• LT
  • EN

(8 5) 24 97 441
lsadps@lsadps.com

  • LSADPS VALDYBA
  • LSADPS
  • LSADPS
  • LSADPS
  • LSADPS

Naujienos

Europos Komisija skelbia ekonominės ir socialinės politikos rekomendacijas Lietuvai

Trečiadienis, 2020 Geg 27

Europos Komisija skelbia ekonominės ir socialinės politikos rekomendacijas Lietuvai 

žiūrėti čia:

 Europos Komisija, įvertinusi Lietuvos pateiktą stabilumo programą ir nacionalinę reformų darbotvarkę, teikia Lietuvai skirtų ekonominės ir socialinės politikos rekomendacijų pasiūlymus. Šiomis rekomendacijomis atsižvelgiama į svarbiausius valstybei šiuo metu kylančius iššūkius. Per artimiausius mėnesius rekomendacijas apsvarstys ir patvirtins Europos Sąjungos Taryba.

2020 m. vasario 26 d. Europos Komisijos tarnybų parengtoje Lietuvai skirtoje metinėje ataskaitoje atkreiptas dėmesys į esmines ilgalaikes ekonominės ir socialinės padėties problemas: prastą Lietuvos švietimo padėtį, didelę socialinę nelygybę ir skurdo riziką, iššūkius surenkant mokesčius ir plėtojant inovacijų politiką bei žemą aplinkosauginį tvarumą. Šių problemų sprendimas Lietuvai yra būtinas norint užtikrinti ilgalaikę socialinę gerovę ir didele dalimi buvo atspindėtas 2019 metais Lietuvai skirtose ES Tarybos rekomendacijose. Jų tolimesnis įgyvendinimas išlieka ypač svarbus.

Žaibiška COVID-19 pandemija atnešė naujų iššūkių: sveikatos apsaugos sistemos visame pasaulyje susiduria su beprecedenčiu krūviu, o pandemijos sukeltas ekonominis šokas stipriai paveikė žmonių ir įmonių pajamas. Europos Komisija numato, kad Lietuvos ekonomika 2020 m. smuks 7,4 proc., todėl šiemet pirmiausia rekomenduoja Lietuvai imtis visų reikalingų priemonių pandemijai suvaldyti, ekonomikai palaikyti ir jos atsigavimui skatinti. Europos Komisija ragina Lietuvą įgyvendinti numatytąsias darbo vietų ir įmonių apsaugos priemones, o ekonominei padėčiai pagerėjus – vykdyti atsakingą biudžeto politiką ir užtikrinti tvarų valstybės skolos dydį.

Pandemija išryškino struktūrines Lietuvos sveikatos apsaugos sistemos problemas: žemą efektyvumą ir menką pažangą gerinant paslaugų kokybę, mažą finansavimą ir nepakankamą dėmesį ligų prevencijai. Be šių ilgalaikių iššūkių sprendimo, Europos Komisija rekomenduoja kovoti su pandemija didinant sveikatos apsaugos sistemos atsparumą, prieinamumą ir kokybę, skirti tam pakankamai lėšų ir užtikrinti, kad netrūktų žmogiškųjų išteklių ir medicinos priemonių.

Nors ir buvo imtasi tam tikrų veiksmų socialinei nelygybei ir skurdo rizikai mažinti, Lietuvoje dėl mažų išlaidų socialinei apsaugai, žemo progresyvumo bei menko mokesčių ir išmokų sistemos poveikio socialinės nelygybės ir skurdo rizikos rodikliai tebėra vieni aukščiausių Europos Sąjungoje. Kadangi pandemija gali dar labiau išryškinti šias problemas, Europos Komisija rekomenduoja mažinti krizės poveikį užimtumui didinant aktyvių darbo rinkos priemonių finansavimą bei apimtį ir skatinant įgyti naujų įgūdžių. Taip pat siūloma didinti socialinės paramos aprėptį ir mokesčių bei išmokų politikos efektyvumą saugant visuomenę nuo skurdo.

Darbo vietoms išlaikyti ir sparčiam ekonomikos atsigavimui paskatinti būtina sparčiai ir adekvačiai įgyvendinti paramos verslui priemones. Todėl Europos Komisija siūlo teikti likvidumo paramą verslui, ypač mažosioms ir vidutinėms įmonėms ir eksportuojantiems sektoriams. Ekonominiam atsigavimui paskatinti siūloma greitinti naudingų investicinių projektų įgyvendinimą ir remti privačias investicijas.

Europos Komisijos nuomone, būtina užtikrinti, kad priemonės ekonomikos atsigavimui skatinti derėtų su ateities iššūkiais. Lietuvoje skaitmeniniai įgūdžiai yra prastesni nei vidutiniškai ES, o įmonės susiduria su iššūkiais ieškodamos kvalifikuotos darbo jėgos, ypač informacinių technologijų srityje. Lietuvoje taip pat nemažėja išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, o išteklių produktyvumas ir antrinis išteklių panaudojimas yra vieni žemiausių ES. Todėl Europos Komisija rekomenduoja Lietuvai investicijas sutelkti kovai su klimato kaita, skaitmeninės ekonomikos plėtrai, švariai energijai ir efektyviam jos panaudojimui, taip pat technologinių inovacijų plėtrai mažosiose ir vidutinėse įmonėse.

Europos Komisija taip pat pažymi, kad Europos Sąjunga turėtų visapusiškai pasinaudoti įvairiomis turimomis priemonėmis, kad paremtų valstybių narių pastangas įveikti pandemiją. Tuo pat metu valstybės narės ir Europos Sąjunga turėtų bendradarbiauti, kad parengtų priemones, kurių reikia, kad būtų atkurtas normalus visuomenės ir ekonomikos veikimas ir  tvarus augimas, remiant perėjimą prie žaliosios ir skaitmeninės ekonomikos ir pasinaudojant visa per krizę įgyta patirtimi.

Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje informacija

Svarbu žinoti – kasmetinės atostogos po prastovos

Antradienis, 2020 Geg 26

Artėjant vasarai, VDI specialistai primena, ką reikėtų žinoti dėl kasmetinių atostogų suteikimo, atsižvelgiant į karantino laikotarpį ir prastovas.
Daugiau informacijos www.vdi.lt.

Koronaviruso grėsmės sukelta situacija ir šalyje įvestas karantinas sąlygojo pasikeitimus darbo santykiuose. Karantinas bei prastovos gali pakoreguoti ir atostogų planus. Artėjant vasarai, VDI specialistai primena, ką reikėtų žinoti dėl kasmetinių atostogų suteikimo.

Karantino metu daugiau nei 24 tūkst. darbdavių pranešė apie paskelbtas prastovas. Darbuotojai nerimauja, ar nepraras teisės į atostogas, jei karantino metu buvo prastovose.  VDI specialistų teigimu, teisė pasinaudoti visomis ar dalimi kasmetinių atostogų (arba gauti piniginę kompensaciją už jas) prarandama praėjus trejiems metams nuo kalendorinių metų, kuriais buvo įgyta teisė į visos trukmės kasmetines atostogas, pabaigos, išskyrus atvejus, kai darbuotojas faktiškai negalėjo jomis pasinaudoti.

Darbo kodeksas nenumato aplinkybių, kada darbuotojas faktiškai negalėtų pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis, sąrašo, todėl kiekvienu atveju turėtų būti vertinama aplinkybių visuma. Atvejais, kai darbuotojas faktiškai negalėjo pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis, galėtų būti laikomas darbuotojo laikinas nedarbingumas, tam tikros tikslinės atostogos, darbdavio veiksmai ir kiti atvejai.

Tuo atveju, jeigu darbuotojas dėl jam paskelbtos prastovos neturėjo galimybės faktiškai pasinaudoti sukauptomis kasmetinėmis atostogomis, ši aplinkybė laikytina svarbia priežastimi, todėl terminas pasinaudoti atostogomis turėtų būti pratęsiamas.

Taip pat darbuotojai susirūpinę ir atostoginių dydžiu, ar dalį laiko prieš atostogas praleidus prastovoje, jie nesumažės. VDI specialistai aiškina, jog kasmetinių atostogų laiku darbuotojui paliekamas jo vidutinis darbo užmokestis (atostoginiai). Laikotarpis, iš kurio skaičiuojamas vidutinis darbo užmokestis už kasmetines atostogas, yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis.

Apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį, neįskaitomos dienos ar valandos, kai darbuotojas faktiškai nedirbo įmonėje, taip pat piniginės sumos, išmokėtos už tas dienas ar valandas. Tai reiškia, kad prastovos (ar dalinės prastovos) laikas ir gautas darbo užmokestis už prastovą (ar dalinę prastovą) nėra traukiamas į atostoginių skaičiavimą.

VDI specialistai atkreipia dėmesį, jei skaičiuojamuoju laikotarpiu darbuotojas faktiškai dirbo du mėnesius, o vieną mėnesį darbuotojui buvo paskelbta prastova, tokiu atveju atostoginiai bus skaičiuojami iš dviejų faktiškai dirbtų mėnesių, o prastovos laikas (ar dalinės prastovos valandos) neįsiskaičiuos. Taigi, paskelbta prastova ar dalinė prastova nedaro įtakos skaičiuojant atostoginius, jie darbuotojams neturėtų mažėti. Atostoginiai gali sumažėti dėl kitų priežasčių nesusijusių su prastova, pavyzdžiui, dėl darbo dienų skaičiaus skaičiuojamuoju laikotarpiu, darbo užmokesčio dydžio pakeitimo (sumažinimo).

Reikia prisiminti, jog atostoginiai išmokami ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną prieš kasmetinių atostogų pradžią.
Dar vienas darbuotojams, turėjusiems prastovas, aktualus klausimas, ar po prastovos įmonei atnaujinus veiklą, darbdavys turi teisę darbuotojui neleisti vasarą atostogauti.

Įprastai darbuotojo kasmetinės atostogos suteikiamos kasmetinių atostogų eilėje numatytu laiku arba šalių susitarimu. Taigi, pasak VDI specialistų, iš anksto sudarytą atostogų grafiką galima koreguoti tik šalims susitarus. Jei atostogos dar tik planuojamos, darbdavys dėl objektyvių priežasčių turi teisę atsisakyti išleisti darbuotoją kasmetinių atostogų. Tik tokiu atveju darbdavio sprendimas turi būti pagrįstas ir motyvuotas. Šalims susitarus dėl kasmetinių atostogų suteikimo konkrečiu laikotarpiu, vienašališki darbdavio veiksmai, apribojantys galimybę pasinaudoti šiomis atostogomis, būtų neteisėti ir darbuotojo bei darbdavio ginčas dėl atostogų suteikimo būtų  sprendžiamas Darbo ginčų komisijoje.

Pasak VDI specialistų, verta priminti ir, atrodo, visiems, gerai žinomus dalykus apie atostogas. Kasmetinės atostogos turi būti suteikiamos bent kartą per darbo metus. Atostogos skaičiuojamos darbo dienomis. Darbuotojams suteikiamos ne mažiau kaip 20 darbo dienų kasmetinės atostogos. Bent viena iš kasmetinių atostogų dalių negali būti trumpesnė kaip 10 darbo dienų (jeigu dirbama 5 darbo dienas per savaitę). Švenčių dienos į atostogų trukmę neįskaičiuojamos. Darbo metai, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos, prasideda nuo darbuotojo darbo pagal darbo sutartį pradžios. Teisė pasinaudoti dalimi kasmetinių atostogų atsiranda, kai darbuotojas įgauna teisę į bent vienos darbo dienos trukmės atostogas.

 VDI informacija

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacija

Pirmadienis, 2020 Geg 25

 Daugeliui tėvų aktualu ligos išmokos už pradinukų ar vaikų su negalia priežiūrą pradėjus dirbti mokykloms. Pateikiame jums svarbiausią informaciją ir atkreipiame dėmesį, kad pasibaigus ugdymo procesui ligos išmokos nebebus mokamos, nes vasaros atostogų metu vaikams jau nereikės padėti mokytis.

Plačiau: https://bit.ly/36qTp9y

 

                     Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nuotrauka.

LR Seimas priėmė Darbo kodekso pataisas

Penktadienis, 2020 Geg 22

LR Seimas priėmė Darbo kodekso pataisas (projektas Nr. XIIIP-4554(2)), kurioms pritarė visi socialiniai partneriai, esantys Lietuvos Respublikos trišalėje taryboje.

Darbo kodekse patikslintas atrankos į pareigybes, dėl kurių turi būti rengiamas konkursas, reglamentavimas; darbo santykių nutraukimo reglamentavimas.

Priimtais pakeitimais kodekse taip pat reglamentuoti laikinojo įdarbinimo įmonių kriterijai, kuriuos jos turi atitikti kaip darbdavės.

Įstatymo projekto derinimo metu papildomai buvo gauti Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) siūlymai ir prašymas kartu tikslinti kitas Darbo kodekso nuostatas, kuriomis būtų užtikrinta geresnė onkologinėmis ligomis susirgusių asmenų teisinė apsauga. Į prašymą buvo atsižvelgta ir naujasis įstatymas uždraudė diskriminaciją dėl sveikatos būklės (ne tik dėl negalios). Priimtais pakeitimais taip pat nustatyta galimybė dirbti ne mažiau kaip penktadalį visos darbo laiko normos nuotoliniu būdu ir tada, kai to prašo darbuotojas, savo prašymą pagrįsdamas sveikatos priežiūros įstaigos išvada apie jo sveikatos būklę; nustatytas kasmetinių atostogų suteikimo privalomumą asmenims, kurių prašymas pagrįstas sveikatos priežiūros įstaigos išvada apie jų sveikatos būklę; reglamentuotas nemokamų atostogų suteikimas darbuotojui, pateikusiam sveikatos įstaigos išvadą apie jo sveikatos būklę.

Darbo kodekso pataisos priimtos už vieningai balsavus 113 balsavime dalyvavusių Seimo narių. Jos įsigalios rugpjūčio 1 d.

Dėl kitų Darbo kodekso nuostatų vyks tolesni svarstymai tarp socialinių partnerių dvišalėse darbo grupėse, Darbo santykių komisijoje prie Lietuvos Respublikos trišalės tarybos, Trišalėje taryboje.

Lyginamasis priimto dokumento variantas.

LPSK informacija

 

Priminimas dėl neišnaudotų atostogų

Trečiadienis, 2020 Geg 20

          Neišnaudoję iki 2017 metų vidurvasario sukauptų daugiau nei 3 metų kasmetinių atostogų turėtų suskubti – jau liepos 1-ąją baigiasi galimybė jas išnaudoti, o su ja prarandami ir sukaupti atostoginiai.

Ne tik tai: jei žmogus nutrauks darbo sutartį po 2020 m. liepos 1-osios, kompensacija už šias atostogas nebus mokama. Advokato, darbo teisės eksperto Tomo Bagdanskio teigimu, pati savaime ši teisė dar nereiškia, kad darbdavys turės ir galimybę darbuotoją išleisti atostogų. Tačiau norint išsaugoti tiek sukauptas atostogas, tiek atostoginius, kreiptis dėl atostogų vis tiek rekomenduojama – lieka galimybė susitarti, kad šiomis atostogomis būtų sudaryta galimybė pasinaudoti ir vėliau. Atostogų sąlygos Liepos 1 dieną baigia galioti pereinamojo laikotarpio norma, pagal kurią darbuotojai, kurie iki naujojo Darbo kodekso (DK) įsigaliojimo (2017 metų liepos 1 dienos) turėjo daugiau nei 3 metus sukauptų kasmetinių atostogų, gali jomis pasinaudoti. „Žinoma, ši teisė susijusi ir su realiomis darbdavio sąlygomis – ar darbdavys galės suteikti atostogas, ar tai nepakenks darbo organizavimui. Tačiau jei tokios atostogos yra sukauptos, rekomenduojama yra jų prašyti. Jei darbdavys negali jų suteikti, reikia išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių – tokiu atveju būtų galima tartis, kaip tos atostogos bus suteikiamos vėliau. Tai galėtų būti abiejų šalių susitarimas“, – lrytas.lt pasakojo T.Bagdanskis. Tai reiškia, kad net jeigu ši nuostata skelbia, jog iki liepos 1 dienos nepasinaudojęs sukauptomis atostogomis, darbuotojas praranda į jas teises, vis dėlto, jei darbuotojas dėl objektyvių priežasčių negali jomis pasinaudoti (pavyzdžiui, dėl darbo sezoniškumo; jei darbdavys neturi kuo pakeisti darbuotojo; jei išleidus darbuotoją įmonė patirtų reikšmingų nuostolių ar kita) – ši teisė nėra prarandama. „Jei būtų tokia situacija, kad darbuotojas prašo išeiti atostogų, o darbdavys vis atsisako, tokiu atveju darbuotojas galėtų pretenduoti į šias atostogas ir vėliau. Nereikia suprasti taip, kad po liepos 1 atostogos už tuos trejus metus automatiškai išnyksta. Vis tiek lieka galimybė įrodyti, kad jei darbdavys jų nesuteikė, darbuotojas gali savo teisėmis pasinaudoti vėliau. Jei tikrai baiminamasi jas prarasti, reikia susitarti, kad darbdavys garantuoja atostogas už minėtą laikotarpį arba, atleidžiant, sumokės priklausančius atostoginius“, – paaiškino advokatas. Kameros ikona 11 nuotr. Jei darbuotojas nutrauks darbo sutartį po 2020 m. liepos 1-osios, kompensacija už šias atostogas nebus mokama. Ir atvirkščiai – jei darbuotojas 10 metų prieš naująjį DK įsigaliojimą (2017 metų liepą) nebuvo atostogavęs, tai dar nereiškia, kad jam už 10 metų priklauso atostogos – svarbu atsižvelgti ir į ankstesnius DK pakeitimus, ir priežastis, kodėl darbuotojas nebuvo išėjęs atostogų. „Yra teisminių bylų, kada teismas aiškinasi aplinkybes, ar darbdavys buvo sudaręs sąlygas atostogauti. Jei paaiškėja, kad sukaupta daugiau nei 3 metai atostogų išimtinai dėl darbuotojo nenoro eiti atostogauti, tai sąlygotų, kad darbuotojui šios atostogos nepriklauso. Dėl šios normos įgyvendinimo teismuose vyksta ginčų – svarbu atsižvelgti ir pačią faktinę situaciją, dėl ko darbuotojas nebuvo atostogauti“, – kalbėjo T.Bagdanskis. Atostoginiai turėtų būti išmokami prieš atostogas, tačiau šalys gali susitarti dėl jų išmokėjimo kartu su darbo užmokesčiu. „Jei atostoginiai vėluoja – DK yra numatyta sankcija: kiek vėluojama išmokėti atostoginius, už tiek dienų darbuotojas gali gauti papildomų atostogų ir atostoginių. Šiuo atveju svarbu tai, kad darbuotojas, grįžęs po atostogų, už kurias nebuvo sumokėta, turėtų nedelsiant dėl to kreiptis“, – teigė advokatas. Atostoginiai apskaičiuojami pagal trijų paskutinių mėnesių darbuotojo darbo užmokestį. „Jei atostogaujama birželį, atostoginiai skaičiuojami iš tų pajamų, kurios buvo gautos už gegužę, balandį ir kovą. Sudedamas trijų mėnesių darbo dienų skaičius ir išvedamas darbo dienos vidurkis. Atitinkamai, kiek dienų atostogaujama, pagal tai apskaičiuojami atostoginiai“, – kalbėjo T.Bagdanskis. Jei įmonėje nėra iš anksto numatytos atostogų tvarkos – šalys iš anksto nėra susitarusios dėl atostogų laikotarpio, nėra išankstinio grafiko – nurodyti darbuotojui, kada išeiti atostogų, būtų neteisėta. Kameros ikona 11 nuotr. Jei darbuotojas nutrauks darbo sutartį po 2020 m. liepos 1-osios, kompensacija už šias atostogas nebus mokama. Anot advokato, atleidus darbuotoją, kompensacija dėl atostogų, sukauptų iki trejų metų, visais atvejais turėtų būti išmokėta. „Tačiau jei darbuotojas sukaupęs atostoginių už daugiau kaip trejus metus, gali kilti ginčų. Jei darbdavys teigia, kad darbuotojas pats nėjo atostogauti, nors sąlygos buvo sudarytos – vadinasi, jis turi teisinį argumentą nemokėti už daugiau nei trejus metus. Atitinkamai, jei darbdavys nesutinka išmokėti atostoginių už daugiau nei trejus metus, o darbuotojas teigia, kad darbdavys nesudarė sąlygų atostogauti, todėl darbdavys turi sumokėti už daugiau nei trejus metus atostogų, tokiu atveju, darbuotojas būtų teisus“, – kalbėjo advokatas. Atostogos buvus prastovose Pirmadienį Valstybinė darbo inspekcija (VDI) informavo, kas keičiasi darbuotojams, karantino metu buvusiems prastovose. „Tuo atveju, jeigu darbuotojas dėl jam paskelbtos prastovos neturėjo galimybės faktiškai pasinaudoti sukauptomis kasmetinėmis atostogomis, ši aplinkybė laikytina svarbia priežastimi, todėl terminas pasinaudoti atostogomis turėtų būti pratęsiamas“, – teigiama VDI pranešime spaudai. Darbuotojai taip pat susirūpinę ir atostoginių dydžiu – ar dalį laiko prieš atostogas praleidus prastovoje jie nesumažės. „Kasmetinių atostogų laiku darbuotojui paliekamas jo vidutinis darbo užmokestis (atostoginiai). Laikotarpis, iš kurio skaičiuojamas vidutinis darbo užmokestis už kasmetines atostogas, yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. Apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį, neįskaitomos dienos ar valandos, kai darbuotojas faktiškai nedirbo įmonėje, taip pat piniginės sumos, išmokėtos už tas dienas ar valandas. Tai reiškia, kad prastovos (ar dalinės prastovos) laikas ir gautas darbo užmokestis už prastovą (ar dalinę prastovą) nėra traukiamas į atostoginių skaičiavimą“, – teigiama pranešime. VDI specialistai atkreipia dėmesį, jog jei skaičiuojamuoju laikotarpiu darbuotojas faktiškai dirbo du mėnesius, o vieną mėnesį darbuotojui buvo paskelbta prastova, tokiu atveju, atostoginiai bus skaičiuojami iš dviejų faktiškai dirbtų mėnesių, o prastovos laikas (ar dalinės prastovos valandos) neįsiskaičiuos.

Į viršų