Naujienos
-
Pirmadienis, 2020 Balandis 06
Klaipėdos universitetinės ligoninės (KUL) medikai, kurie tikina, kad žino, kaip per 3 savaites ligoninė tapo vienu didžiausių COVID-19 židinių Lietuvoje. Teigiama, kad ligoninėje neužtenka apsaugos priemonių, o kovo viduryje ligoninėje vis dar vyko konsultacijos ir planinės operacijos.
„Istorija, kaip Klaipėdos universitetinė ligoninė per savaites tapo koronaviruso židiniu. Tai pavyzdys, kaip bloga vadyba ne tik nestabdo viruso plitimo, bet dar jį platina darbuotojų, jų artimųjų ir pacientų tarpe“, – rašoma Klaipėdos universitetinės ligoninės Sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos nario laiške.
Pasak jo, dar 2020-03-08 visų skyrių vyresniosios slaugos administratorės iš visų 4 korpusų administracijos liepimu surinko visas apsaugines ir dezinfekuojančios priemones ir nunešė į Infekcinių ligų korpusą. Kai kovo 13 dieną priėmimo skyriuje baigėsi dezinfekcinis skystis, rekomenduota dezinfekuotis drėgnomis dezinfekuojančiomis servetėlėmis. Pasak pašnekovo, ligoninėje trūksta kaukių, jas prašoma naudoti kelis kartus, tačiau ligoninė vadovas viešai tikina, kad priemonių užtenka.
Administracija žurnalistams meluoja, kad priemonių užtenka, atsisako iš visuomenės priimti labdarą, teigia, kad įstaiga yra pasiruošusi priimti kelis šimtus infekuotų pacientų“, – rašoma laiške.
Tęsiama, kad 2020-03-14 – 2020-03-16 kitose įstaigose priimti sprendimai nutraukti ambulatorines konsultacijas, o KUL administracijos nurodymu tęsiamos ambulatorinės paslaugos ir planinės operacijos.
„Tik savo blaiviu protu vadovaudamiesi gydytojai, patys skambina registruotiems pacientams ir rekomenduoja neatvykti konsultacijai. Darbuotojai patys perka apsaugos priemones ir pradeda visuomenės prašyti pagalbos. Administracija vis dar teigia, kad priemonių užtenka“, – rašoma laiške.
Tik kovo 16 dieną ligoninės administracija pradeda viešai pripažinti, kad trūksta priemonių, bet jokių veiksmų, pasak šaltinio, nesiima, o po poros dienų, kovo 18 dieną, dėl asmeninių kontaktų darbuotojai pradeda iš visuomenės gauti priemones. Pasak jo, dar 2020-03-08 visų skyrių vyresniosios slaugos administratorės iš visų 4 korpusų administracijos liepimu surinko visas apsaugines ir dezinfekuojančios priemones ir nunešė į Infekcinių ligų korpusą. Kai kovo 13 dieną priėmimo skyriuje baigėsi dezinfekcinis skystis, rekomenduota dezinfekuotis drėgnomis dezinfekuojančiomis servetėlėmis. Pasak pašnekovo, ligoninėje trūksta kaukių, jas prašoma naudoti kelis kartus, tačiau ligoninė vadovas viešai tikina, kad priemonių užtenka.
„Administracija žurnalistams meluoja, kad priemonių užtenka, atsisako iš visuomenės priimti labdarą, teigia, kad įstaiga yra pasiruošusi priimti kelis šimtus infekuotų pacientų“, – rašoma laiške.
Tęsiama, kad 2020-03-14 – 2020-03-16 kitose įstaigose priimti sprendimai nutraukti ambulatorines konsultacijas, o KUL administracijos nurodymu tęsiamos ambulatorinės paslaugos ir planinės operacijos.
„Tik savo blaiviu protu vadovaudamiesi gydytojai, patys skambina registruotiems pacientams ir rekomenduoja neatvykti konsultacijai. Darbuotojai patys perka apsaugos priemones ir pradeda visuomenės prašyti pagalbos. Administracija vis dar teigia, kad priemonių užtenka“, – rašoma laiške.
Tik kovo 21 dieną darbuotojai iš kitų kolegų sužinojo, kad infekuota akių ligų gydytoja šioje įstaigoje, o kovo 26 iš kolegų sužinojo, kad infekuotas ūkio dalies darbuotojas, kuris veža šiukšles (iš visų korpusų, iš visų aukštų).
„Jokios informacijos dėl papildomų apsaugos priemonių ir personalo srautų valdymo nesuteikiama, jokių priemonių neduodama. Ir toliau kas, ką nori, tas tą daro. Apie 2020-03-28 infekuoti Neurochirurgijos skyriaus darbuotojai, toliau infekcija plinta Nefrologijos, Pulmonologijos, Insultų, Krūtinės chirurgijos, Traumatologijos skyriuose. Daugelis skyrių, kuriuose nustatytas infekuotas darbuotojas, dirbo toliau dar bent keletą dienų. Trumpai tariant, per vieną savaitę laiko infekuotas tapo visas 7 aukštų korpusas. Visa informacija apie infekcijos paplitimą ligoninėje gaunama tik iš pokalbių su kolegomis. Nėra jokių įspėjamųjų užrašų, kad neiti į vieną ar kitą infekuotą skyrių, jokių rodyklių, jokių apmokymų, nieko“, – apie situaciją pasakojama laiške.
Tęsiama, kad dar 2020-03-30 visas personalas gali pavalgyti bendroje valgykloje, be jokių apribojimų.
„Visi Vyriausiojo gydytojo pavaduotojai skambina infekuotiems darbuotojams ir liepia darbo inspekcijai sakyti, kad visuomet naudojo kaukes arba nieko nepasakoti. Viešoje erdvėje pasirodžius darbuotojų pasakojimams apie tai, kas vyksta ligoninėje, administracija aktyviai ieško kitų darbuotojų, kurie duotų interviu ir paneigtų anksčiau išsakytą tiesą. Administracijai sužinojus, kad numatomi ministro skirti patikrinimai, visuose korpusuose atrinkti darbuotojai „modeliai”, kurie nepriekaištingai aprengti laukia ministro komisijos atstovų. Taip tęstis nebegali. Tik ne darbuotojų ir pacientų sveikatos sutrikdymo sąskaita. Būtini kardinalūs pokyčiai”, – teigiama laiške.
Delfi info
-
Trečiadienis, 2020 Balandis 01
Šįryt Kauno oro uoste nusileido lėktuvas, kaip ir buvo planuota, atgabenęs 860 tūkst. vienkartinių kaukių, 430 tūkst. chirurginių kaukių, daugiau nei 50 tūkst. vienkartinės aprangos, 8500 apsauginių skafandrų ir 390 tūkst. vienkartinių kepuraičių, 100 tūkst. tamponėlių mėginių ėmimui, taip pat vienkartinių pirštinių ir respiratorių. Siuntos svoris – daugiau kaip 31 tona.
Sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo Aurelijaus Verygos teigimu, pristatymas įsibėgėja ir nežadama sustoti.
„Visais įmanomais transporto keliais – oro ir sausumos – asmens apsaugos priemonės keliauja į Lietuvą. Žinant pasaulinėse rinkose esančią konkurenciją – tai didelis pasiekimas. Siekiame, kad mūsų medikai būtų tinkamai apsaugoti“, – sako ministras A. Veryga.
„Dėl susidariusio sudėtingo krovinių judėjimo pasaulyje, lėktuvų trūkumo ir kitų priežasčių kiekvieną skrydį tenka organizuoti skirtingai, kad kuo greičiau pristatytume labai reikalingus krovinius į Lietuvą. Ši siunta atskrido tiesiai iš Kinijos Džengdžou miesto. Tai dar vienas medicininis krovinys, nusileidęs mūsų oro uoste. Užsakytų krovinių dar bus“, – sako susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius.
Apsaugos priemonės Lietuvą pasiekė padedant Susisiekimo ministerijai, o į ligonines juos išvežioja akcinė bendrovė Lietuvos paštas.
Gautos apsaugos priemonės skirtos Santaros klinikų, Kauno klinikinės ligoninės, Klaipėdos universitetinės ligoninės, Respublikinės Panevėžio ligoninės ir Respublikinės Šiaulių ligoninės medikams, 5 didžiųjų miestų greitosios medicinos pagalbos stočių medikams, taip pat medikams, dirbantiems savivaldybių įsteigtuose mobiliuosiuose punktuose.
Primename, kad savaitės pradžioje dviem reisais atgabenta 12 mln. pirštinių, daugiau kaip milijonas kaukių, 114 tūkst. batų apsaugų, daugiau kaip 65 tūkst. apsauginių akinių, daugiau kaip 50 tūkst. respiratorių, 26 tūkst. vienetų apsauginių drabužių ir 114 pacientų stebėjimui skirtų monitorių. O praėjusį savaitgalį į Lietuvą taip pat buvo atskraidinta daugiau nei 3,2 mln. asmens apsaugos priemonių Lietuvos medikams: užsakymą sudarė 3 mln. vienkartinių pirštinių, daugiau nei 33 tūkst. apsaugos akinių ir 200 tūkstančių FFP2 respiratorių.
Visuomenės informavimo grupės (VIG) informacija
-
Trečiadienis, 2020 Balandis 01
Sprendimas 2020 m. kovo 31 d. Nr. V- 636 Dėl asmenų, kuriems diagnozuota lengva COVID -19 ligos (koronoviruso infekcijos)forma, izoliuotų namuose, kitoje gyvenamoje vietoje ar savivaldybės administracijos numatytose patalpose, ambulatorinio gydymo tvarkos žiūrėti čia:
Sprendimas 2020 m. kovo 31 d. Nr. V -637 Dėl sveikatos priežiūros specialistų izoliavimo bei tyrimų dėl COVID - 19 ligos (koronoviruso infekcijos) atlikimo žiūrėti čia:
-
Trečiadienis, 2020 Balandis 01
-
Trečiadienis, 2020 Balandis 01
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį t.y. 03.31d. vaizdo konferencijoje su medikų atstovais - Lietuvos Sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininke - Aldona Baublyte, Lietuvos medikų sąjūdžio lyderėmis - Živile Gudlevičiene, Jurgita Sejoniene, Jaunųjų gydytojų asociacijos prezidente - Kristina Norvainyte. Pokalbio metu aptarė medicinos darbuotojų darbo sąlygas koronaviruso ligos (COVID-19) protrūkio metu.
Prezidentas išklausė Lietuvos medikų sąjūdžio, Jaunųjų gydytojų asociacijos ir Sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos atstovų įžvalgas apie esamą situaciją sveikatos apsaugos sistemoje. Pokalbio dalyviai sutarė, kad, nepaisant pavienių teigiamų poslinkių, problemų šiuo metu vis dar yra pernelyg daug.
„Puikiai žinome, kad medikai stovi priešakinėse kovos linijose. Tai, kad iki šiol užsikrėtė neproporcingai daug gydytojų ir slaugytojų, liudija apie pradinėje pasirengimo pandemijai stadijoje padarytas klaidas. Jos turi būti nedelsiant ištaisytos, medikai tinkamai paruošti ir aprūpinti artėjančiam ligos pikui. Tik tai, kartu su socialinių kontaktų ribojimu, gali užtikrinti mūsų sėkmę“, – sakė Prezidentas Gitanas Nausėda.
Pasak šalies vadovo, pirmiausia būtina užkamšyti išryškėjusias medikų aprūpinimo spragas ir sparčiau judėti prie visuotinio medikų testavimo dėl COVID-19 infekcijos. Nesusipratimu Prezidentas pavadino situacijas, kai medicinos darbuotojai priversti po kelias dienas laukti COVID-19 testų rezultatų ir tuo laikotarpiu negali dirbti, arba kai į darbą po saviizoliacijos grįžta medikai, kurie apskritai nebuvo testuoti. Trūkstant tikslaus testavimo priemonių paskirstymo algoritmo, viskas paliekama gydymo įstaigų nuožiūrai, kurios labai skiriasi pasirengimo ir vadybos kokybės lygiu.
„Priėjome prie išvados, kad į kovą su koronavirusu vis plačiau įsitraukiantys rezidentai turi sulaukti kur kas daugiau paramos iš savo aukštųjų mokyklų. Juk jie – tai rezervas, kuris eina į priešakinę fronto liniją“, – pridūrė Prezidentas.
Šalies vadovas pabrėžė, kad su koronavirusu kovojantiems medikams reikalingas dosnesnis paramos paketas, kuris apimtų ir bent 50 proc. atlyginimo dydžio siekiančius priedus, ir garantijas dėl saugių darbo sąlygų, kurios galiotų taip pat ir gydytojams rezidentams.
Kaip teigiamą poslinkį kovoje su COVID-19 pandemija Prezidentas paminėjo pokyčius Ekstremaliųjų situacijų operacijų valdymo štabe, kur neseniai pradėjo dirbti 4 Lietuvos kariuomenės specialistai, turintys patirties karo medicinos, logistikos, procesų planavimo srityse.
Medikų atstovai per vaizdo konferenciją iškėlė klausimą dėl būtinybės gerinti medicinos darbuotojų emocinę savijautą, kuriai iki šiol kenkia ir netoleruotinas mobingo reiškinys. Taip pat aptarti būdai, kaip artimiausiu metu išspręsti laboratorijų, nespėjančių laiku ištirti paimtus mėginius, problemą.
Šalies vadovas visų Lietuvos gyventojų vardu padėkojo medikams už drąsą ir pasiaukojamą darbą kovojant su COVID-19 infekcija. „Nepaliksime medikų vienų“, – sakė Prezidentas Gitanas Nausėda.
Kovo 31 d. duomenimis, iš 533 Lietuvoje užregistruotų COVID-19 atvejų net 64 diagnozuoti medikams. Daugiau nei 500 medikų šiuo metu yra saviizoliacijoje – tai kelia sunkumų organizuojant atskirų gydymo įstaigų darbą.
