Dalinamės naujausia profesinėms sąjungoms aktualių tarptautinių naujienų santrauka. Ją rasite čia: https://www.lpsk.lt/2020/06/23/tarptautines-profesiniu-sajungu-naujienos-13/
Sprendimas Nr. V-1515 2020. 06. 18 D. dėl LR Sveikatos apsaugos ministro - Valstybės ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. gegužės 29 d. sprendimo Nr. V-1336 " Dėl tikslinių ir profilaktinių tyrimų dėl COVID 19 ligos ( koronoviruso infekcijos) organizavimo" pakeitimo čia:
ĮSAKYMAS
DĖL ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGŲ TEIKIMO ESANT LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJOJE PASKELBTAI VALSTYBĖS LYGIO EKSTREMALIAJAI SITUACIJAI ORGANIZAVIMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO
2020 m. birželio 17 d. Nr. V-1504
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 10 straipsnio 6 punktu, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 8 straipsniu, 9 straipsniu, 22 straipsnio 2 dalimi ir 26 straipsniu, atsižvelgdamas į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo grėsmės:
3.1. perskirstyti įstaigos infrastruktūrą prioriteto tvarka užtikrinant asmens sveikatos priežiūros paslaugų dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) teikimą bei neatidėliotinų paslaugų (kurių nesuteikus jam atsirastų būtinosios medicinos pagalbos poreikis arba labai pablogėtų jo būklė) teikimą;
3.2. įstaigos veiklą organizuoti taip, kad būtų užtikrintas paslaugų dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) įstaigoje savalaikiškumas ir prieinamumas, pacientų, kuriems paslaugos teikiamos ne dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos), atskyrimas nuo pacientų, kuriems paslaugos teikiamos dėl COVID-19 ligos.
4.1. asmens sveikatos priežiūros įstaigos (nepriklausomai nuo nuosavybės formos ir pavaldumo), teikdamos asmens sveikatos priežiūros paslaugas, privalo vadovautis šiuo įsakymu ir kitais COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo valdymą reglamentuojančiais teisės aktais;
4.2. kitos įsakymais nustatytų atitinkamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų organizavimo nuostatos Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbtos valstybės lygio ekstremaliosios situacijos laikotarpiu taikomos tiek, kiek šių teisinių santykių nereguliuoja šis įsakymas;
4.3. nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigalioja tokia šio įsakymo 1 punktu patvirtinto Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo esant Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbtai valstybės lygio ekstremaliajai situacijai organizavimo tvarkos aprašo 1.1 papunkčio redakcija:
„1.1. Į stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančią asmens sveikatos priežiūros įstaigą (toliau – stacionarinės ASPĮ) stacionarizuojamiems pacientams, o jeigu stacionarinėje ASPĮ kartu su pacientu lieka ir kitas asmuo (paciento slaugai, priežiūrai ar kt.), ir tam asmeniui, turi būti atliekamas viruso SARS-CoV-2 tyrimas (tiriant PGR metodu). Jeigu pacientui paskirtas planinis gydymas stacionare (įskaitant dienos chirurgijos paslaugas) (toliau – planinė stacionarinė paslauga), viruso SARS-CoV-2 tyrimas (tiriant PGR metodu) jam atliekamas gydančio gydytojo sprendimu. Pacientams, kuriems planuojamos teikti dienos stacionaro paslaugos, viruso SARS-CoV-2 tyrimas (tiriant PGR metodu) atliekamas tuo atveju, jeigu jiems yra pasireiškę ūmiai kvėpavimo takų infekcijai būdingi ligos simptomai (kūno temperatūra 37,3º C ir didesnė, gerklės skausmas, kosulys, pasunkėjęs kvėpavimas).
Viruso SARS-CoV-2 tyrimas atliekamas toje pačioje stacionarinėje ASPĮ. Pacientui planinis gydymas stacionare pradedamas nelaukiant viruso SARS-CoV-2 tyrimo atsakymo.
Kol negautas viruso SARS-CoV-2 tyrimo (tiriant PGR metodu) atsakymas, stacionarizuojamas pacientas palatoje turi būti vienas, o stacionarinės ASPĮ personalas tuo atveju, kai pacientui nėra pasireiškę ūmiai kvėpavimo takų infekcijai būdingi ligos simptomai (kūno temperatūra 37,3ºC ir didesnė, gerklės skausmas, kosulys, pasunkėjęs kvėpavimas), naudoja ne žemesnio kaip II, o tuo atveju, kai dėl paciento sveikatos būklės negalima nustatyti ar pacientui yra pasireiškę ūmiai kvėpavimo takų infekcijai būdingi ligos simptomai (kūno temperatūra 37,3ºC ir didesnė, gerklės skausmas, kosulys, pasunkėjęs kvėpavimas) – ne žemesnio kaip III saugumo lygio saugumo lygio.
Stacionarizuojamas pacientas (ar paciento atstovas) turi pasirašyti stacionarinės ASPĮ vadovo nustatytos formos sutikimą, kad neišvyks iš asmens sveikatos priežiūros įstaigos ir kad sutinka būti izoliuotas atskiroje palatoje, iki bus gauti viruso SARS-CoV-2 tyrimo (tiriant PGR metodu) rezultatai. Sutikime turi būti nurodyta, kad pacientui nepasirašius šio sutikimo jam bus taikomas būtinasis hospitalizavimas ir (ar) būtinasis izoliavimas.
Pacientams, kurie stacionarinėje ASPĮ suteikus pagalbą išleidžiami gydytis ambulatoriškai, viruso SARS-CoV-2 tyrimas (tiriant PGR metodu) atliekamas tuo atveju, jeigu jiems yra pasireiškę ūmiai kvėpavimo takų infekcijai būdingi ligos simptomai (kūno temperatūra 37,3ºC ir didesnė, gerklės skausmas, kosulys, pasunkėjęs kvėpavimas).
Pacientas, kuriam paskirtas planinis gydymas stacionare ar dienos stacionaro paslauga ir kuriam viruso SARS-CoV-2 tyrimas (tiriant PGR metodu) stacionarinėje ASPĮ atliekamas iki stacionarizavimo likus ne daugiau kaip 48 val., ir pacientas, kuris, suteikus pagalbą, išleidžiamas gydytis ambulatoriškai, privalo pasirašyti stacionarinės ASPĮ vadovo nustatytos formos sutikimą, kad viruso SARS-CoV-2 tyrimo (tiriant PGR metodu) rezultato sutinka laukti sutikime nurodytoje izoliavimo vietoje. Šioje pastraipoje nurodytame sutikime turi būti nurodyta, kad pacientui nepasirašius šio sutikimo jam bus taikomas būtinasis hospitalizavimas ir (ar) būtinasis izoliavimas vadovaujantis Būtinojo hospitalizavimo reikalavimuose nustatyta tvarka.“
Aurelijus Veryga
Sveikatos apsaugos ministras
Prasidėjus itin karštoms dienoms, Valstybinė darbo inspekcija atkreipia darbdavių ir darbuotojų dėmesį dėl karščio keliamo pavojaus dirbant. Vyraujant karštiems orams didėja ir nelaimingų atsitikimų darbe rizika, taip pat atidžiau reikėtų rūpintis sveikata. Darbas karštyje priskiriamas prie kenksmingų darbo sąlygų.
Karšti orai sukuria naują pavojų darbo vietose – organizmo perkaitimą, todėl darbdaviai privalo įvertinti galimą riziką darbuotojų saugai ir sveikatai. Įprastai perkaistama, kai yra aukšta oro temperatūra, didelė santykinė oro drėgmė, kai būnama nevėdinamose patalpose ar labai daug ir sunkiai dirbama karštos aplinkos sąlygomis, pavyzdžiui, šiltnamyje, lauke saulėkaitoje.
Ypatingą dėmesį darbdaviai privalėtų skirti lauko sąlygomis dirbantiems darbuotojams: jų apranga turėtų būti natūralaus pluošto, šviesi, lengvai ir gerai praleidžianti prakaitą, galva pridengta natūralaus pluošto apdangalu, o akys būtinai apsaugotos akiniais. Statybvietėse darbuotojams neleistina dirbti išsirengus iki pusės, ir net karštymečiu - be šalmų. Darbo inspekcija rekomenduoja, esant galimybei, darbus organizuoti taip, kad kuo daugiau būtų dirbama pavėsyje, taip pat atsižvelgti į aplinkybę, kad pavojingiausias tarpsnis vasarą būna nuo 11 iki 17 val.
Darbo vietose, kuriose darbuotojams gresia perkaitimo pavojus, yra svarbu mechanizuoti fiziškai sunkius darbus. Siekiant išvengti karščio sukeliamų pavojų darbuotojų sveikatai, uždaros patalpos turėtų būti tinkamai kondicionuojamos, vėdinamos. Oro kondicionieriai turėtų būti įrengti atokiau nuo patalpoje dirbančių žmonių ir sureguliuoti taip, kad oro srovė nebūtų pučiama tiesiai į juos. Temperatūros skirtumas sėdint po vėsaus oro srove ir išėjus karštą vasaros dieną į lauką būna labai didelis, o staigūs temperatūrų skirtumai neigiamai veikia organizmą. Perteklinei šilumai pašalinti gali būti taikomas natūralus (per stoglangius, langus) patalpų vėdinimas. Jei neįmanoma tinkamai vėsinti patalpų, darbuotojams turi būti suteikiamos pertraukos, per kurias jie palikę darbo vietą eitų atsivėsinti.
Leistina oro temperatūros riba darbo vietoje priklauso nuo darbo fizinio sunkumo. Dirbant biure, kai darbas nereikalauja didelės fizinės įtampos, šiltuoju metų laikotarpiu temperatūra turi būti ne didesnė nei 28 laipsniai, tačiau jeigu darbas yra fiziškai sunkus, temperatūra negali siekti daugiau nei 26 laipsnių.
Darbuotojams dirbant lauke, kai aplinkos temperatūra aukštesnė kaip +28 laipsnių Celsijaus, ne rečiau kaip kas pusantros valandos turi būti suteikiamos specialios pertraukos. Minimali specialių pertraukų trukmė per 8 valandų darbo pamainą turi būti ne mažesnė kaip 40 minučių. Esant kitai darbo pamainos trukmei, specialių pertraukų trukmė turi būti proporcinga darbo laikui.
Karščiui jautresni yra 65 metų amžiaus ir vyresni darbuotojai, taip pat darbuotojai, turintys antsvorį, padidėjusį kraujospūdį, sergantys širdies ir kraujagyslių ligomis, vartojantys vaistus.
Svarbu, kad kondicionieriaus oro srovė nepūstų tiesiai į žmogų: nuo to oda ir gleivinės išsausėja ir praranda drėgmę odą niežti, parausta akys. Netinkamai išvalyti kondicionieriaus filtrai yra gera terpė įvairiems mikroorganizmas ir grybeliams, kurie sukelia ligas, alergines reakcijas.
Dirbantys po tiesioginiais saulės spinduliais gali patirti saulės smūgį, ultravioletiniai spinduliai gali pažeisti odą ir akis, dirbant karštyje, dėl organizmo patiriamo šiluminio streso, padidėja traumų tikimybė. Jei saulėje darbuotojas būna ilgesnį laiką nepridengta galva, jam gali pradėti skaudėti galvą, atsiranda spengimas ausyse, pykinimas, žmogus vemia, pasidaro apatiškas, suglemba ir vėliau gali netekti sąmonės. Negaivinamas žmogus gali mirti nuo smegenų paburkimo.
Nereikėtų pamiršti įvertinti ir tokių tarpusavyje susijusių bei sveikatai ir gyvybei kartais pavojingų gamtos veiksnių, kaip galimų vėjo gūsių, liūčių, žaibavimo ir pan.
Patarimai darbdaviams:
Patarimai darbuotojams:
JUDĖJIMO PER SIENAS KONTROLĖ: |
|
ŪKINĖS VEIKLOS RIBOJIMAI: |
|
VIEŠŲJŲ IR ADMINISTRACINIŲ PASLAUGŲ RIBOJIMAI: |
|
Bet kuris asmuo per gyvenimą gali patirti finansinių sunkumų: tai gali lemti pandemija, ekonominė krizė, netikėtai prarastas darbas, krizinės situacijos šeimoje, socialinių įgūdžių stoka ar kitokios negandos.
Lietuvoje egzistuoja keletas pagalbos rūšių gyventojams, kurias galima tarpusavyje derinti: parama savivaldybėse, „Sodros“ mokamos socialinio draudimo išmokos netekus darbo bei laikina parama dėl pandemijos.
Dėl koronaviruso pandemijos ir jos sukeltų ekonominių sunkumų savivaldybėse suteikiama parama buvo padidinta, kartu palengvintos jos suteikimo sąlygos, bet dauguma pakeitimų galios nuolatos. Kviečiame susipažinti, dėl kokios pagalbos gali kreiptis gyventojai, jeigu stokoja pajamų ar netenka darbo.
Išsamią informaciją skaitykite čia: