Valstybinė darbo inspekcija šiais metais gavo 19 prašymų nagrinėti darbo ginčus dėl psichologinio smurto darbe. Dauguma jų susiję su darbdavio spaudimu darbuotojui nutraukti darbo sutartį savo iniciatyva ir neteisėtu darbuotojo atleidimu iš darbo. Dėl patirto šoko ir baimės  darbuotojai dažnai priima skubotus neteisingus sprendimus. Tačiau ir po tokių sprendimų darbuotojai gali ginti savo pažeistas teises.

Paminėtina, jog darbo sutartis gali būti nutraukta darbuotojo rašytiniu pareiškimu, apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš 20 kalendorinių dienų (Darbo kodekso 55 str.). Tačiau ne vėliau kaip per 3 dienas nuo pareiškimo padavimo dienos darbuotojas gali atšaukti savo prašymą atleisti jį iš darbo.

Jei darbuotoją nusprendžia atleisti darbdavys, dauguma atvejų prieš atleidimą darbuotojas turi būti įspėjamas raštu. Įspėjime turi būti nurodytos darbo sutarties nutraukimo priežastys ir įstatymo norma, pagal kurią siūloma nutraukti darbo sutartį, darbo santykių pasibaigimo diena (paskutinė darbuotojo darbo diena).
Jeigu darbuotojas nesutinka su atleidimo pagrindu ir darbdavys, nepriklausomai nuo darbuotojo valios jį atleidžia, darbuotojas gali kreiptis į Darbo ginčų komisiją (DGK), kuri sprendžia ginčus dėl neteisėto atleidimo iš darbo. Jeigu darbuotojas atleidžiamas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, DGK priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu ir grąžinti darbuotoją į buvusį darbą, priteisia jam išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą.

Darbo ginčų komisija prie VDI pastebi, kaddažniausiai prašymuose nagrinėti darbo ginčą dėl patirto psichologinio smurto darbuotojai nurodė, kad darbdavys jiems darė tiesioginį ( rašant SMS žinutes, kuriose ragino parašyti prašymą išeiti savo noru) ar netiesioginį (užuominomis arba grasinant atleisti darbuotoją dėl neva padaryto darbo pareigų pažeidimo, nesuteikiant jam darbo, atimant darbo priemones, neįleidžiant jo į darbo patalpas, ir tokiu būdu neatvykus į darbą, pažymint pravaikštas) spaudimą. Darbuotojai taip pat buvo skubinami pasirašyti susitarimą nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu, nors darbuotojas turi teisę pasvarstyti, ar sutinka su darbdavio jam pateiktu pasiūlymu. Pasitaikė atvejų, kai darbuotojas prašymo atleisti savo iniciatyva net nebuvo parašęs, o darbdavys atleido darbuotoją darbuotojo iniciatyva.

Apie 23 proc. bylų dėl atleidimo iš darbo teisėtumo, patyrus psichologinį smurtą, išsprendžiama darbuotojo naudai, apie 24 proc. – sudaromos taikos sutartys, apie 28 proc. reikalavimų atmetama.
Neteisėto atleidimo iš darbo bylose priteisiamos kompensacijos tam tikrais atvejais gali siekti net 13000 eurų, taip pat priteisiama turtinė bei neturtinė žala. Neturtinė žala dėl psichologinio spaudimo įvertinama įvairiai ir gali būti nuo 300 iki 2000 eurų.

Prieš pasirašant dokumentus, VDI rekomenduoja pasikonsultuoti su VDI darbo teisės specialistais. Jei darbuotojas jau pasirašė dokumentus, tačiau mano, kad jo kaip darbuotojo teisės buvo pažeistos, jis gali kreiptis į Darbo ginčų komisiją. Tai padaryti jis turi per tris mėnesius, o neteisėto nušalinimo, neteisėto atleidimo iš darbo atvejais – per 1 mėnesį nuo tada, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimą.
Jei kyla klausimų dėl neteisėto atleidimo, įspėjimo terminų ar kitų darbo teisės pažeidimų, VDI kviečia konsultuotis Konsultacijų telefonu (8 5) 213 9772, el. paštu Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. arba parašant asmeninę žinutę socialinio tinklo „Facebook“ VDI paskyroje.

ĮSAKYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS EKONOMIKOS IR INOVACIJŲ MINISTRO 2020 M. LIEPOS 8 D. ĮSAKYMO NR. 4-539 „DĖL KOMPENSAVIMO TURIZMO PASLAUGŲ TEIKĖJAMS UŽ SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ DARBUOTOJAMS SUTEIKTAS TURIZMO PASLAUGAS TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

2020 m. rugpjūčio 31 d. Nr. 4-732

Vilnius

 P a k e i č i u Kompensavimo turizmo paslaugų teikėjams už sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams suteiktas turizmo paslaugas tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2020 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. 4-539 „Dėl Kompensavimo turizmo paslaugų teikėjams už sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams suteiktas turizmo paslaugas tvarkos aprašo patvirtinimo“, ir jį išdėstau nauja redakcija (pridedama).

 Ekonomikos ir inovacijų ministras                                                                         Rimantas Sinkevičius

 PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos ekonomikos

ir inovacijų ministro

2020 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 4-732

 KOMPENSAVIMO TURIZMO PASLAUGŲ TEIKĖJAMS UŽ SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ DARBUOTOJAMS SUTEIKTAS TURIZMO PASLAUGAS TVARKOS APRAŠAS ČIA:

Šiandien startuoja Ekonomikos ir inovacijų ministerijos iniciatyva įgyvendinama priemonė „Atostogos medikams“. Pagal šią priemonę Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai jau nuo dabar iki pat lapkričio 30 d. galės pasinaudoti 200 eurų vertės turizmo paslaugomis, o paslaugų kainą kompensuos valstybė.

„Norėdami padėkoti medikams, kurie karantino metu dirbo itin sudėtingomis sąlygomis, iškėlėme medikų poilsio idėją Lietuvoje. Jų poilsiui skirtos lėšos pasieks turizmo sektorių.  Šiandien ši priemonė pradedama įgyvendinti. Turizmo paslaugomis nemokamai galės pasinaudoti ir licencijuoti medikai, ir licencijų neturintys sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai. Jie galės pasirinkti patinkančius atostogų Lietuvoje pasiūlymus ir vieną kartą įsigyti turizmo paslaugas iš pasirinkto turizmo paslaugų teikėjo. Licencijuoti sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai į paslaugų teikėjus galės kreiptis su savo licencijos numeriu. Tuo tarpu, nelicencijuotiems sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams bus suteikti turizmo paslaugų kuponai. Šiuos kuponus jų gavėjams perduos jų sąrašus sudariusios institucijos“, – teigia ekonomikos ir inovacijų ministras Rimantas Sinkevičius.

Įsigijus turizmo paslaugas, kurių kaina mažesnė nei 200 eurų, nepanaudota dalis nebus kompensuojama, o norintys įsigyti paslaugų už daugiau nei 200 eurų, sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai skirtumą turės padengti savo lėšomis. Įsigyjant valstybės kompensuojamas turizmo paslaugas taip pat bus prašoma pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.

Sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams turizmo paslaugų teikėjai taip pat pateiks paslaugos gavėjo sąžiningumo deklaraciją ir paprašys ją pasirašyti. Nustačius, kad kompensacija už turizmo paslaugas asmeniui priklauso, turizmo paslaugų teikėjas sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojui nemokamai suteiks įsigytas paslaugas, o priemonės administratorius „Keliauk Lietuvoje“ turizmo paslaugų teikėjui kompensuos suteiktų turizmo paslaugų kainą.

„Stebime didelį susidomėjimą priemone tiek iš medicinos personalo, tiek iš turizmo paslaugų teikėjų, o priemonei įsibėgėjus tikimės dar didesnio įsitraukimo. Mūsų, kaip nacionalinės turizmo skatinimo agentūros, tikslas yra skatinti vietinį turizmą ir prisidėti prie turizmo verslo likvidumo palaikymo, todėl didelis dėmesys projektui yra pozityvus rodiklis, indikuojantis, kad valstybės pagalba atliepia turizmo verslo poreikius“, – teigia priemonę „Atostogos medikams“ administruosiančios nacionalinės turizmo skatinimo agentūros „Keliauk Lietuvoje“ direktorius Dalius Morkvėnas.

Šiuo metu valstybės kompensuojamas turizmo paslaugas jau yra rezervavę daugiau nei 5 tūkst. sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų, o paslaugas teikia 655 paslaugų teikėjai. Tiekėjų sąrašą galima rasti čia.

Licencijuotų medikų kategorijai priklauso visi specialistai, ekstremalios situacijos metu turėję slaugos praktikos licenciją, akušerijos praktikos licenciją ar medicinos praktikos licenciją. Kompensacijas gali gauti ir sveikatos priežiūros įstaigose, sudariusiose sutartis su Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos teritoriniais skyriais, privalomojo sveikatos draudimo informacinės sistemos „Sveidra“ duomenimis, karantino metu dirbę burnos priežiūros praktikos licenciją arba odontologijos praktikos licenciją turintys specialistai.

Nelicencijuoti sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai turi būti įtraukti į Lietuvos Respublikos savivaldybių administracijų, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos, Laisvės atėmimo vietų ligoninės ar Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos sudarytus asmenų, dirbusių karantino metu, sąrašus.

Priemonės „Atostogos medikams“ biudžetas – 10 mln. eurų. Iš viso Ekonomikos ir inovacijų ministerijos įgyvendinamoms turizmo skatinimo priemonėms skirta 49 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų.

Daugiau informacijos apie projektą - www.atostogosmedikams.lt.