• LT
  • EN

(8 5) 24 97 441
lsadps@lsadps.com

  • LSADPS VALDYBA
  • LSADPS
  • LSADPS
  • LSADPS
  • LSADPS
Pirmadienis, 2019 Gruodis 09

Seimo Konferencijų salėje (III rūmai) gruodžio 5 d. vyko Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos organizuojama tarptautinė konferencija „Savižudybių prevencijos gerosios patirties sklaida“ (pradžia – 10 val.).

Konferencijos tikslas – pasidalinti savižudybių prevencijos geraisiais pavyzdžiais siekiant pagerinti Lietuvos savižudybių prevencijos sistemą.

Konferencijoje pagrindinį pranešimą skaitė Japonijos mokslininkas, vienas iš kovos su savižudybėmis aktyvistų Japonijoje Jasuyuki Šimizu. Pastebėjęs, kad Japonijoje trūksta savižudybių prevencijos priemonių ir kad apie šią problemą bijoma kalbėti viešai, 2004 m. jis įsteigė nevyriausybinę organizaciją „Lifelink“, kuri paskatino Japonijos visuomenę atsigręžti į savižudybių – vienos didžiausių šių laikų problemų – sprendimą.

Pranešimus apie savižudybių prevencijos politiką Lietuvoje, prevencinių priemonių įgyvendinimą, veiklos patirtį, pamokas ir iššūkius skaitys Sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinio psichikos sveikatos centro, Vilniaus miesto savivaldybės atstovai, Vilniaus universiteto mokslininkai.

Į konferenciją buvo kviečiami Seimo nariai, ambasadoriai, įvairių institucijų ir įstaigų atstovai, mokslininkai, visuomeninių organizacijų nariai.

Renginio video įrašą galite peržiūrėti čia:

https://www.youtube.com/watch?v=8jOTtCfxP1U&feature=emb_share&fbclid=IwAR2OU1LCALT3dJHlWApvzPEO-01-gboc57ACEHWKG1C08AF89qvU0TzJaSs

LR Seimo informacija

 

Penktadienis, 2019 Gruodis 06
  • Jūrmaloje, Latvijoje, pasirašyta Baltijos šalių profesinių sąjungų bendradarbiavimo sutartis. Pagrindiniai šio susivienijimo tikslai – kartu veikiant stiprinti Lietuvos, Latvijos ir Estijos pramonės darbuotojų teisių ir socialinių interesų atstovavimą, dalintis informacija apie šalių valstybinę, ekonominę, socialinę politiką, darbo teisės naujoves. Daugiau informacijos – čia.
  • EK. Gruodžio 1 d.darbą pradėjo naujos sudėties Europos Komisija, vadovaujama Pirmininkės Ursulos von der Leyen. Europos Komisijos 2019–2024 m. prioritetai: Europos žaliasis kursas, 2. žmonėms tarnaujanti ekonomika, 3. prie skaitmeninio amžiaus prisitaikiusi Europa, 4. Europinės vertybės, 5. pasaulyje stipresnė Europa, 6. naujas Europos demokratinis postūmis. Daugiau informacijos apie Europos Komisijos narius ir jų atsakomybės sritis yra ČIA
  • Sąžiningas perėjimas.Nuo gruodžio 2 iki 13 d. Madride, Ispanijoje, vyksta Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencija (COP 25). Joje dalyvauja ir profesinių sąjungų delegacija. Pasak Tarptautinių profesinių sąjungų konfederacijos (ITUC) generalinės sekretorės Sharan Burrow, darbuotojai ir profesinės sąjungos jau įrodė, kad yra sprendimo dalis. Siekiai aiškūs – stipriai sumažinti anglies dioksido emisijas (tam reikia didesnių valstybių įsipareigojimų), bet kartu siekti teisingo ir darbuotojams kuo palankesnio pereinamojo laikotarpio į naujo tipo ekonomiką. O socialinis dialogas šiuose procesuose yra esminis. Daugiau apie ITUC poziciją – čia.
  • Daugiau nei 2 tūkst. milžinės bendrovės „Amazon” darbuotojų Vokietijoje streikuoja per vadinamąjį „Juodąjį penktadienį” (kuomet tradiciškai apyvarta būna ypač didelė). Tai – ilgai besitęsiančios kovos dėl geresnio darbo užmokesčio ir darbo sąlygų dalis. Streikuojama šešiuose Vokietijoje esančiuose „Amazon“ logistikos centruose. Profesinės sąjungos kaltina šią tarptautinę bendrovę nesuteikiant pagrindinių teisių darbuotojams, taip pat atkreipia dėmesį į darbuotojų sveikatos sutrikimus dėl didžiulių krūvių. Daugiau – čia.
  • Laisvoji rinka.Savo straipsnyje Nobelio laureatas Joseph Stiglitz kalba apie neoliberalizmo pabaigą. Anot jo, paskutinius keturis dešimtmečius populiari idėja, kad laisvosios rinkos ekonomika atneš naudos visiems dėl „gerovės sklidimo“ ( trickle-down) principo, pasirodė esanti neteisinga – tai buvo naudinga tik labai mažai žmonių daliaiŠiuo metu dėl tokio požiūrio turime itin problematišką pasaulį ir reikalingi skubūs esminiai pokyčiai. Straipsnį perskaityti galite čia.
  • Kova prieš smurtą. Neseniai minėta Tarptautinė kovos su smurtu prieš moteris diena. Europos profesinių sąjungų konfederacija (ETUC) savo ruožtu kreipėsi į Europos Komisijos vadovę Ursulą von der Leyen ir komisarę Heleną Dali dėl smurto prieš moteris masto mažinimo. Kreipimesi, kurį pasirašė ir LPSK pirmininkė Inga Ruginienė. Daugiau apie tai galite perskaityti čia. Visas laiško tekstasčia.
  • Namų ūkio darbuotojai.Nuo birželio Belgijos profesinės sąjungos ir darbdaviai intensyviai derasi dėl sąžiningos kolektyvinės sutarties, užtikrinsiančios namų ūkio darbuotojams, įdarbintiems pagal paslaugų kvitus, orius darbo užmokesčius, sudarymo. Daugiau čia.
  • Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos informacija
Trečiadienis, 2019 Gruodis 04

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena, kaip elgtis, į ką atkreipti dėmesį, kad pirmajam ledui padengus kelius, nepadaugėtų darbuotojų traumų vykstant į darbą arba iš darbo, taip pat ir darbo vietose.

Pirmiausia – prevencija.
Bendro naudojimo teritorijų, gatvių, šaligatvių valymą ir priežiūrą organizuoja seniūnijos. Praeivių saugumui užtikrinti atitinkamų priemonių imtis privalo namų savininkai arba nuomininkai.
VDI atkreipia dėmesį, kad įvairiais sužalojimais gresiančius žiemos pavojus būtina įvertinti ir kiekvienoje darbovietėje. Visų pirma, tai pasakytina apie judėjimo kelių darboviečių teritorijose slidumą. Itin pavojinga šiuo atžvilgiu ir statybose. Neįvertinus šio pavojaus, nesiėmus reikalingų priemonių, padidėja traumų darbe dėl slidumo galimybė.
Kritimų dėl slidumo įmanoma išvengti, jei avima patogiais batais gruoblėtu padu. Taip pat pagelbės ir ant batų užsidedamos specialios apsaugos (antbačiai, tinkleliai), skirtos saugiai vaikščioti ledu, per sniegą ar esant plikšalai. Einant per gatvę, juolab slidžią, pėstiesiems išvengti eismo įvykių padės atšvaitai. Slidžiose gatvėse automobilio stabdymo kelias yra ilgesnis, o atšvaitus seginčius pėsčiuosius vairuotojai pastebi anksčiau.

Jei susižalota pakeliui į darbą – kaip forminti?
Įvykus traumai pakeliui į darbą ar iš darbą, ir nukentėjusiųjų, ir darbdaviai teiraujasi, kaip elgtis, kokie turi būti veiksmai, kokia tvarka šias traumas forminti?
VDI primena pagrindines nuostatas, ką reikia žinoti darbdaviui, jei darbuotojas buvo traumuotas pakeliui į darbą ar iš jo.
Visi nelaimingi atsitikimai pakeliui į darbą ar iš darbo turi būti ištirti nustatyta tvarka. Užpildomas Nelaimingo atsitikimo pakeliui į / iš darbo aktas. Jo forma N-2: https://www.vdi.lt/PdfUploads/NA_N-2.docx
Tik pristačius Nelaimingo atsitikimo pakeliui į / iš darbo N-2 formos aktą į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinį skyrių, nukentėjęs darbuotojas gaus išmoką už nedarbingumo laikotarpį. Nedarbingumas apmokamas nuo pirmos nedarbingumo dienos iš privalomo draudimo nuo nelaimingų atsitikimo ir profesinių ligų lėšų.
Nelaimingas atsitikimas pakeliui į darbą ar iš darbo turi būti ištirtas per 10 darbo dienų. Tyrimo procedūra nurodyta Nelaimingų atsitikimų tyrimo ir apskaitos nuostatuose: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/e40b0460397d11e48fcad59d61177654

Pagrindiniai veiksmai tiriant nelaimingą atsitikimą pakeliui į darbą ar iš darbo:
- nukentėjęs darbuotojas, jeigu pajėgia, taip pat asmuo, matęs įvykį arba jo pasekmes, privalo nedelsdamas apie tai pranešti padalinio vadovui, darbdaviui atstovaujančiam asmeniui, įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybai arba darbuotojų saugos ir sveikatos specialistui;
- įmonės vadovo įsakymu patvirtinama dvišalė komisija;
- komisija raštiškai kreipiasi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, suteikusią medicinos pagalbą darbuotojui, dėl pažymos apie traumos sunkumą;
- komisija gauna nukentėjusiojo paaiškinimą;
- komisija užpildo N-2 formos aktą.
Kaip užpildyti N-2 formos aktą, nurodyta Įvykių darbe ir nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbą ir iš darbo pildymo metodiniuose nurodymuose: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/716b84c043b911e4b328ee8724e3e13c

Užbaigus įvykio tyrimą, surašomas nelaimingo atsitikimo pakeliui į / iš darbo N-2 formos aktas. Vienas jo egzempliorius ir tyrimo medžiagos originalai paliekami įmonėje, o po vieną akto egzempliorių darbdavys įteikia ar išsiunčia:
- Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniam skyriui;
- nukentėjusiam darbuotojui arba jo įgaliotam asmeniui;
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui. Papildomai taip pat pridedamos patvirtintos tyrimo dokumentų kopijos (darbo sutartis, darbo grafikas ir kt.).

VDI informacija

 

Antradienis, 2019 Gruodis 03

Šiandien Seimas pritarė siūlymui nuo Naujųjų supaprastinti paciento sutikimo atlikti medicinines procedūras gavimo tvarką. Tai leis sumažinti gydytojams tenkančią administracinę naštą, o tai reiškia, kad daugiau laiko jie galės skirti tiesiogiai pacientams.

Įstatymo pakeitimus teikė sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga kartu su Seimo nariais Ramūnu Karbauskiu bei Agne Širinskiene.

Ministro A. Verygos teigimu, naujovės leis atsisakyti perteklinio reikalavimo iš paciento prašyti rašytinio sutikimo, pavyzdžiui, matuojant kraujospūdį ar atliekant tyrimą echoskopu.

„Dabar bet kokio medicinos prietaiso panaudojimas yra pripažįstamas „invazine ar intervencine procedūra“, tad turi būti paciento rašytinės formos sutikimas. Kitaip tariant, ir gydytojui, ir pacientui papildomai tenka gaišti laiką dėliojant nieko nekeičiančius parašus. Žinodami, kiek daug laiko medikai praleidžia pildydami dokumentus, ieškome sprendimų, kaip tai palengvinti. Tad jau visai netrukus atliekant procedūras, kurių metu galima rizika pacientui tiesiog teorinė, pildyti popierinių pažymų nebereikės“, – apie naujovę sako ministras A. Veryga.

Pakeitimais atskirtos tos invazinės ir intervencinės procedūros, kurios nepažeidžia paciento audinių ir organų vientisumo bei gali kelti tik nedidelį nepageidaujamą laikiną poveikį paciento sveikatai. Tad atliekant šias procedūras nebebus prašoma paciento sutikimo. Tokių procedūrų sąrašas bus tvirtinamas sveikatos apsaugos ministro įsakymu.

Supaprastinta paciento sutikimo gavimo tvarka įsigalios jau 2020 m. sausio 1 d.

SAM Spaudos tarnyba

Ketvirtadienis, 2019 Lapkritis 28

Gydymo įstaigoms licencijos bus išduodamos, keičiamos, stabdomos ar panaikinamos tik elektroniniu būdu. Tai numatančius Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) parengtus teisės aktų pakeitimus šiandien priėmė Seimas. Popierinių licencijų atsisakymas, tikimasi, padės sutaupyti laiko ir žmogiškųjų išteklių, iki šiol skirtų popieriniams dokumentams tvarkyti, kaupti ir informacijai teikti.

Pasak sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos, vis daugiau paslaugų keliasi į elektroninę erdvę, ne išimtis –  ir sveikatos apsaugos sektorius.

„Esant galimybėms, turime išnaudoti visus įrankius, galinčius palengvinti kasdienį visų darbą. Kiek anksčiau jau priėmėme sprendimą, jog gydytojai absolventai ir rezidentai kreiptis dėl medicinos praktikos licencijos išdavimo galės paprasčiau – internetu. Dabar sumažinsime ir administracinę naštą, tenkančią gydymo įstaigoms“, – sako A. Veryga.

Pakeitimais įvirtinta, jog visa informacija būtų kaupiama nuo 2015 metų veikiančioje Licencijų informacinėje sistemoje (LIS), kurioje duomenys yra vieši. Skelbiant informaciją LIS, valstybė įgis galimybę stebėti išduodamų licencijų skaičių ir licencijuojamos veiklos reglamentavimo tendencijas. Licencijos gavėjas pats galės išsispausdinti licencijos išrašą ir neprivalės rašyti prašymo bei rengti dokumentus licencijos dublikatui gauti. Be to, per sistemą bus kur kas paprasčiau patikrinti, ar licencija galioja.

Taip pat, atsisakius popierinių licencijų, gydymo įstaigoms už licencijų išdavimą, jų duomenų tikslinimą reikės mokėti mažesnę rinkliavą, o už popierinės formos licencijos dublikato išdavimą valstybės rinkliavos nebeliks.

Iki šiol licencijos asmens sveikatos priežiūros veiklai galėjo būti išduodamos arba elektronine, arba popierine forma. Taip pat buvo numatyta reikalavimas išduoti licencijų dublikatus.

Numatyta, jog pakeitimai įsigalios 2020-ųjų sausio 1-ąją.

SAM Spaudos tarnyba

Į viršų