tačiau, kaip pabrėžia ekspertai, politika ir praktika dažnai nesutampa. Tokios šalys kaip Vokietija, kurioje yra didžiausias sveikatos priežiūros darbuotojų iš užsienio skaičius, pasirašo dvišalius susitarimus net ir su tomis valstybėmis, kuriose yra drastiškas sveikatos priežiūros specialistų trūkumas, pavyzdžiui, Brazilija.
Kai Vokietija paskelbė apie ketinimą įdarbinti brazilų slaugytojus, kurių šalies viduje neva yra perteklius, Brazilijos sveikatos studijų centras paskelbė įspėjimą, kad šis pareiškimas yra klaidinantis. Brazilijoje nėra slaugytojų pertekliaus – problema yra ta, kad daug slaugytojų neturi darbo dėl finansinių suvaržymų, neleidžiančių sveikatos sistemai jų įdarbinti.
Turtingiausios pasaulio šalys, rengdamos sveikatos priežiūros darbuotojų strategijas, į panašius pavyzdžius nekreipia dėmesio. Į sveikatos priežiūros darbuotojus žiūrima kaip į prekę: tai gera galimybė užsitikrinti sveikatos paslaugų teikimą už nedidelę kainą. „Jie siekia eksportuoti mūsų slaugytojus, tarsi jie būtų mangai ar bananai,“ – taip Matildai De Cooman pasakojo sveikatos priežiūros darbuotojas iš Filipinų.
Sveikatos priežiūros darbuotojai iš tokių šalių kaip Sakartvelas ar Korėja susiduria su panašiais iššūkiais. Dažnai jie įdarbinami žadant pelningas pareigas, tačiau susiduria su diskriminacija, rasizmu ir biurokratinėmis kliūtimis, trukdančiomis jiems dirbti pagal profesiją, kurios jie mokėsi. Dideles pajamas gaunančios šalys į šias problemas nekreipia dėmesio ir išnaudoja darbuotojus.
Darbuotojų išlaikymas bus neįmanomas be esminių pokyčių dideles pajamas gaunančių šalių požiūryje į sveikatos sistemą. „Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) padarė pažangą nustatant sveikatos priežiūros darbuotojų poreikius, tačiau reikia nuveikti daug daugiau, ypač kalbant apie jų išlaikymą šalies lygmeniu“ – teigė Sulakshana Nandi iš PSO Europos regioninio biuro.
Pagal Tarptautinės viešųjų paslaugų profesinės sąjungos informaciją.
Užtikrinant nepertraukiamą veiklą, visuomenės saugumą ir gerovę, daugybė įmonių ar įstaigų dirba nuolat, neatsižvelgiant į paros laiką. Tačiau darbas naktį yra specifinė darbo organizavimo forma, reikalaujanti tam tikros apsaugos darbuotojams, todėl svarbu žinoti, koks yra naktinio darbo reglamentavimas ir kuo darbas naktį skiriasi nuo įprastinio dieninio darbo.
Ar žinojote, kad naktį dirbantiems darbuotojams turi būti apmokama ne mažesniu kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokesčiu? O jeigu darbuotojas naktį dirba viršvalandžius, tuomet jam turi būti apmokama ne mažesniu kaip dvigubu darbuotojo darbo užmokesčiu.
VDI kancleris Šarūnas Orlavičius akcentuoja, kad nakties laikas yra kalendorinis laikas nuo 22.00 val. iki 6.00 val. Pagal Darbo kodeksą darbuotojas laikomas dirbančiu naktį, kai jis ne mažiau kaip tris valandas per darbo dieną (pamainą) dirba nakties laiku arba ne mažiau kaip ketvirtį viso savo darbo laiko per metus dirba nakties laiku.
Anot kanclerio, svarbu akcentuoti naktinio darbo laiko trukmę, kad būtų aišku, kuriems darbuotojams turėtų būti taikomas Darbo kodekse numatytas darbo laiko trukmės ribojimas. „Dirbančio naktį darbuotojo darbo laikas vidutiniškai negali viršyti aštuonių valandų per darbo dieną (pamainą) per apskaitinį trijų mėnesių laikotarpį, jeigu aukštesnio negu darbdavio lygmens kolektyvinėse sutartyse nesusitarta kitaip“, – pabrėžia Š. Orlavičius.
„Siekiant nustatyti teisingą apmokėjimą už darbą naktį turėtų būti vadovaujamasi tik Darbo kodekse nustatytu nakties laiku, vadinasi, ne mažiau kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokesčiu mokama už darbo laiką, dirbtą nuo 22.00 val. iki 6.00 val., nepaisant to, kiek valandų darbuotojas dirbo nakties metu“, – akcentuoja kancleris.
Tačiau, anot Š. Orlavičiaus, svarbu paminėti ir tai, kad ne visiems darbuotojams už darbą naktį apmokama padidintu darbo užmokesčiu. Juridinio asmens vienasmenio valdymo organo darbo naktį apskaita yra tvarkoma, tačiau už tą darbą nėra mokama, nebent šalys darbo sutartyje susitaria kitaip. Juridinio asmens vadovaujančių darbuotojų darbo naktį apskaita yra tvarkoma ir už jį mokama kaip už darbą įprastiniu darbo laiko režimu, nebent šalys darbo sutartyje susitaria kitaip.
„Beje, ne visi darbuotojai gali dirbti nakties laiku, – pabrėžia Š. Orlavičius. – Darbo kodeksas numato, kad darbuotojai su negalia gali būti skiriami dirbti naktį, jeigu to jiems nedraudžia sveikatos priežiūros įstaigos išvada, ir tik jiems sutikus. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme nurodyta, kad asmenų iki aštuoniolikos metų darbas naktį draudžiamas, o nėščios, neseniai pagimdžiusios ir krūtimi maitinančios darbuotojos gali būti skiriamos dirbti naktį tik joms sutikus.“
Š. Orlavičius pažymi, kad tuo atveju, kai darbuotojui už darbą naktį nėra apmokama padidintu darbo užmokesčiu, jis turi teisę kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės per tris mėnesius nuo tada, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimą.
Kontaktams:
Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
Išankstiniais duomenimis, Valstybinė darbo inspekcija per 2024 m. I pusmetį, neįskaičiuojant eismo įvykių, gavo 54 pranešimus apie įvykius darbe, kurių metu buvo sunkiai pakenkta darbuotojų sveikatai, ir 8 pranešimus apie įvykius darbe, dėl kurių darbuotojai mirė, per 2023 m. I pusmetį – atitinkamai 58 ir 9 pranešimai.
Išsamesnė informacija čia:
VDI dažnai sulaukia klausimų dėl darbo poilsio dieną: kaip tinkamai apmokėti ar kompensuoti tokį darbą, ar reikalingas darbuotojo sutikimas ir kita. Apžvelgiame pagrindinius reikalavimus ir taisykles, susijusias su darbu per poilsio dieną, kad būtų užtikrinta tiek darbuotojo, tiek darbdavio teisių ir interesų apsauga.
„Numatytos darbuotojo poilsio dienos metu darbas galėtų būti organizuojamas išimtiniais atvejais, nes poilsio dienos yra skirtos darbuotojo poilsiui ir atsistatymui, – akcentuoja Darbo teisės skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė Ieva Piličiauskaitė-Dulkė. – Žinoma, gali nutikti įvairių nenumatytų situacijų, kai prireikia darbuotoją iškviesti dirbti per jo poilsio dieną, tačiau tokiomis aplinkybėmis svarbu žinoti, kokie yra teisės aktuose nustatyti apribojimai, kaip yra reguliuojamas darbo užmokestis ir kokios darbuotojo teisės yra ginamos.“
Skyriaus vedėja pabrėžia, kad už darbą poilsio dieną, kuri nenustatyta pagal darbo ar pamainos grafiką, darbuotojui mokamas ne mažesnis kaip dvigubas jo darbo užmokestis. „Svarbu nustatyti, ar dirbdamas poilsio dieną darbuotojas viršija jam nustatytą savaitės darbo laiko normą – jeigu viršija, tokiu atveju taikomas apmokėjimas už viršvalandinį darbą poilsio dieną, tačiau šiuo atveju apmokėjimo dydžiai sutampa, tai yra tiek darbas poilsio dieną, tiek viršvalandinis darbas poilsio dieną apmokamas ne mažesniu kaip dvigubu darbuotojo darbo užmokesčiu“, – sako I. Piličiauskaitė-Dulkė.
Specialistė atkreipia dėmesį, kad darbo užmokestį sudaro ne tik bazinis darbo užmokestis, tai yra valandinis atlygis arba mėnesinė alga, bet ir kiti mokėjimai, pavyzdžiui, priedai, priemokos ir kita, pagal įmonėje patvirtintą ar darbo sutartyje numatytą darbo apmokėjimo sistemą, todėl apskaičiuojant darbuotojo darbo užmokestį už darbą poilsio dieną įskaičiuojamos visos darbo užmokesčio dalys, numatytos Darbo kodekso 139 straipsnio 2 dalyje.
Anot I. Piličiauskaitės-Dulkės, svarbu pastebėti, kad juridinio asmens vienasmenio valdymo organui už darbą poilsio dieną nėra mokama, o juridinio asmens vadovaujantiems darbuotojams mokama kaip už darbą įprastiniu darbo laiko režimu, nebent šalys darbo sutartyje susitaria kitaip. Bet kokiu atveju darbo poilsio dieną apskaita yra tvarkoma.
„Skirti darbuotoją dirbti poilsio dieną, kuri nenustatyta pagal darbo ar pamainos grafiką, galima tik darbuotojui raštiškai sutikus, be to, darbdaviui organizuojant darbo procesą poilsio dieną būtina laikytis nustatytų imperatyvių maksimaliojo darbo laiko ir minimaliojo poilsio laiko reikalavimų“, – pagrindinius darbo poilsio dieną akcentus sudeda vyriausioji darbo inspektorė I. Piličiauskaitė-Dulkė.
Kontaktams:
Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
mob. + 370 698 73 025