Aktyvus darbuotojų įsitraukimas gali padėti pagerinti sąlygas darbo vietose ir užkirsti kelią galimoms nelaimėms, primena Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM). Nuo šiol įmonėse, įstaigose, organizacijose steigiami saugos ir sveikatos komitetai galės dar aktyviau įsitraukti sprendžiant, kaip įmonės viduje geriau pasirūpinti darbuotojų sauga ir sveikata. Pernai patikrinimų įvairiose įmonėse metu nustatyta daugiau nei 3 tūkst. saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimų.
Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministro Vytauto Šilinsko, darbuotojų atstovai neretai gali suvaidinti kertinį vaidmenį kuriant ir puoselėjant darbuotojų saugos bei sveikatos kultūrą.
„Darbuotojų sveikata ir sauga – tiek darbdavių, tiek darbuotojų atsakomybė. Siekiant naujos kokybės saugos ir sveikatos kultūros įmonėse, įstaigose, organizacijose, būtina sinergija. Svarbu, kad darbdaviai būtų suinteresuoti darbuotojų įsitraukimu, o darbuotojai, jiems atstovaujantieji suprastų, jog jie šiame procese ne mažiau svarbūs. Toks bendras požiūris gali atnešti itin teigiamų poslinkių, padėti išvengti skaudžių nelaimių darbo vietose, kurių pastaruoju metu, deja, beveik nemažėja“, – sako V. Šilinskas.
SADM duomenys rodo, kad šiemet užfiksuoti 54 sunkūs nelaimingi atsitikimai darbe, pernai per tą patį laikotarpį – 58, o per visus metus – 104. Tuo metu, mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe per šį pusmetį užfiksuoti 8, per tą patį laikotarpį 2023 m. – 9, per visus praėjusius metus – 17.
Tiriant nelaimingų atsitikimų darbe priežastis, nustatyta, kad daugiausiai sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe, įvykusių per 2024 m. I pusmetį, lėmė nepakankama darbuotojų saugos ir sveikatos vidinė kontrolė, netinkamas profesinės rizikos vertinimas ir netinkamas darbų organizavimas ar darbo vietų įrengimas. Be to, dažnu atveju patys darbuotojai nesilaikė darbuotojų saugos ir sveikatos taisyklių, nes buvo nepakankamai instruktuoti ir apmokyti.
Atnaujinus darbuotojų saugos ir sveikatos komitetų nuostatus, numatyta, kad darbdaviui atstovaujantis asmuo, nustatydamas darbuotojų saugos ir sveikatos vidinės kontrolės tvarką įmonėje, ją turi svarstyti su darbuotojais, jų atstovais ar darbuotojų saugos ir sveikatos komitetu. Tai reiškia užtikrinamas pilnavertis darbuotojų dalyvavimas įgyvendinant darbuotojų saugos ir sveikatos priemones.
Taip pat kartu patikslintos sąlygos, kaip steigti komitetus, rinkti jų narius, vykdyti paskirtas funkcijas, taip skatinant darbuotojus steigti komitetus, o darbdavius – remti jų funkcionavimą.
SADM primena, jog komitetas steigiamas, kai įmonės darbuotojų skaičius viršija 50 ir daugiau. Jei įmonės darbuotojų skaičius mažesnis, komitetas gali būti steigiamas darbdavio ar darbuotojų atstovo iniciatyva arba daugiau kaip pusės įmonės darbuotojų kolektyvo siūlymu.
Remiantis turimais duomenimis, šiuo metu Lietuvoje veikia beveik 5 tūkst. įmonių, kuriose dirba daugiau nei 50 žmonių.
LR SAM informacija
Pasak Tarptautinės viešųjų paslaugų profesinės sąjungos (PSI), pasaulinė slaugos darbuotojų krizė yra susijusi ne tik su daug kur mažėjančiais darbuotojų skaičiais, bet tuo pat metu yra ir oraus darbo ir teisingumo krizė. Skaičiuojama, jog iki 2030 m. pasaulyje trūks 10 milijonų sveikatos priežiūros ir slaugos darbuotojų.
Pastaraisiais metais Europos šalys vis daugiau dėmesio skiria šiai problemai ir ieško būdų apsirūpinti specialistais. Tačiau dauguma vyriausybių pasirinko trumpalaikius ir greitus, o ne ilgalaikius sprendimus sprendimus. Pasukus taupymo politikos keliu, buvo išlaikytas stiprių sveikatos priežiūros sistemų įvaizdis, tačiau mažinami atlyginimai, didinamas darbo krūvis ir ilginamos darbo valandos, todėl patyrę sveikatos priežiūros darbuotojai vis dažniau perdega ir masiškai išeina iš darbo.
„Europoje netrūksta kvalifikuotų sveikatos priežiūros darbuotojų,“ – teigė Matilde De Cooman iš Belgijoje veikiančio judėjimo už sveikatingumą „Viva Salud“. „Trūksta tinkamų darbo vietų, stabilių darbo sutarčių, gerų atlyginimų ir padorių darbo sąlygų.“
Užuot sprendusios šias problemas, Europos vyriausybės pirmenybę teikia darbuotojų iš užsienio įdarbinimui, taip dar labiau gilindamos krizę pietinėse pasaulio valstybėse. Dešimtyje šalių, kuriose žmonės gauna didžiausias pajamas, šiuo metu dirba 23% viso pasaulio gydytojų, slaugytojų ir akušerių, o visame Afrikos žemyne – tik 4%.
Nepaisant to, turtingiausios pasaulio šalys ir toliau kliaujasi aktyviu sveikatos priežiūros darbuotojų iš užsienio įdarbinimu, pateisindamos tai dvišaliais susitarimais tarp šalių, kurie neva užtikrina tam tikrą kontrolę ir pusiausvyrą.
Tačiau, kaip pabrėžia ekspertai, politika ir praktika dažnai nesutampa. Tokios šalys kaip Vokietija, kurioje yra didžiausias sveikatos priežiūros darbuotojų iš užsienio skaičius, pasirašo dvišalius susitarimus net ir su tomis valstybėmis, kuriose yra drastiškas sveikatos priežiūros specialistų trūkumas, pavyzdžiui, Brazilija.
Kai Vokietija paskelbė apie ketinimą įdarbinti brazilų slaugytojus, kurių šalies viduje neva yra perteklius, Brazilijos sveikatos studijų centras paskelbė įspėjimą, kad šis pareiškimas yra klaidinantis. Brazilijoje nėra slaugytojų pertekliaus – problema yra ta, kad daug slaugytojų neturi darbo dėl finansinių suvaržymų, neleidžiančių sveikatos sistemai jų įdarbinti.
Turtingiausios pasaulio šalys, rengdamos sveikatos priežiūros darbuotojų strategijas, į panašius pavyzdžius nekreipia dėmesio. Į sveikatos priežiūros darbuotojus žiūrima kaip į prekę: tai gera galimybė užsitikrinti sveikatos paslaugų teikimą už nedidelę kainą. „Jie siekia eksportuoti mūsų slaugytojus, tarsi jie būtų mangai ar bananai,“ – taip Matildai De Cooman pasakojo sveikatos priežiūros darbuotojas iš Filipinų.
Sveikatos priežiūros darbuotojai iš tokių šalių kaip Sakartvelas ar Korėja susiduria su panašiais iššūkiais. Dažnai jie įdarbinami žadant pelningas pareigas, tačiau susiduria su diskriminacija, rasizmu ir biurokratinėmis kliūtimis, trukdančiomis jiems dirbti pagal profesiją, kurios jie mokėsi. Dideles pajamas gaunančios šalys į šias problemas nekreipia dėmesio ir išnaudoja darbuotojus.
Darbuotojų išlaikymas bus neįmanomas be esminių pokyčių dideles pajamas gaunančių šalių požiūryje į sveikatos sistemą. „Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) padarė pažangą nustatant sveikatos priežiūros darbuotojų poreikius, tačiau reikia nuveikti daug daugiau, ypač kalbant apie jų išlaikymą šalies lygmeniu“ – teigė Sulakshana Nandi iš PSO Europos regioninio biuro.
Pagal Tarptautinės viešųjų paslaugų profesinės sąjungos informaciją.
Užtikrinant nepertraukiamą veiklą, visuomenės saugumą ir gerovę, daugybė įmonių ar įstaigų dirba nuolat, neatsižvelgiant į paros laiką. Tačiau darbas naktį yra specifinė darbo organizavimo forma, reikalaujanti tam tikros apsaugos darbuotojams, todėl svarbu žinoti, koks yra naktinio darbo reglamentavimas ir kuo darbas naktį skiriasi nuo įprastinio dieninio darbo.
Ar žinojote, kad naktį dirbantiems darbuotojams turi būti apmokama ne mažesniu kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokesčiu? O jeigu darbuotojas naktį dirba viršvalandžius, tuomet jam turi būti apmokama ne mažesniu kaip dvigubu darbuotojo darbo užmokesčiu.
VDI kancleris Šarūnas Orlavičius akcentuoja, kad nakties laikas yra kalendorinis laikas nuo 22.00 val. iki 6.00 val. Pagal Darbo kodeksą darbuotojas laikomas dirbančiu naktį, kai jis ne mažiau kaip tris valandas per darbo dieną (pamainą) dirba nakties laiku arba ne mažiau kaip ketvirtį viso savo darbo laiko per metus dirba nakties laiku.
Anot kanclerio, svarbu akcentuoti naktinio darbo laiko trukmę, kad būtų aišku, kuriems darbuotojams turėtų būti taikomas Darbo kodekse numatytas darbo laiko trukmės ribojimas. „Dirbančio naktį darbuotojo darbo laikas vidutiniškai negali viršyti aštuonių valandų per darbo dieną (pamainą) per apskaitinį trijų mėnesių laikotarpį, jeigu aukštesnio negu darbdavio lygmens kolektyvinėse sutartyse nesusitarta kitaip“, – pabrėžia Š. Orlavičius.
„Siekiant nustatyti teisingą apmokėjimą už darbą naktį turėtų būti vadovaujamasi tik Darbo kodekse nustatytu nakties laiku, vadinasi, ne mažiau kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokesčiu mokama už darbo laiką, dirbtą nuo 22.00 val. iki 6.00 val., nepaisant to, kiek valandų darbuotojas dirbo nakties metu“, – akcentuoja kancleris.
Tačiau, anot Š. Orlavičiaus, svarbu paminėti ir tai, kad ne visiems darbuotojams už darbą naktį apmokama padidintu darbo užmokesčiu. Juridinio asmens vienasmenio valdymo organo darbo naktį apskaita yra tvarkoma, tačiau už tą darbą nėra mokama, nebent šalys darbo sutartyje susitaria kitaip. Juridinio asmens vadovaujančių darbuotojų darbo naktį apskaita yra tvarkoma ir už jį mokama kaip už darbą įprastiniu darbo laiko režimu, nebent šalys darbo sutartyje susitaria kitaip.
„Beje, ne visi darbuotojai gali dirbti nakties laiku, – pabrėžia Š. Orlavičius. – Darbo kodeksas numato, kad darbuotojai su negalia gali būti skiriami dirbti naktį, jeigu to jiems nedraudžia sveikatos priežiūros įstaigos išvada, ir tik jiems sutikus. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme nurodyta, kad asmenų iki aštuoniolikos metų darbas naktį draudžiamas, o nėščios, neseniai pagimdžiusios ir krūtimi maitinančios darbuotojos gali būti skiriamos dirbti naktį tik joms sutikus.“
Š. Orlavičius pažymi, kad tuo atveju, kai darbuotojui už darbą naktį nėra apmokama padidintu darbo užmokesčiu, jis turi teisę kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės per tris mėnesius nuo tada, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimą.
Kontaktams:
Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
Išankstiniais duomenimis, Valstybinė darbo inspekcija per 2024 m. I pusmetį, neįskaičiuojant eismo įvykių, gavo 54 pranešimus apie įvykius darbe, kurių metu buvo sunkiai pakenkta darbuotojų sveikatai, ir 8 pranešimus apie įvykius darbe, dėl kurių darbuotojai mirė, per 2023 m. I pusmetį – atitinkamai 58 ir 9 pranešimai.
Išsamesnė informacija čia: