• LT
  • EN

(8 5) 24 97 441
lsadps@lsadps.com

  • LSADPS VALDYBA
  • LSADPS
  • LSADPS
  • LSADPS
  • LSADPS
Trečiadienis, 2020 Spalio 21

Šiandien Vyriausybė pritarė Vidaus reikalų ministerijos parengtam Vyriausybės nutarimo „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ pakeitimo projektui, kuriuo siekiama per artimiausias dvi savaites, iki šių metų lapkričio 8 dienos, pritaikius papildomus apribojimus sustabdyti koronaviruso infekcijos plitimą.

Šiuo projektu papildytas prekybos, paslaugų teikimo, laisvalaikio ir renginių organizavimo reguliavimas, įtraukiant lošimo namų ir lošimo automatų, bingo salonų, lažybų bei totalizatorių punktus. Minėtoms įstaigoms taip pat bus taikomos valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nustatytos asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi ir kitos būtinos priemonės, siekiant, kad koronaviruso infekcija neplistų ir šiose vietose.

Pasak vidaus reikalų ministrės Ritos Tamašunienės, Vyriausybės nutarimo pakeitimo projekte  taip pat  nustatytas  laisvalaikio, pramogų, renginių, viešojo maitinimo ir kitų vietų lankytojų privalomas registravimas.

„Siūlomas pakeitimas leis geriau užtikrinti pagrindinę infekcijos valdymo priemonę – kontaktinių asmenų atsekamumą ir jų izoliavimą. Ši priemonė leis geriau identifikuoti infekcijos plitimo grandinę ir organizuoti epidemiologinių tyrimų procesą“, – sako vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė.

Kaip rodo praktika, dėl nepakankamų priemonių labai sunku atsekti kontaktinius asmenis asmenų susibūrimo vietose, ypač baruose, naktiniuose klubuose ir kitose pasilinksminimo vietose, pritraukiančiose didelius lankytojų srautus, o tai  lemia tiek ilgai trunkantį epidemiologinių tyrimų procesą, tiek ypač padidėjusį darbo krūvį tyrimus atliekantiems specialistams.

Lankytojų registracija nebus vykdoma, kai maistas tiekiamas išsinešti arba pristatomas fiziniams ir juridiniams asmenims kitais būdais. Taip pat registracija nebus privaloma ir viešojo maitinimo paslaugas teikiančių įmonių, kuriose vykdomas pamaininis darbas, darbuotojams.

Vyriausybės nutarimo pakeitimo projekte trumpinamas maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų darbo laikas: šių įstaigų veikla bus vykdoma nuo 7 iki 24 valandos.

Darbo laiko ribojimai nebus taikomi tais atvejais, kai maistas tiekiamas išsinešti arba pristatomas kitais būdais, kai viešasis maitinimas teikiamas įmonių, kuriose vykdomas pamaininis darbas, darbuotojams šių įstaigų teritorijose ir patalpose. Darbo laikas nebus apribotas kazino ir lošimo automatų, bingo salonų, lažybų ir totalizatorių punktuose, jei šiose vietose neteikiama viešojo maitinimo paslauga.

Atnaujintame Vyriausybės nutarimo projekte numatyti pakeitimai ir švietimo veiklos organizavimo ir vykdymo srityje. Iki šių metų lapkričio 8 d. ugdymas mokyklose pagal pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas bus vykdomas nuotoliniu būdu. Neformalusis vaikų ir suaugusiųjų švietimas bus vykdomas nuotoliniu būdu arba stabdomas. Rekomenduojama aukštojo mokslo studijų programas taip pat vykdyti nuotoliniu būdu.

Nuo šių metų lapkričio 9 d. ikimokyklinis, priešmokyklinis, bendrasis ugdymas, neformalusis vaikų ir suaugusiųjų švietimas, profesinis mokymas, aukštojo mokslo studijos vyks, užtikrinant valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nustatytas asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi ir kitas būtinas visuomenės sveikatos saugos, higienos, asmenų aprūpinimo būtinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis sąlygas.

Antradienis, 2020 Spalio 20

Dalinamės  informacija, skirta Profesinių sąjungų, atstovaujančių sveikatos priežiūros ir priežiūros darbuotojams, kurie yra Europos viešųjų paslaugų sąjungos (EPSU) padaliniai ir  ragina prisijungti prie spalio 26–30  dienomis visoje Europoje vyksiančios  veiksmo savaitės. Tai sutaps su Tarptautinės profesinių sąjungų konfederacijos (ITUC) ir pasaulinių profesinių sąjungų federacijų kvietimu dienos darbui „investuoti į globą dabar“ spalio 29 d.

Antroji pandemijos banga prasidėjo dar neprasidėjus žiemai. Tai dar kartą kelia didžiulę įtampą sveikatai ir priežiūrai. Spartus bylų augimas stebimas visoje Europoje. Profesinės sąjungos vėl praneša, kad trūksta būtinų asmeninių apsaugos priemonių (AAP), medžiagų ir darbuotojų, kad būtų galima atlaikyti šį naują infekcijų augimą. Daugelis darbuotojų, susidūrę su pirmąja banga, vis dar jaučiasi išsekę ir patiria stresą.

Janas Willemas Groudriaanas, EPSU generalinis sekretorius, sako: „EPSU ir jos nariai ragina Europos Sąjungą ir nacionalines vyriausybes sudaryti AAP darbuotojams visose ligoninėse, sveikatos ir socialinių paslaugų įstaigose.

Slaugytojai, gydytojai, sveikatos priežiūros padėjėjai, pagyvenę žmonės, namų priežiūros ir kiti darbuotojai dirba visoje Europoje, reikalaudami šių reikalavimų:

1.Padidinti darbo užmokestį

2.Papildomo personalo

3.Kokybiško aptarnavimo visiems

Prašome dalyvių  atsispausdinti plakatą, esantį https://www.epsu.org/article/european-mobilization-health-and-care-workers ir su savo PS nariais nusifotografuoti prie savo įstaigos, kad matytųsi įstaigos pavadinimas, ar prie intensyvaus  gydymo skyriaus durų.

Nuotraukas  atsiųsti į mūsų el.p. lsadps @lsadps.com

 

Pirmadienis, 2020 Spalio 19

Covid-19 atvejų skaičiui kasdien mušant rekordus, Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinė sąjunga kartu su Jaunųjų gydytojų asociacija (JGA) primygtinai raginame valdžios institucijas jau dabar, nelaukiant rinkimų į Seimą pabaigos, imtis ryžtingų, sisteminių, mokslo įrodymais ir gerosiomis kitų šalių praktikomis pagrįstų sprendimų, o mūsų Valstybės vadovą šiuo sudėtingu politiniu laikotarpiu skatiname imtis taip reikalingos telkiančios lyderystės. Jau pavasarį išmokome, kad tik glaudus valdžios institucijų, medikų ir mokslininkų bendradarbiavimas gali atnešti norimų rezultatų!

Kreipimasis rasite čia:

Penktadienis, 2020 Spalio 16
 Pasirašyta kolektyvinė sutartis: ilgesnės atostogos ir geresnės sąlygos .
sutartis.JPG

Vyriausybės įgaliotas socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis bei penkios profesinių sąjungų organizacijos penktadienį pasirašė Nacionalinę kolektyvinę sutartį, žiūrėti čia:, kuria bazinės pareiginės algos dydis visiems viešojo sektoriaus tarnautojams, darbuotojams ir pareigūnams didinamas iki 177 eurų, o sutartį pasirašiusių profesinių sąjungų nariams užtikrinamos papildomos garantijos.

Nacionalinę kolektyvinę sutartį iš profesinių sąjungų pusės pasirašė Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija, Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“, Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“, Respublikinė jungtinė profesinė sąjunga ir Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas.

„Derybos dėl geresnių darbo sąlygų viešojo sektoriaus darbuotojams vyksta jau treti metai ir kiekvienąkart gebame pasiekti konstruktyvų rezultatą, nors derėtis tenka kietai. Iš vienos pusės daug kalbame apie darbo užmokestį, bet svarbi ir kita derybų dalis – papildomos garantijos profesinių sąjungų nariams. Sudarydami sąlygas profesinių sąjungų nariams pasinaudoti papildomais sutarties pliusais skatiname visus viešojo sektoriaus darbuotojus burtis ir atstovauti savo interesams. Vyriausybė, kaip darbdavė, šiuo sprendimu apsunkina sau derybas ateityje, tačiau tai sustiprina darbuotojus ir sutvirtina socialinį dialogą“, - sakė socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.

„Galime tik pasidžiaugti, kad abipusio supratimo ieškojimas ir kokybiškas bendradarbiavimas jau trečius metus sėkmingai vainikuoja Vyriausybės programoje numatytą įsipareigojimą sustiprinti socialinį dialogą ir paskatina aktyvesnį kolektyvinių sutarčių sudarymą atskirų šakų (sektorių) ir įmonių lygiu“, - teigė Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Lukas Savickas.

Bazinis pareiginės algos dydis

Nacionaline kolektyvine sutartimi Vyriausybė įsipareigojo bazinį pareiginės algos dydį kitais metais kilstelti iki 177 eurų. Šis dydis taikomas apskaičiuojant darbo užmokestį valstybės tarnautojams, pareigūnams, kariams, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojams, politikams ir teisėjams. Toks bazinės pareiginės algos dydis suplanuotas ir Seimui teikiamame valstybės ir savivaldybių biudžeto projekte.

Nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje nurodoma, kad Finansų ministerijai gruodžio mėnesį pateikus naujausią ekonominės raidos scenarijų prie pareiginės algos bazinio dydžio klausimo gali būti grįžtama – tai yra jis galėtų būti didinamas, jeigu ekonominė situacija atrodytų palanki.

Pareiginės algos pastovioji dalis apskaičiuojama bazinį pareiginės algos dydį dauginant iš konkrečiai pareigybei taikomo koeficiento. Prie darbo užmokesčio dar paprastai pridedama kintamoji pareiginės algos dalis, kuri priklauso nuo pasiektų darbo tikslų, taip pat priemokos, premijos ar užmokestis už viršvalandinį darbą, jeigu jis buvo dirbtas.

Pareiginės algos bazinio dydžio didinimas palies apie 200 tūkst. viešojo sektoriaus tarnautojų, darbuotojų ir pareigūnų.

Papildomos garantijos profesinių sąjungų nariams

Sutartį su Vyriausybe pasirašiusių profesinių sąjungų nariai 2021 metais galės pasinaudoti ir papildomomis garantijomis. Nors šios garantijos kitąmet galios tik tiems darbuotojams, kurie prie profesinių sąjungų prisijungė iki Nacionalinės kolektyvinės sutarties pasirašymo, tačiau tikimasi, kad tai paskatins daugelį viešojo sektoriaus darbuotojų apsvarstyti galimybę tapti profesinių sąjungų nariais ateityje. Profesinėms sąjungoms stiprėjant, sutvirtėtų ir socialinis dialogas, darbuotojai būtų geriau atstovaujami.

PAPILDOMOS KASMETINĖS ATOSTOGOS. Profesinių sąjungų nariai kitąmet galės išeiti 2 darbo dienomis ilgesnių kasmetinių atostogų, net jeigu darbuotojui pagal jo profesiją priklauso teisė į pailgintas atostogas, kaip kad mokytojams ar kai kuriems socialinių paslaugų srities darbuotojams.

Papildomas kasmetines atostogas, kurių metu mokamas darbuotojo vidutinis darbo užmokestis, išnaudoti reikia per 2021 metus. Jeigu papildomos dienos nepanaudojamos per metus, jos negali būti kaupiamos.

Tačiau darbuotojui išeinant iš darbo arba atleidžiant jį įstatymų nustatytais pagrindais, už nepanaudotas papildomas atostogas turi būti kompensuojama kaip ir už kitas kasmetines atostogas proporcingai 2021 metais dirbtam laikotarpiui.

ATOSTOGOS MOKYMUISI. Pagal Darbo kodeksą ilgiau nei 5 metus darbovietėje išdirbusiam darbuotojui, kuris mokosi pagal formaliojo švietimo programą, darbdavys turi suteikti iki 10 darbo dienų mokymosi atostogų per metus už jas mokant ne mažiau nei pusę vidutinio darbuotojo darbo užmokesčio.

Tokį pat laiką išdirbusiam darbuotojui, kuris dalyvauja neformaliose suaugusiųjų švietimo programose, mokymosi atostogos gali būti suteikiamos iki 5 darbo dienų per metus, bet per jas ne mažiau nei pusė darbuotojo vidutinio atlyginimo mokama tik tais atvejais, kai neformalusis mokymasis yra tiesiogiai susijęs su darbuotojo kvalifikacijos kėlimu.

Tuo metu Nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje fiksuota, kad sutartį pasirašiusių profesinių sąjungų nariams 5 metų taisyklė nebus taikoma, o apmokėjimas už mokymosi atostogas galės būti dosnesnis.

Tai reiškia, kad darbuotojams, kurie mokosi pagal formaliojo švietimo programas arba dalyvauja neformaliojo suaugusiųjų švietimo programose, galės būti suteikiamos iki 10 darbo dienų mokymosi atostogos mokant jiems vidutinį darbuotojo darbo užmokestį arba iki 20 darbo dienų mokant 50 proc. nuo vidutinio darbuotojo atlyginimo.

Norint pasinaudoti šią galimybe darbdaviui reiktų pristatyti pažymą apie mokymąsi.

PAPILDOMOS DIENOS SVEIKATAI. Profesinių sąjungų nariai taip pat galės kitąmet panaudoti iki 5 darbo dienų sveikatos gerinimui už šias dienas mokant vidutinį darbuotojo darbo užmokestį. Tiesa, šiuo papildomu sutarties pliusu negalės džiaugtis tie darbuotojai.

Penktadienis, 2020 Spalio 16

Kas yra efektyvūs ir saugūs problemų - streso sprendimų būdai? Teorinis streso suvokimas, streso patyrimas skirtingose gydymo įstaigose. Streso įtaka sveikatai bei galimybės jį įveikti. Diskusijos, praktinės užduotys skirtos streso sukeltai krizės įveikai, krizių priežastys ir pasekmės mediko darbe. Šiuos klausimus gvildenome ir bandėme išspręsti Ukmergės PSPC su psichologe psichoterapeute Edita Žiliene ir šios įstaigos medicinos psichologe, bei Ukmergės PSPC sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininke Vilija Banevičienė. Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinė sąjunga šiuos mokymus praveda tik savo profesinės sąjungos nariams. Seminaro programa yra suderinta su LR Sveikatos apsaugos ministerija, dalyviams išduodami kvalifikacijos kėlimo pažymėjimai, kad išklausė kvalifikacijos kėlimo kursą, skirtą visų profesinių kvalifikacijų sveikatos priežiūros įstaigų specialistams ir darbuotojams. Nuoširdžiai dėkojame už malonų priėmimą ir praleistą laiką kartu.

                                             

Į viršų