Gerb. Seimo nary (-e),

Gegužės 1-oji – Tarptautinė darbo diena – Europoje nėra šventinė vos keliose šalyse. Pasaulyje ši diena (nebūtinai minima gegužės 1 d.) oficiali nedarbo diena yra daugiau nei 80 šalių. Daugelyje šalių ta proga rengiami paradai, demonstracijos, galų gale tai puiki proga pabūti su šeima, draugais  ir bendraminčiais

Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinė sąjunga (LSADPS) kviečia išsaugoti Gegužės Pirmąją šventinių dienų sąraše kaip vienintelę dieną, kai prasmingai minimas dirbantis žmogus ir jo teisės. Darbuotojai – absoliučiai didžiausia visuomenės dalis – gamina produktus ir teikia paslaugas, tokiu būdu didžia dalimi prisideda keliant šalies ekonomiką.  Visos partijos deklaruoja rūpestį jais, tačiau pasiūlymas iš švenčių sąrašo išbraukti Tarptautinę darbo dieną šias deklaracijas paverčia tuščiais žodžiais.  

Paminėtina, jog Lietuvoje oficialiai yra nustatytas minimalus ES kasmetinių atostogų skaičius – 20 darbo dienų, todėl šventinių dienų (kurių ne viena visada būna sekmadieniais) mūsų šalyje tikrai nėra per daug. Psichologų teigimu, poilsio dienos yra labai svarbios darbuotojų emocinei būsenai, o Pasaulinė sveikatos organizacija neseniai atkreipė dėmesį į vis prastėjančią darbuotojų fizinę ir psichinę sveikatą. 

Pažangiose šalyse apskritai jau kalbam apie darbo dienos ir savaitės trumpinimą suvokiant, jog pailsėję ir laimingi darbuotojai yra daug produktyvesni ir atneša daugiau naudos ekonomikai.

Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinė sąjunga pasirengusi ginti darbuotojų teisę Tarptautinę darbo dieną turėti laisvadienį ir nepritaria   iniciatyvai  išbraukti Gegužės 1-ąją iš švenčių dienų sąrašo!

LSADPS Valdyba

Seime svarstant Darbo kodekso pakeitimo projektą, kuriuo norima į šventinių dienų sąrašą įtraukti lapkričio 2-ąją netikėtai pasigirdo siūlymas iš sąrašo išbraukti Gegužės 1-ąją. Primename, kad J. Razmos pasiūlymas išbraukti Gegužės 1 d. iš šventinių dienų sąrašo atsirado svarstant, ar į minėtą sąrašą reikia įtraukti lapkričio 2 d. Šiam pasiūlymui (J. Razmos) Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete nebuvo pritarta, tačiau plenariniame posėdyje dėl jo bus balsuojama ir vėl.

Darbo kodekso 123 str. pakeitimo įstatymo projektas Seimo plenariniame posėdyje numatytas svarstyti jau birželio 25 d., antradienį.

„Esame šokiruoti ir pasipiktinę, – sako Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) vadovė Inga Ruginienė, – Čia ir pamatome, ko vertos visos partijų deklaracijos apie rūpestį darbuotojais ir jų darbo sąlygomis“.

Gegužės 1-oji – Tarptautinė darbo diena – Europoje nėra šventinė vos keliose šalyse. Pasaulyje Darbo diena (nebūtinai minima gegužės 1 d.) oficiali nedarbo diena yra daugiau nei 80 šalių. Ši diena skirta paminėti darbuotojų judėjimui, kuris iškovojo geresnes darbo sąlygas, bei priminti valdžiai, jog šioje srityje dar yra ką nuveikti. Daugelyje šalių ta proga rengiami paradai, demonstracijos, galų gale tai puiki proga pabūti su šeima, draugais, pasidžiaugti pavasariu.

„Pasakymai, kad tai yra darbo diena, per kurią geriausiai ir tinka dirbti, – mažų mažiausiai ciniški. Kritikuotinas ir argumentas, jog neva nėra šios dienos minėjimo tradicijų. Taip, jos nesiekia viduramžių, bet tai yra 20 a. iniciatyva ir tradicijos dar tik kuriamos. Šiemet LPSK surengtos Gegužės 1-osios eitynės pritraukė nemažai žmonių ir tai rodo, jog ši šventinė diena yra reikalinga“, – komentuoja Inga Ruginienė.

Paminėtina, jog Lietuvoje oficialiai yra nustatytas minimalus ES kasmetinių atostogų skaičius – 20 darbo dienų, todėl šventinių dienų (kurių ne viena visada būna sekmadieniais) mūsų šalyje tikrai nėra per daug. Psichologų teigimu, poilsio dienos yra labai svarbios darbuotojų emocinei būsenai, o Pasaulinė sveikatos organizacija neseniai atkreipė dėmesį į vis prastėjančią darbuotojų fizinę ir psichinę sveikatą.

„Pažangiose šalyse jau kalbam apie darbo dienos ir savaitės trumpinimą suvokiant, jog pailsėję ir laimingi darbuotojai yra daug produktyvesni ir atneša daugiau naudos ekonomikai. Pas mus gi vis dar norima ilginti darbo valandas darbuotojus paverčiant išsunktomis citrinomis. To mes negalime toleruoti“, – teigia LPSK pirmininkė Inga Ruginienė.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija pasirengusi ginti darbuotojų teisę Tarptautinę darbo dieną turėti laisvadienį ir neketina nusileisti, jei iniciatyva išbraukti Gegužės 1-ąją iš švenčių dienų sąrašo toliau skinsis kelią Seime.

LSADPS ir LPSK informacija.

 Nuotraukoje:

2019.05.01 Gegužės 1- osios minėjimas Vilniuje

Europos Sąjungos užimtumo ir socialinės politikos ministrai Liuksemburge ketvirtadienį galutinai pritarė direktyvai, kuri numato neperleidžiamas vaiko priežiūros atostogas moterims ir vyrams, užtikrina minimalias tėvystės atostogas gimus vaikui, įteisina prižiūrinčio asmens atostogas šeimos nario slaugymui, nurodo, kuriais atvejais darbuotojais gali būti atleistas nuo darbo, kai esama itin svarbių aplinkybių.Valstybės narės savo įstatymus per trejus metus turės pritaikyti prie direktyvos, tačiau šalys, kuriose jau galioja geresnės sąlygos, negalės pabloginti padėties gyventojams, pasiremdamos šiuo dokumentu.

„Lietuva daugeliu atvejų užtikrina geresnes sąlygas nei nustatyti minimalūs reikalavimai, dėl kurių susitarė Europos Sąjungos valstybės. Pavyzdžiui, apmokamos vaiko priežiūros atostogos pas mus gali trukti 12 arba 24 mėnesius pagal pasirinkimą, o minimalus reikalavimas direktyvoje – 8 mėnesiai. Tačiau mes turėsime įteisinti neperleidžiamus 2 mėnesius vaiko priežiūros atostogų, kurie dings, jei vienas iš tėvų nepasinaudos šia dalimi“, - sako socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.

„Geresnė situacija Lietuvoje ir kitais klausimais. Pavyzdžiui, apmokamos tėvystės atostogos pas mus trunka mėnesį, o minimalus reikalavimas – dvi savaitės. Darbdaviai Lietuvoje turi suteikti atostogos darbuotojams, kurie slaugo šeimos narį tokiam laikui, kurį rekomenduoja sveikatos priežiūros įstaiga, o direktyvoje kalbama apie minimumą – 5 darbo dienas per metus“, - priduria ministras.

KAS SVARBU DIREKTYVOJE:

TIKSLAS. Direktyva siekiama lyčių lygybės užtikrinimo profesiniame ir asmeniniame gyvenime, vyrų įtraukimo į šeiminį gyvenimą, moterų išlaikymo darbo rinkoje.

TĖVYSTĖS ATOSTOGOS. Šalys įpareigojamos nustatyti ne mažiau nei 10 darbo dienų tėvystės atostogas apytikriai vaiko gimimo metu arba po gimimo. Tėvystės atostogas skatinama skirti ir gimus negyvam vaikeliui. Jos turi būti suteikiamos nereikalaujant turėti ankstesnio darbo ar tarnybos stažo, tačiau tėvystės išmokai gauti reikalaujamas stažas negali būti ilgesnis nei 6 mėnesiai. Darbdaviui turi būti leidžiama motyvuotai pagrįstam laikotarpiui atidėti darbuotojo tėvystės atostogas, jeigu tai sutrikdytų sklandžią darbdavio veiklą.

Lietuvoje tėčiams šiuo metu suteikiamos 30 kalendorinių dienų apmokamos tėvystės atostogos. Mūsų šalyje taip pat galioja reikalavimas turėti ne trumpesnį nei 12 mėnesių stažą per praėjusius dvejus metus.

VAIKO PRIEŽIŪROS ATOSTOGOS. Šalys narės turi užtikrinti, kad minimalus apmokamų vaiko priežiūros atostogų laikotarpis kiekvienam iš tėvų sudarytų 4 mėnesius – vadinasi, iš viso minimalus vaiko priežiūros atostogų laikotarpis Europos Sąjungos šalyse turės trukti 8 mėnesius, jei šia teise pasinaudoja abu tėvai. Valstybės turi visišką laisvę nustatyti ilgesnius laikotarpius prižiūrėti vaikeliui, bet trumpesnių – negali. Iš šių 4 mėnesių 2 mėnesiai negalės būti perleidžiami kitam iš tėvų. Tai reiškia, kad jeigu tėtis nepasinaudoja savo laiku su vaiku, bendras minimalus apmokamas vaiko priežiūros laikotarpis sutrumpėja nuo 8 iki 6 mėnesių. Taip siekiama įtraukti vyrus į vaiko priežiūrą, o moteris – į darbo rinką.

Pasinaudoti vaiko priežiūros atostogomis turi būti galima iki vaikas sulauks nustatyto amžiaus (pavyzdžiui, 8 metų), tačiau konkreti amžiaus riba turi būti apibrėžta kiekvienos valstybės narės. Valstybės narės taip pat gali nustatyti reikalavimą turėti tam tikrą darbo stažą, kuris neturi būti ilgesnis nei vieni metai. Mūsų šalyje kaip tik ir nustatytas toks reikalavimas.

Lietuvoje apmokamos vaiko priežiūros atostogos gali trukti 12 arba 24 mėnesius – tai priklauso nuo tėvų pasirinkimo. Vaiką prižiūrėti galima ir iki trejų metų, tačiau tretieji priežiūros metai nėra apmokami – tuo laikotarpiu saugoma darbo vieta. Bet Lietuvoje iki šiol nebuvo 2 mėnesių neperleidžiamų atostogų ir nebuvo galimybės pasinaudoti vaiko priežiūros atostogomis vėliau nei vaikui sukanka treji.

LANKSTUMAS. Direktyvoje nurodoma valstybėms sudaryti sąlygas darbuotojams, kurie augina vaiką iki 8 metų ar prižiūri sergantį šeimos narį, pasirašyti susitarimą su darbdaviu dėl lanksčių darbo sąlygų, dėl vaiko priežiūros atostogų ne visą darbo dieną arba pakaitomis mamai ir tėčiui. Dokumente daug kalbama apie valstybių narių pareigą nustatyti lanksčias sąlygas šeimos ir darbo derinimui, atliepti pagal įvairias sutartis arba savarankiškai dirbančių darbuotojų interesus.

Nepaisant fakto, kad lankstumas skatinamas, vis tik valstybėms siūloma numatyti susitarimų dėl lanksčių darbo sąlygų trukmę, kad lankstumas netruktų pernelyg ilgai. Pastebima, kad ilgą laiką dirbant ne visą darbo dieną ar dirbant trumpesnę darbo dieną, mažėja socialinio draudimo įmokos, o tai turi neigiamos įtakos moterų pensijai.

Valstybės galės nustatyti, kad teisę į susitarimą dėl lanksčių darbo sąlygų turėtų tam tikrą darbo stažą įgiję darbuotojai, bet ne ilgesnį nei 6 mėnesiai.

PRIŽIŪRINČIO ASMENS ATOSTOGOS. Šalys narės turės nustatyti kiekvienam darbuotojui galimybę į 5 darbo dienų prižiūrinčio asmens atostogas per metus. Šis siūlymas susijęs su Europos šalių visuomenių senėjimu: pastebėta, kad moterys dažniau rūpinasi sergančiais šeimos nariais ir tai jas verčia apriboti profesinę veiklą, o vėliau lemia mažesnę pensiją. Valstybės raginamos prižiūrinčio asmens atostogas suteikti, kai slaugomi ne tik artimosios šeimos nariai – partneris, sutuoktinis, vaikas ar tėvai, bet ir kiti kartu gyvenantys asmenys. Nereikalaujama, kad tokios atostogos būtų apmokamos, tačiau suteikiant šias atostogas turi būti pateikiami tinkami įrodymai apie šeimos nario ar giminaičio priežiūrą.

Lietuvoje Darbo kodeksas jau šiuo metu sudaro sąlygas gauti neapmokamas atostogas slaugyti sergančiam šeimos nariui tiek, kiek rekomenduoja gydymo įstaiga. Kai šeimoje yra neįgalus asmuo, kuriam nustatytas nuolatinės slaugos būtinumas, ar tėvai augina neįgalų vaiką iki 18 metų per metus galima gauti iki 30 kalendorinių dienų neapmokamų atostogų, šalia kasmetinių apmokamų atostogų. Šį prašymą darbdaviai privalo tenkinti.

Be to, apdrausti ir reikiamą stažą turintys darbuotojai Lietuvoje taip pat turi teisę į „Sodros“ apmokamą 14 kalendorinių dienų priežiūrą susirgus vaikui iki 14 metų ar į 7 kalendorinių dienų ligos išmoką apsirgus kitam šeimos nariui.

ATLEIDIMAS NUO DARBO DĖL SVARBIŲ APLINKYBIŲ. Direktyva taip pat nurodo, kad valstybės narės turi reglamentuoti, kada darbuotojas gali būti atleidžiamas nuo darbo dėl force majeure aplinkybių, susijusių su skubiomis šeiminėmis priežastimis ligos ar nelaimingo atsitikimo atveju, kai darbuotojui būtina betarpiškai dalyvauti. Valstybės narės gali nustatyti apribojimus, kiek ir kokios trukmės tokie atleidimai gali būti.

Kaip minėta, Darbo kodeksas Lietuvoje jau šiuo metu numato atostogas ar laisvą laiką ypatingais atvejais: kai auginamas neįgalus vaikas iki 18 metų, kai prižiūrimas neįgalus asmuo, kuriam nustatytas nuolatinės slaugos būtinumas, kai slaugomas sergantis šeimos narys, kai reikia dalyvauti mirusio asmens laidotuvėse ir panašiai. Darbo kodekso nuostatos taip pat numato darbuotojo teisę prašyti pakeisti darbo sąlygas, egzistuoja galimybė tartis dėl ne viso darbo laiko, nuotolinio darbo, lakstaus darbo grafiko, individualaus darbo režimo, nemokamo darbo laiko suteikimo.

LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacija.

Šiandien Vilniuje, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijoje, lankėsi Norvegijos viešojo sektoriaus profesinių sąjungų atstovai.

Susitikimas skirtas pasidalinti žiniomis apie profesinių sąjungų ir politinę padėtį Lietuvoje ir Norvegijoje, svarbiausius iššūkius, būdus, kaip spręsti kylančias problemas. LPSK šakų atstovus ypač domino lietuvių darbuotojų situacija Norvegijoje. Kolegos iš Norvegijos atkreipė dėmesį, kad, matyt, didžiausia problema yra ta, kad dalis atvykėlių dirba nelegaliai, ypač – sezoniniai darbuotojai, dėl to pakankamai sudėtinga užtikrinti darbuotojų teises ir tinkamą saugą darbe.

Dar viena problema – esmines darbuotojų teises varžančios darbo sutartys. Pavyzdžiui, egzistuoja tokia praktika, kad linkę darbuotojų teisių nepaisyti darbdaviai į darbo sutartis įterpia tokią nuostatą, kad draudžiama kreiptis į profesines sąjungas, kitaip gresia atleidimas.

Susitikime daug dėmesio skiriama darbuotojų saugos ir sveikatos klausimams. Čia apie Lietuvos situaciją plačiau papasakojo LPSK specialistas, dirbantis su saugos darbe klausimais, Darius Jasiūnas ir Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacijos atstovės Jurga Subačiūtė-Žemaitienė ir Jūratė Jasiūnienė. Čia atotrūkis tarp Lietuvos ir Norvegijos ypač didelis. Kalbant apie darbuotojų patiriamas traumas ir mirtis darbo vietose mes Europoje esame tarp blogiausių, tuo metu Norvegijoje veikia labai pažangi saugos darbe sistema. Būtent apie ją daug kalbėta per diskusijas.

Tuo metu apie sveikatos priežiūros sektoriaus situaciją – į Norvegiją emigruoja daug šio sektoriaus specialistų – pasasakojo Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos atstovė Henrita Maštauskaitė ir Lietuvos slaugos specialistų organizacijos viceprezidentė Aušra Volodkaitė.

LPSK informacija.

Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Aldona Baublytė, kartu su Marijampolės ligoninės profesinės sąjungos pirmininku Mindaugu Ramanausku ir Kauno onkologijos ligoninės sveiktos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininke Roma Barvainiene dalyvavo, vakar Lietuvos Respublikos  Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkės Astos Kubilienės ir Seimo antikorupcijos komisijos pirmininko pavaduotojo Dariaus Kaminsko surengtoje Konferencijoje "Nutylėtos sveikatos sistemos nuoskaudos".
Konferencijoje buvo paliestos labai aktualios temos:
"Profesionalūs gydytojų santykiai su industrija" - pranešėjas, gydytojas Rolandas Žiobakas.
"Mano klaida. Ir jos vertinimo kultūra" - savo, kaip jaunos gydytojos, darbo patirtimi Didžiojoje Britanijoje dalinosi gydytoja Lina Grauslytė.
"Mediko profesionalumas - ne tik gebėjimas gydyti" - pranėšėja prof. dr. Rūta Nadišauskienė.
Savo įžvalgas pateikė LR Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ir kiti Konferencijos dalyviai.

LSADPS informacija