Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinė sąjunga palaiko savo kolegų Latvijos sveikatos apsaugos ir socialinių paslaugų darbuotojų profesinės sąjungos teisėtų reikalavimų dėl nepakankamo sveikatos sistemos finansavimo.

        Remiame   lapkričio 7 d. inicijuotą protesto akciją „Viena diena be gydytojo“ ir linkime vienybės, ryžto ir stiprybės atstovaujant savo organizacijos narius ir siekiant teisėtų socialinio dialogo principų. Įsipareigojimai privalomi vykdyti visiems tame tarpe ir aukščiausioms kiekvienos šalies  institucijoms.

Lietuvas veselības aprūpes darbinieku arodbiedrība atbalsta savas Latvijas veselības un sociālo darbinieku arodbiedrības likumīgās prasības par nepietiekamu veselības aprūpes sistēmas finansējumu.

         Atbalstot  7. novembris Mēs vēlamies redzēt vienotību, apņēmību un izturību, pārstāvot savus biedrus un īstenojot likumīgos sociālā dialoga principus. Saistības ir saistošas visām, ieskaitot katras valsts augstākās iestādes.

Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų

profesinės sąjungos pirmininkė  Aldona Baublytė.

Mūsų kolegos Latvijoje, Latvijos sveikatos apsaugos ir socialinių paslaugų darbuotojų profesinė sąjunga nuoširdžiai dėkoja mums už moralinį palaikymą.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ir Vyriausybės kanceliarija skelbia viešąją konsultaciją, kurioje aktyviai dalyvauti kviečia medikų bendruomenę ir visus kitus, kurie neabejingi sunkumams, su kuriais susiduria medikai darbe.

Taip tikimasi išgirsti ne tik medikų  nuomonę apie konkrečias iniciatyvas, kaip būtų galima gerinti mikroklimatą, psichosocialines darbo sąlygas, tarpusavio bendravimo kultūrą ir spręsti kitas problemas gydymo įstaigose. Kartu siekiama paskatinti medikų bendruomenę dar labiau kalbėti, netylėti ir tartis, siekiant rasti geriausius sprendimus.

Pasibaigus šiai viešajai konsultacijai, kuri truks dvi savaites, pagal jos rezultatus bus rengiamos rekomendacijos gydymo įstaigoms ir teisės aktų pakeitimai, jei jie bus reikalingi būtiniems pokyčiams įgyvendinti.

„Visų pirma tikimės sulaukti medikų bendruomenės vertinimų dėl konkrečių pasiūlymų, kaip būtų galima gerinti atmosferą jų darbe, psichosocialines sąlygas gydymo įstaigose. Imsimės visų įmanomų priemonių keisti situaciją“, – sako Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga įsitikinęs, kad apie problemas ir sunkumus, kurie kyla medikų darbe, reikia kalbėti garsiai ir nebegalima tylėti.

„Kaip matyti iš liudijimų – tikrų istorijų, daugelis medikų ištisus metus tylėjo dėl darbe ir studijose patiriamo psichologinio smurto, mobingo. To nebeturi būti, reikia sustabdyti šias senas giliai įsišaknijusias tradicijas. Juk pasaulis keičiasi. O tam, kad medikai nebūtų pervargę ir perdegę, svarbu galvoti ne tik apie savižudybių prevenciją, bet ir apie santykį su pacientais, darbo kokybę ir klaidų prevenciją“, – sako ministras A. Veryga.

Būtent todėl, anot jo, su sveikatos įstaigų vadovais, medikų organizacijų ir pacientų atstovais turime ieškoti būdų, kaip užtikrinti geresnes darbo sąlygas visiems įstaigose dirbantiems specialistams.

„Jau esame apgalvoję ir numatę eilę priemonių, kaip būtų galima gerinti mikroklimatą medikų darbe, siekiant išvengti skaudžių atvejų. Suprantame tai, kad geriausius sprendimus padėti išgryninti gali tik pati medikų bendruomenė, tad labai laukiame kiekvieno šios bendruomenės nario nuomonės. Kviečiame būti aktyviais. Žinoma, svarbi ir pacientų nuomonė, nes gydytojo ar slaugytojo darbo specifika neatsiejama nuo santykio su žmonėmis. Juk pacientai irgi turi įtakos ir taip sudėtingame medikų darbe“, – sako ministras A. Veryga.

Tyrimai rodo, kad dažniausia medikų savižudybių priežastis yra depresija, jos simptomai pasireiškia 15–30 proc. medicinos studentų ir rezidentų ir apie penktadaliui dirbančių medikų. Pastebėta, jog prasti santykiai su vyresniais kolegomis ir vadovais bei pacientais, darbe patiriamas psichologinis smurtas ir mobingas yra vieni iš labiausiai depresiją sąlygojančių veiksmų.

Ypač rizikingas  slaugos sektorius, plačiai paplitęs horizontalus – personalo viduje pasireiškiantis psichologinis smurtas. Kiti depresiją sąlygojantys veiksniai – tai didelis darbo krūvis ir tempas, susidūrimas su mirtimi, gydymo klaidos, darbo ir šeimos įsipareigojimų disbalansas.

Higienos instituto atlikto tyrimo duomenimis, Lietuvoje beveik 40 proc. ligoninėse dirbančių gydytojų yra žeminami darbe, beveik 16 proc. sulaukia grasinimų.

Viešosios konsultacijos klausimus dėl medikų psichikos sveikatos gerinimo darbo vietoje rasite čia.

 http://epilietis.lrv.lt/lt/formos/apklausa-del-mediku-psichikos-sveikatos-gerinimo-darbo-vietoje

SAM Spaudos tarnyba

Spalio 28 d. įvykusiame eiliniame Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) valdybos posėdyje dalyvavo Seimo narys Tomas Tomilinas. Jis pristatė pagrindinius kitų metų biudžeto projekto aspektus, pasidžiaugė, jog auga valstybės viešosios pajamos, o ekonominė situacija yra stabili. Anot jo, kitais metasi neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) neaugs taip „drastiškai“, kaip planuota, bet vis tiek didės 50 eurų. Taip pat siūloma įvesti papildomą progresinį gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą – 32 proc., kad atsvertų praradimą dėl „Sodros“ lubų, taip, anot parlamentaro, taisoma klaida.

Nors daugiau nei 10 proc. mažėja valstybės skola, tačiau vis tiek reikia plėsti mokestinę bazę, todėl esą yra siūlomi bankų ir prekybos tinklų mokesčiai. Anot T. Tomilino, praktiškai vieninteliai ES neturime sektorinio bankų mokesčio, iš jo planuojama surinkti apie 60 mln. eurų. Dėl prekybos tinklų mokesčio jis sutiko, jog yra daug diskusijų, daug abejonių, tačiau bus apsvarstyti visi argumentai už ir prieš. „Mums norintiems, aktyvių valstybės veiksmų, negalima nesiūlyti jokių priemonių“, – kalbėjo Seimo narys. Taip pat aptarti ir kiti – automobilių, nekilnojamojo turto mokesčių siūlymai, akcizų klausimai.

Kalbėta ir apie Prezidento pasiūlymus, ypač apie didesnį kapitalo apmokestinimą. LPSK valdyba išreiškė palaikymą Prezidentūros pasiūlymui sumažinti nepagrįstus atotrūkius tarp skirtingų gyventojo pajamų rūšių apmokestinimo: 20 proc. apmokestinti ne su darbo santykiais susijusias pajamas, dividendus, bei įvesti papildomus tarifus didelėms pajamoms iš individualios veiklos. LPSK nuosekliai laikosi pozicijos, jog Lietuvoje būtina įvesti realius progresinius mokesčius bei taikyti juos visoms pajamoms.

Vėliau LPSK pirmininkė Inga Ruginienė informavo, jog Trišalėje taryboje atstovaujamos darbdavių ir profesinių sąjungų organizacijos kreipėsi į Vyriausybę ir Seimą dėl teikiamų mokestinių pasiūlymų skubotumo bei Trišalės tarybos ignoravimo. Tikimasi, jog šiuo  metu Vyriausybei koreguoti grąžinti projektai bus svarstomi ir Trišalėje taryboje.

LPSK generalinė sekretorė Janina Matuizienė, atsiskaitydama už praeito posėdžio nutarimų vykdymą, pasidžiaugė, jog konferencija migracijos tema sulaukė didelio susidomėjimo, taip pat buvo parengtas ir rezoliucijos projektas, kuris bus teikiamas svarstyti LPSK tarybai. Jos posėdį numatyta surengti gruodžio 6 d. Vilniuje.

Valdybos nariams pateikta informacija apie susitikimus Europos Komisijos atstovybėje, su aukšto lygio Fridricho Eberto fondo atstovais, apie Tarptautinės profesinių sąjungų konfederacijos (ITUC) generalinės tarybos ir Tarptautinės profesinių sąjungų konfederacijos Europos regiono (PERC) vykdomojo komiteto posėdžius, Estijos profesinių sąjungų konfederacijos  EAKL suvažiavimą, BASTUN (Baltijos jūros profesinių sąjungų tinklo) aukščiausio lygio susitikimą, Baltijos šalių jaunimo forumą.

Apie planuojamą Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto projektą informavo šio fondo tarybos narė Aldona Baublytė. Anot jos, biudžetas auga 11,7 proc., tačiau asmens sveikatos priežiūrai skiriami tik 6 proc., t.y. kol kas neatsispindi medikų algų augimas, dėl kurio susitarta kolektyvinėse sutartyse. Anot A. Baublytės, problema, kodėl pinigai nepasiekia darbuotojų, yra dar ir kita, nes Sveikatos apsaugos ministerija pakoregavo tvarką taip, kad iš PSDF gaunamos lėšos gali būti skiriamos ir ne darbo užmokesčiui.

Valstybinio socialinio draudimo fondo tarybos narys Algirdas Zvicevičius informavo apie pastarąjį tarybos posėdį. Jame  informuota, jog dėl „Sodros“ lubų kitais metais 24 mln. eurų sumažės fondo biudžetas, tačiau metų gale rezerve esą planuojama turėti 326 mln. eurų. Taip pat numatoma, jog šių metų pabaigoje Ilgalaikio darbo išmokų ir Garantiniame fonduose bus po maždaug 95 mln. eurų. Deja, darbuotojai, greičiausiai, dėl nežinojimo vangiai naudojasi pirmojo fondo paslaugomis.

„Sodros“ tarybos posėdyje taip pat  buvo svarstomas Vyriausybės pasiūlymas, kad nelaimė kelionėje į ar iš darbo būtų priskiriama nelaimingam atsitikimui buityje, dėl ko darbuotojai prarastų išmokas. Nors profesinių sąjungų atstovai taryboje balsavo prieš, tačiau balsų dauguma projektui pritarta. LPSK valdybos pozicija – griežtai nepritarti šiam Vyriausybės pasiūlymui.

LPSK informacija

Atstovaudamas Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinę  sąjungą (LSADPS) aktyvus mūsų profsąjungos narys, LSADPS Valdybos narys, VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės sveikatos apsaugos darbuotojų  profesinės sąjungos pirmininkas Saulius Davainis dalyvavo ETUI - Europos profesinių  sąjungos instituto  organizuotuose mokymuose apie jaunų darbuotojų veiklos organizavimą skaitmeninėje ekonomikoje. Mokymai vyko 2019 m. spalio mėn. Bulgarijos sostinėje Sofijoje. Profsąjungine ir organizacine patirtimi dalijosi jaunimas atvykęs iš Serbijos, Austrijos, Italijos, Vengrijos, Lenkijos, Bulgarijos, Šiaurės Makedonijos, Vokietijos, ir žinoma, iš Lietuvos.

Trijų dienų kursuose buvo pristatytas globalios ekonomikos paveikslas, ETUC - Europos profesinių sąjungų konfederacijos veiklos kryptys ir naujos darbo formos, SSGG analizė organizuojant jaunų darbuotojų veiklą skaitmeninėje ekonomikoje, bei nacionaliniai iššūkiai šia tematika. Svarbu pažymėti ir tai, kad praktinėse užduotyse buvo nagrinėjamos naujų jaunų darbuotojų pritraukimo strategijos, galimi veiksmų planai skaitmenizuojant ekonomiką globaliame kontekste.

„Džiaugiuosi turėdamas galimybę atstovauti LSADPS tokiuose mokymuose ir pasisemti tarptautinės patirties, kurią tikiuosi pritaikyti ir vystant mūsų profsąjungą“ kalbėjo Saulius Davainis grįžęs po mokymų.Dalinamės renginio  akimirkomis. 

Nuotraukos Sauliaus Davainio

LSADPS informacija