Europos Komisija pagaliau pristatė ilgai lauktojo ES Atsigavimo plano po koronaviruso pandemijos projektą ir peržiūrėtą Daugiametę finansinę perspektyvą. Diskusijos Europos Parlamente taip pat jau prasidėjo. Ursula von der Leyen akcentavo skubaus susitarimo svarbą; iš prioritetų EK pirmininkė išskyrė „žalią“, socialiai atsakingą, nelygybes mažinančią ir itin inovatyvią Europą. Anot jos, ši krizė – kartu ir galimybė sustiprėti bei ES įsitvirtinti globaliu lyderiu. Anot EK pirmininkės, šios krizei atliepti skirtos beprecedentės investicijos sukurs „Kitos kartos Europą“ („The Next Generation Europe“). Daugiau apie planą – čia, apie Daugiametę ateities perspektyvą – čia, plenarinės EP sesijos metu pasakyta kalba čia, ką tai gali reikšti Lietuvai.

Visą  naujausią  tarptautinių profesinėms sąjungoms aktualių naujienų santrauką rasite čia: https://www.lpsk.lt/2020/05/27/25542/

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos informacija

Europos Komisija skelbia ekonominės ir socialinės politikos rekomendacijas Lietuvai 

žiūrėti čia:

 Europos Komisija, įvertinusi Lietuvos pateiktą stabilumo programą ir nacionalinę reformų darbotvarkę, teikia Lietuvai skirtų ekonominės ir socialinės politikos rekomendacijų pasiūlymus. Šiomis rekomendacijomis atsižvelgiama į svarbiausius valstybei šiuo metu kylančius iššūkius. Per artimiausius mėnesius rekomendacijas apsvarstys ir patvirtins Europos Sąjungos Taryba.

2020 m. vasario 26 d. Europos Komisijos tarnybų parengtoje Lietuvai skirtoje metinėje ataskaitoje atkreiptas dėmesys į esmines ilgalaikes ekonominės ir socialinės padėties problemas: prastą Lietuvos švietimo padėtį, didelę socialinę nelygybę ir skurdo riziką, iššūkius surenkant mokesčius ir plėtojant inovacijų politiką bei žemą aplinkosauginį tvarumą. Šių problemų sprendimas Lietuvai yra būtinas norint užtikrinti ilgalaikę socialinę gerovę ir didele dalimi buvo atspindėtas 2019 metais Lietuvai skirtose ES Tarybos rekomendacijose. Jų tolimesnis įgyvendinimas išlieka ypač svarbus.

Žaibiška COVID-19 pandemija atnešė naujų iššūkių: sveikatos apsaugos sistemos visame pasaulyje susiduria su beprecedenčiu krūviu, o pandemijos sukeltas ekonominis šokas stipriai paveikė žmonių ir įmonių pajamas. Europos Komisija numato, kad Lietuvos ekonomika 2020 m. smuks 7,4 proc., todėl šiemet pirmiausia rekomenduoja Lietuvai imtis visų reikalingų priemonių pandemijai suvaldyti, ekonomikai palaikyti ir jos atsigavimui skatinti. Europos Komisija ragina Lietuvą įgyvendinti numatytąsias darbo vietų ir įmonių apsaugos priemones, o ekonominei padėčiai pagerėjus – vykdyti atsakingą biudžeto politiką ir užtikrinti tvarų valstybės skolos dydį.

Pandemija išryškino struktūrines Lietuvos sveikatos apsaugos sistemos problemas: žemą efektyvumą ir menką pažangą gerinant paslaugų kokybę, mažą finansavimą ir nepakankamą dėmesį ligų prevencijai. Be šių ilgalaikių iššūkių sprendimo, Europos Komisija rekomenduoja kovoti su pandemija didinant sveikatos apsaugos sistemos atsparumą, prieinamumą ir kokybę, skirti tam pakankamai lėšų ir užtikrinti, kad netrūktų žmogiškųjų išteklių ir medicinos priemonių.

Nors ir buvo imtasi tam tikrų veiksmų socialinei nelygybei ir skurdo rizikai mažinti, Lietuvoje dėl mažų išlaidų socialinei apsaugai, žemo progresyvumo bei menko mokesčių ir išmokų sistemos poveikio socialinės nelygybės ir skurdo rizikos rodikliai tebėra vieni aukščiausių Europos Sąjungoje. Kadangi pandemija gali dar labiau išryškinti šias problemas, Europos Komisija rekomenduoja mažinti krizės poveikį užimtumui didinant aktyvių darbo rinkos priemonių finansavimą bei apimtį ir skatinant įgyti naujų įgūdžių. Taip pat siūloma didinti socialinės paramos aprėptį ir mokesčių bei išmokų politikos efektyvumą saugant visuomenę nuo skurdo.

Darbo vietoms išlaikyti ir sparčiam ekonomikos atsigavimui paskatinti būtina sparčiai ir adekvačiai įgyvendinti paramos verslui priemones. Todėl Europos Komisija siūlo teikti likvidumo paramą verslui, ypač mažosioms ir vidutinėms įmonėms ir eksportuojantiems sektoriams. Ekonominiam atsigavimui paskatinti siūloma greitinti naudingų investicinių projektų įgyvendinimą ir remti privačias investicijas.

Europos Komisijos nuomone, būtina užtikrinti, kad priemonės ekonomikos atsigavimui skatinti derėtų su ateities iššūkiais. Lietuvoje skaitmeniniai įgūdžiai yra prastesni nei vidutiniškai ES, o įmonės susiduria su iššūkiais ieškodamos kvalifikuotos darbo jėgos, ypač informacinių technologijų srityje. Lietuvoje taip pat nemažėja išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, o išteklių produktyvumas ir antrinis išteklių panaudojimas yra vieni žemiausių ES. Todėl Europos Komisija rekomenduoja Lietuvai investicijas sutelkti kovai su klimato kaita, skaitmeninės ekonomikos plėtrai, švariai energijai ir efektyviam jos panaudojimui, taip pat technologinių inovacijų plėtrai mažosiose ir vidutinėse įmonėse.

Europos Komisija taip pat pažymi, kad Europos Sąjunga turėtų visapusiškai pasinaudoti įvairiomis turimomis priemonėmis, kad paremtų valstybių narių pastangas įveikti pandemiją. Tuo pat metu valstybės narės ir Europos Sąjunga turėtų bendradarbiauti, kad parengtų priemones, kurių reikia, kad būtų atkurtas normalus visuomenės ir ekonomikos veikimas ir  tvarus augimas, remiant perėjimą prie žaliosios ir skaitmeninės ekonomikos ir pasinaudojant visa per krizę įgyta patirtimi.

Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje informacija

Artėjant vasarai, VDI specialistai primena, ką reikėtų žinoti dėl kasmetinių atostogų suteikimo, atsižvelgiant į karantino laikotarpį ir prastovas.
Daugiau informacijos www.vdi.lt.

Koronaviruso grėsmės sukelta situacija ir šalyje įvestas karantinas sąlygojo pasikeitimus darbo santykiuose. Karantinas bei prastovos gali pakoreguoti ir atostogų planus. Artėjant vasarai, VDI specialistai primena, ką reikėtų žinoti dėl kasmetinių atostogų suteikimo.

Karantino metu daugiau nei 24 tūkst. darbdavių pranešė apie paskelbtas prastovas. Darbuotojai nerimauja, ar nepraras teisės į atostogas, jei karantino metu buvo prastovose.  VDI specialistų teigimu, teisė pasinaudoti visomis ar dalimi kasmetinių atostogų (arba gauti piniginę kompensaciją už jas) prarandama praėjus trejiems metams nuo kalendorinių metų, kuriais buvo įgyta teisė į visos trukmės kasmetines atostogas, pabaigos, išskyrus atvejus, kai darbuotojas faktiškai negalėjo jomis pasinaudoti.

Darbo kodeksas nenumato aplinkybių, kada darbuotojas faktiškai negalėtų pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis, sąrašo, todėl kiekvienu atveju turėtų būti vertinama aplinkybių visuma. Atvejais, kai darbuotojas faktiškai negalėjo pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis, galėtų būti laikomas darbuotojo laikinas nedarbingumas, tam tikros tikslinės atostogos, darbdavio veiksmai ir kiti atvejai.

Tuo atveju, jeigu darbuotojas dėl jam paskelbtos prastovos neturėjo galimybės faktiškai pasinaudoti sukauptomis kasmetinėmis atostogomis, ši aplinkybė laikytina svarbia priežastimi, todėl terminas pasinaudoti atostogomis turėtų būti pratęsiamas.

Taip pat darbuotojai susirūpinę ir atostoginių dydžiu, ar dalį laiko prieš atostogas praleidus prastovoje, jie nesumažės. VDI specialistai aiškina, jog kasmetinių atostogų laiku darbuotojui paliekamas jo vidutinis darbo užmokestis (atostoginiai). Laikotarpis, iš kurio skaičiuojamas vidutinis darbo užmokestis už kasmetines atostogas, yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis.

Apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį, neįskaitomos dienos ar valandos, kai darbuotojas faktiškai nedirbo įmonėje, taip pat piniginės sumos, išmokėtos už tas dienas ar valandas. Tai reiškia, kad prastovos (ar dalinės prastovos) laikas ir gautas darbo užmokestis už prastovą (ar dalinę prastovą) nėra traukiamas į atostoginių skaičiavimą.

VDI specialistai atkreipia dėmesį, jei skaičiuojamuoju laikotarpiu darbuotojas faktiškai dirbo du mėnesius, o vieną mėnesį darbuotojui buvo paskelbta prastova, tokiu atveju atostoginiai bus skaičiuojami iš dviejų faktiškai dirbtų mėnesių, o prastovos laikas (ar dalinės prastovos valandos) neįsiskaičiuos. Taigi, paskelbta prastova ar dalinė prastova nedaro įtakos skaičiuojant atostoginius, jie darbuotojams neturėtų mažėti. Atostoginiai gali sumažėti dėl kitų priežasčių nesusijusių su prastova, pavyzdžiui, dėl darbo dienų skaičiaus skaičiuojamuoju laikotarpiu, darbo užmokesčio dydžio pakeitimo (sumažinimo).

Reikia prisiminti, jog atostoginiai išmokami ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną prieš kasmetinių atostogų pradžią.
Dar vienas darbuotojams, turėjusiems prastovas, aktualus klausimas, ar po prastovos įmonei atnaujinus veiklą, darbdavys turi teisę darbuotojui neleisti vasarą atostogauti.

Įprastai darbuotojo kasmetinės atostogos suteikiamos kasmetinių atostogų eilėje numatytu laiku arba šalių susitarimu. Taigi, pasak VDI specialistų, iš anksto sudarytą atostogų grafiką galima koreguoti tik šalims susitarus. Jei atostogos dar tik planuojamos, darbdavys dėl objektyvių priežasčių turi teisę atsisakyti išleisti darbuotoją kasmetinių atostogų. Tik tokiu atveju darbdavio sprendimas turi būti pagrįstas ir motyvuotas. Šalims susitarus dėl kasmetinių atostogų suteikimo konkrečiu laikotarpiu, vienašališki darbdavio veiksmai, apribojantys galimybę pasinaudoti šiomis atostogomis, būtų neteisėti ir darbuotojo bei darbdavio ginčas dėl atostogų suteikimo būtų  sprendžiamas Darbo ginčų komisijoje.

Pasak VDI specialistų, verta priminti ir, atrodo, visiems, gerai žinomus dalykus apie atostogas. Kasmetinės atostogos turi būti suteikiamos bent kartą per darbo metus. Atostogos skaičiuojamos darbo dienomis. Darbuotojams suteikiamos ne mažiau kaip 20 darbo dienų kasmetinės atostogos. Bent viena iš kasmetinių atostogų dalių negali būti trumpesnė kaip 10 darbo dienų (jeigu dirbama 5 darbo dienas per savaitę). Švenčių dienos į atostogų trukmę neįskaičiuojamos. Darbo metai, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos, prasideda nuo darbuotojo darbo pagal darbo sutartį pradžios. Teisė pasinaudoti dalimi kasmetinių atostogų atsiranda, kai darbuotojas įgauna teisę į bent vienos darbo dienos trukmės atostogas.

 VDI informacija

 Daugeliui tėvų aktualu ligos išmokos už pradinukų ar vaikų su negalia priežiūrą pradėjus dirbti mokykloms. Pateikiame jums svarbiausią informaciją ir atkreipiame dėmesį, kad pasibaigus ugdymo procesui ligos išmokos nebebus mokamos, nes vasaros atostogų metu vaikams jau nereikės padėti mokytis.