Kokiais atvejais nedarbingumo pažymėjimus išduoda „Sodra“?https://www.sodra.lt/lt/naujienos/nedarbingumo-pazymejimai-is-sodroska-reikia-zinoti?fbclid=IwAR2_8YKntB64moz-hvEKZQk08vP5oWKp_yVriC6eNI0vQaNFwEwQBeAr0-U

„Sodra“ išduoda nedarbingumo pažymėjimus tais atvejais, kai tėvams atsiranda būtinybė prižiūrėti namuose nesergančius vaikus. Augant susirgimų skaičiui dėl ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų, gripo ar COVID-19, švietimo įstaigoje gali būti paskelbtas infekcijų plitimą ribojantis režimas. Epidemijos laikotarpiu toks režimas gali būti paskelbtas švietimo įstaigos vadovo sprendimu, o jei epidemija nėra paskelbta, savivaldybės administracijos sprendimu.

Paskelbus infekcijų plitimą ribojantį režimą, visa ugdymo įstaiga arba tik tam tikros joje esančios klasės, grupės yra uždaromos.

Kreiptis į „Sodrą“ dėl nedarbingumo pažymėjimų išdavimo galima ir tais atvejais, kai Vyriausybė paskelbs ekstremaliąją situaciją ar karantiną dėl užkrečiamos ligos ir tuo laikotarpiu atsiras būtinybė prižiūrėti vaiką ar neįgalų asmenį, arba kai ekstremaliosios situacijos ar karantino laikotarpiu bus stabdoma nestacionarių socialinių paslaugų įstaigų (dienos centrų) veikla.

Ar „Sodra“ išduos nedarbingumo pažymėjimus sergančio vaiko slaugai?

Jei vaikas susirgo, visais atvejais, kaip ir anksčiau, reikia kreiptis į šeimos gydytoją, kuris nustatys diagnozę, paskirs gydymą ir išduos nedarbingumo pažymėjimą vaiką slaugančiam asmeniui. „Sodra“ išduoda nedarbingumo pažymėjimus tik nesergančių vaikų priežiūrai – kai vaiko lankomoje  švietimo įstaigoje arba tik jo lankomoje klasėje ar grupėje paskelbtas infekcijų plitimą ribojantis režimas ir vaikas turi likti namuose, tačiau jam nereikalinga gydytojo konsultacija ir gydymas.

Prižiūrint kokio amžiaus vaiką galima kreiptis dėl nedarbingumo pažymėjimo išdavimo ir ligos išmokos?

Ligos išmoką galima gauti prižiūrint švietimo įstaigą lankantį vaiką iki 4 klasės imtinai arba žmogų su negalia, kol jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ar jo specialiesiems ugdymosi poreikiams pritaikytą bendrojo ugdymo programą.

Kam gali būti išduodamas nedarbingumo pažymėjimas?

Nedarbingumo pažymėjimas gali būti išduodamas apdraustiesiems asmenims – tai yra dirbantiems pagal darbo ar tarnybos sutartį arba vykdantiems savarankišką veiklą. Dėl nedarbingumo pažymėjimo išdavimo taip pat gali kreiptis bedarbio statusą turintys žmonės, užsiregistravę Užimtumo tarnyboje, tačiau jiems ligos išmoka už nesergančio vaiko priežiūrą nebus mokama.

Ligos išmoką pagal išduotą nedarbingumo pažymėjimą gali gauti vaiko motina, tėvas, įmotė, įtėvis, budintis globotojas, globėjas ar vaiką laikinai prižiūrintis asmuo, kai vaikui nustatyta laikinoji priežiūra pas fizinius asmenis ar jis yra laikinai apgyvendinamas pas fizinius asmenis. Nuo lapkričio ligos išmokos gavėjų ratas išsiplėtė – dabar ligos išmoką už nesergančio vaiko priežiūrą gali gauti ir vaiko senelė, senelis ar asmenį su negalia laikinai prižiūrintis asmuo.

Kaip pateikti prašymą „Sodrai“ dėl nedarbingumo pažymėjimo išdavimo?

Pateikti prašymą galima prisijungus prie asmeninės „Sodros“ paskyros gyventojui.

Prisijungę prie savo paskyros, dešiniajame viršutiniame kampe spauskite „Prašymai“ ir pasirinkite skiltį „Susirgau/Slaugau šeimos narį“. Spauskite ant šablono „Prašymas išduoti nedarbingumo pažymėjimą asmens priežiūrai dėl epideminės situacijos“. Prašymas yra iš dalies užpildytas – jame automatiškai atsiranda Jūsų duomenys. Jums reikės nurodyti prižiūrimo asmens duomenis, švietimo įstaigą, kurioje paskelbtas infekcijų plitimą ribojantis režimas, ir laikotarpį, kuriam prašote išduoti nedarbingumo pažymėjimą. Maksimalus laikotarpis, kuriam gali būti išduotas nedarbingumo pažymėjimas – 14 kalendorinių dienų.

Prašymą taip pat galima pateikti atvykus  į bet kurį „Sodros“ klientų aptarnavimo skyrių. Su savimi turėkite asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (pasą, asmens tapatybės kortelę, leidimą gyventi Lietuvoje).

Pateikę prašymą, informuokite savo darbdavį, kad prižiūrėsite kitą asmenį ir dėl to negalėsite dirbti.

Kokius dar dokumentus reikia pateikti „Sodrai“?

Jeigu iki šiol nesate pateikę neterminuoto prašymo skirti ligos išmoką, būtinai jį pateikite. Priešingu atveju negalėsite pateikti prašymo išduoti nedarbingumo pažymėjimą. Jums taip pat nebus išmokėta ligos išmoka pagal šį arba ateityje išduodamus nedarbingumo pažymėjimus. Vieną kartą pateiktas prašymas galioja visiems būsimiems asmens ligos ar kito asmens slaugymo (priežiūros) atvejams.

Prašymą skirti ligos išmoką galima pateikti „Sodros“ asmeninėje paskyroje gyventojui arba „Sodros“ klientų aptarnavimo skyriuje.

Per kiek laiko bus išduotas nedarbingumo pažymėjimas?

Kai žmogus pateikia prašymą, nedarbingumo pažymėjimas išduodamas ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo visų reikiamų dokumentų ir informacijos gavimo „Sodroje“ dienos. Prašyme pateikta informacija apie švietimo įstaigoje paskelbtą infekcijų plitimą ribojantį režimą patvirtinama remiantis Mokinių registro duomenimis. Nedarbingumo pažymėjimas už nesergančio vaiko priežiūrą gali būti išduotas už ne ilgesnį nei 14 kalendorinių dienų laikotarpį.  

Kiek laiko gausiu ligos išmoką?

Ligos išmoka bus mokama tik už tą laikotarpį, kuriuo  vaiko lankomoje švietimo įstaigoje ar jo lankomoje klasėje (grupėje) buvo oficialiai paskelbtas infekcijų plitimą ribojantis režimas, net jei nedarbingumo pažymėjimas išduotas ilgesniam laikotarpiui. Tai reiškia, kad jei infekcijų plitimą ribojantis režimas buvo įvestas penkioms dienoms, o nedarbingumo pažymėjimas išduotas septynioms dienoms, ligos išmoka bus skirta už penkias dienas.

Dėl infekcijų plitimą ribojančio režimo švietimo įstaigos nelanko du vaikai. Ar nedarbingumo pažymėjimai bus išduoti dviem tėvams/globėjams/seneliams?

Ne. Jei šeimoje reikia prižiūrėti du sveikus vaikus, kurių lankomose švietimo įstaigose (ar jų lankomose klasėse, grupėse) paskelbtas infekcijų plitimą ribojantis režimas ir abiejų vaikų švietimo įstaigų uždarymo laikotarpiai sutampa, nedarbingumo pažymėjimas išduodamas tik vienam prižiūrinčiam asmeniui.

Esu registruotas Užimtumo tarnyboje. Ar galiu kreiptis dėl nedarbingumo pažymėjimo išdavimo?

Infekcijų plitimą ribojančio režimo atveju, „Sodra“ nedarbingumo pažymėjimus išduos ne tik dirbantiems asmenims, bet ir bedarbio statusą turintiems asmenims. Svarbu prisiminti, kad nedarbo išmokos mokėjimas dėl asmens priežiūros nepratęsiamas. Taip pat nėra skiriama ir mokama ligos išmoka už nesergančio vaiko (asmens) priežiūrą.

Kasmetinės atostogos: kada darbdavys privalo tenkinti darbuotojo prašymą suteikti kasmetines atostogas?čia:

Kasmetinės atostogos skirtos darbuotojo darbingumui atkurti, taigi šiuo atveju darbuotojas įpareigotas kasmetinėmis atostogomis pasinaudoti, o darbdavys – jas suteikti bent vieną kartą per darbo metus. Anot Darbo teisės skyriaus vedėjos Ievos Piličiauskaitės, suprantant kasmetinių atostogų tikslą, neturėtų būti atvejų, kai darbuotojas kelis metus kaupia ir nenaudoja kasmetinių atostogų. Taigi Darbo kodekse (toliau – DK) numatyti apribojimai dėl kasmetinių atostogų kaupimo trukmės.

 Kiek kasmetinių atostogų priklauso darbuotojams

 Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 126 straipsnio 2 dalis numato, kad kiekvienam darbuotojui turi būti suteiktos ne mažiau kaip 20 darbo dienų (jeigu dirbama penkias darbo dienas persavaitę) arba ne mažiau kaip 24 darbo dienų (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę) kasmetinės atostogos. Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, darbuotojui turi būti suteiktos ne trumpesnės kaip 4 savaičių trukmės atostogos. Kasmetinės atostogos turi būti suteiktos bent kartą per darbo metus ir jų laikotarpiu darbuotojui paliekamas jo vidutinis darbo užmokestis (DK 130 straipsnio 1 dalis).

Kasmetinės atostogos gali būti suteiktos dalimi DK numato galimybę kasmetines atostogas suteikti darbuotojui dalimis. Tačiau DK 128 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta esminė sąlyga, kad bent viena iš kasmetinių atostogų dalių negali būti trumpesnė kaip 10 darbo dienų arba ne mažiau kaip 12 darbo dienų (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę), o jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, atostogų dalis negali būti trumpesnė kaip 2 savaitės.

Atostogos darbuotojui suteikiamos susitarus su darbdaviu

 Darbo teisės skyriaus vedėja I. Piličiauskaitė atkreipia dėmesį, kad darbo teisiniuose santykiuose ypač svarbus susitarimas tarp darbo santykių šalių. Paprastai darbuotojų atostogų laikotarpiai iš anksto nustatomi atostogų suteikimo eilėje (grafike), o darbuotojui pageidaujant pakeisti šią eilę ir atostogauti kitu metu, atostogos suteikiamos darbuotojo prašymu. Taigi atsižvelgiama į kiekvieną konkrečią situaciją: darbuotojo teisė į kasmetines atostogas ir darbdavio pareiga jas suteikti įgyvendinamos šalių susitarimu, t. y. siekiama maksimaliai suderinti skirtingus darbo sutarties šalių interesus. Darbuotojo teisė – pasirinkti norimos trukmės atostogas ir jam patogiu laiku, darbdavio – tinkamai organizuoti darbo procesą, kad dėl darbuotojų atostogų nenukentėtų įmonės arba įstaigos veiklos efektyvumas.

Darbdavys, gavęs darbuotojo prašymą dėl kasmetinių atostogų konkrečiu laikotarpiu, sprendžia dėl jų suteikimo darbuotojo pasiūlyta tvarka. Kadangi iniciatyvos teisė dėl suteiktinų atostogų datos, jų trukmės arba skaidymo priskirta darbuotojui, darbdavys vienašališkai nuspręsti dėl atostogų suteikimo tvarkos negali, t. y. dėl atostogų suteikimo šalys turi susitarti, negali būti primesta vienašališka valia.

 Kada darbuotojas įgyja teisę į kasmetines atostogas

DK reglamentuojama, kad už pirmuosius darbo metus visos kasmetinės atostogos paprastai suteikiamos išdirbus bent pusę darbo metams tenkančių darbo dienų skaičiaus, tačiau yra išimčių, kai, nesuėjus 6 nepertraukiamojo darbo mėnesiams, darbuotojo prašymu kasmetinės atostogos suteikiamos:

• nėščioms darbuotojoms prieš nėštumo ir gimdymo atostogas arba po jų;
• darbuotojams jų vaiko motinos nėštumo ir gimdymo atostogų metu, prieš tėvystės atostogas arba po jų;
• darbovietėje taikomų vasaros atostogų metu;
• mokyklų pedagogams pirmaisiais darbo metais kasmetinės atostogos suteikiamos mokinių ir studentų vasaros atostogų metu, nepaisant to, kada šie pedagogai pradėjo dirbti toje mokykloje;
• kitais darbo teisės normų nustatytais atvejais.

 Kaip sudaroma kasmetinių atostogų suteikimo eilė darbovietėje

Darbuotojų antraisiais ir paskesniais darbo metais kasmetinės atostogos suteikiamos bet kuriuo darbo metų laiku, pagal kasmetinių atostogų suteikimo eilę darbovietėje. Tokia eilė sudaroma kolektyvinėje sutartyje arba darbdavio ir darbo tarybos susitarime, arba kitose darbo teisės normose numatyta tvarka nuo birželio 1 d. iki kitų metų gegužės 31 d., jeigu juose nenustatoma kitaip.

Kasmetinių atostogų suteikimo eilė darbovietėje sudaroma, atsižvelgiant į darbuotojų pageidavimus, prioriteto tvarka:

1. nėščios darbuotojos ir darbuotojai, auginantys bent vieną vaiką iki 3 metų;
2. darbuotojai, auginantys bent vieną vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų;
3. darbuotojai, auginantys 2 ir daugiau vaikų;
4. darbuotojai, paskutiniais kalendoriniais metais atostogavę mažiau negu 10 darbo dienų;
5. darbuotojai, turintys nepanaudotų kasmetinių atostogų už praėjusius darbo metu.
6. Kada darbdavys privalo tenkinti darbuotojo prašymą suteikti kasmetines atostogas

 Nepaisant to, kad  atostogos suteikiamos šalių sutarimu, visgi yra išimčių. Darbdavys privalo  tenkinti darbuotojų prašymus suteikti kasmetines atostogas:

• nėščioms darbuotojoms prieš nėštumo ir gimdymo atostogas arba po jų;
• darbuotojams jų vaiko motinos nėštumo ir gimdymo atostogų metu, prieš tėvystės atostogas arba po jų;
• darbuotojams, kurie mokosi nenutraukdami darbo, derindami kasmetines atostogas prie egzaminų, įskaitų laikymo, diplominio (bakalauro, magistro) darbo rengimo, laboratorinių darbų ir konsultacijų laiko;
• darbuotojams, slaugantiems sergančius šeimos narius ir neįgaliuosius, taip pat asmenims, sergantiems chroniškomis ligomis, kurių paūmėjimas priklauso nuo atmosferos sąlygų, esant sveikatos priežiūros įstaigos rekomendacijai, bei asmenims, kurių prašymas pagrįstas sveikatos priežiūros įstaigos išvada apie jų sveikatos būklę.

 Kada prarandama teisė į kasmetines atostogas

 Darbo teisės skyriaus vedėja I. Piličiauskaitė atkreipia dėmesį, kad teisė pasinaudoti visomis arba dalimi kasmetinių atostogų, arba gauti piniginę kompensaciją už jas nutraukiant darbo sutartį prarandama praėjus 3 metams nuo kalendorinių metų, kuriais buvo įgyta teisė į visos trukmės kasmetines atostogas, pabaigos. Visgi išskirtini atvejai, kai darbuotojas faktiškai negalėjo pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis, pavyzdžiui, dėl laikinojo nedarbingumo, dėl vaiko priežiūros atostogų arba dėl darbdavio veiksmų. Tokiais atvejais ribojimo – 3 metų – terminas turi būti pratęstas. Taigi sprendžiant klausimą, ar darbuotojas neprarado teisės pasinaudoti sukauptomis atostogomis arba už jas gauti piniginę kompensaciją, svarbu nustatyti momentą, kada buvo įgyta teisė į visos trukmės kasmetines atostogas, kurios yra sukauptos.

 Daugiau informacijos apie tai, kada darbuotojas praranda teisę į kasmetines sukauptas atostogas, galite rasti VDI interneto svetainėje www.vdi.lt, skiltyje DUK – Kada darbuotojas praranda sukauptas kasmetines atostogas?

Sveikatos priežiūros  darbuotojų delegacijos visoje Europoje prisijungs prie EPSU (European Public Service Union) akcijos gruodžio 9 d. Briuselyje. Reikalaujama, kad sveikatos apsaugos ministrai mūsų rūpesčius įtrauktų į savo darbotvarkę. Gruodžio 9 d. įvyks Europos sveikatos appsaugos ministrų taryba.

Reikia skubiai spręsti darbuotojų trūkumo problemą visoje Europoje ir pavojų, kad sveikatos ir priežiūros sistemos atsidurs ant žlugimo slenksčio. Kviečiame visus galinčius prisijungti prie mūsų!

Demonstracija vyks nuo 11.00 iki 14.00 val. Jis prasidės aplink Madou metro stotį ir baigsis Schumano žiedinėje sankryžoje (netoli Europos Vadovų Tarybos)

Taip pat renginys bus transliuojamas EPSU Facebook paskyroje.https://www.facebook.com/EPSUnions

ir puslapyje:https://www.brusselstimes.com/brussels/334359/european-healthcare-workers-to-march-in-brussels-tomorrow?fbclid=IwAR1ObhSfsOf25T-IIKfOnXvUB7nJCf3i-me6uOaIWLfN5fv3QgS4iNREoIQ

EPSU reikalavimai skamba taip:

*Atėjo laikas Europos sveikatos ministrams išgirsti mūsų balsus!

*Paverskite vakarykščius plojimus į didesnius atlyginimus, daugiau darbuotojų ,viešai finansuojamą sveikatos ir priežiūros sektorių!

*Prieš dvejus metus milijonai europiečių plojo „didvyriams“, dirbantiems ligoninėje, globos namuose, klinikose... Šiandien šie žmonės tarsi pamiršti.

*Prisijunkite prie mūsų ir raginkite ES sveikatos ministrus pripažinti vertingą ir esminį darbą:sveikatos ir  socialinės priežiūros darbuotojus.

*Europa turi skirti daugiau viešųjų lėšų sveikatai ir priežiūrai! Mes nepritariame mūsų sveikatos ir priežiūros sistemų komercializavimui!

*Sveikatos ir socialinės apsaugos darbuotojai negali ir nelauks, kol sistema žlugs.

*Prisijunkite prie mūsų Europos profesinių sąjungų delegacijos penktadienį, gruodžio 9 d.! Leiskime mūsų balsams, būti išgirstiems!

 Reikalaujame, kad politikos formuotojai:

 PRIPAŽINTŲ sveikatos ir socialinės priežiūros krizės skubumą.

 STIPRINTŲ  kolektyvines derybas ir sektorines kolektyvines sutartis, kurios palaiko tinkamas, poreikius atitinkančius darbuotojų skaičius, teisingus atlyginimus, geras darbo sąlygas,sąjungos teisės. Įsteigti socialinių paslaugų sektoriaus socialinio dialogo komitetą, kaip paprašė EPSU ir socialiniai darbdaviai.

 UŽTIKRINTI pakankamą viešąjį finansavimą ir investicijas, kad sveikatos ir socialinės priežiūros darbuotojai galėtų dirbti, teikti aukštos kokybės priežiūrą. Į  taupymo priemones neįtraukti sveikatos apsaugos ir socialinės apsaugos.

 SAUGOTI sveikatą ir priežiūrą kaip viešąją gėrybę ir užkirsti kelią jos komercializavimui. Įsitikinti, kad

jei gaunamas pelnas, jis visiškai reinvestuojamas į darbo sąlygų ir priežiūros gerinimą.

Atvirkštinis komercializavimas, siekiant apsaugoti sektoriaus atsparumą ir sutelkti dėmesį į slaugos gavėjų teises

KREIPTIS į įmones, kurios neturi kolektyvinių sutarčių, gauti viešųjų lėšų.

ĮGYVENDINTI Europos priežiūros strategiją stiprinant EPSU bendradarbiavimą

ir Europos institucijoms bei griežtinant reglamentus ir kokybės mechanizmus

galimybėms gauti viešųjų lėšų priežiūros paslaugoms.

DIDINTI darbuotojų sveikatos ir saugos apsaugą ir finansavimą, įskaitant nuo psichosocialinės rizikos ir būklių po COVID. Parengti specialią direktyvą dėl psichosocialinės rizikos, skirta apsaugoti darbuotojus nuo streso ir perdegimo, kurį sukelia darbas.

ATSTATYTI viešąjį globos paslaugų pobūdį. Pripažinti esminį socialinių paslaugų vaidmenį mūsų visuomenėse. Sumažinti nelygybę užtikrinant visuotinę prieigą prie sveikatos priežiūros paslaugų ir suteikiant teisę į ilgalaikę priežiūrą.

GERINTI atitinkamų Europos organizacijų, įskaitant PSO, bendradarbiavimą Europa, TDO Europa, Europos Taryba ir ES institucijos – spręsti problemas sveikatos sektoriuje.

 APSAUGOTI medicininius duomenis pagal esamus ir būsimus reglamentus.

 ĮGYVENDINTI Europos socialinių teisių ramstį, ypač teisę į sveikatą ir priežiūrą.

 PRIPAŽINTI COVID-19 kaip profesinę ligą, kaip rekomenduojama patarimuose darbuotojų saugos ir sveikatos komitete.

Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Aldona Baublytė sako, kad nebūtinai visi gydytojai dirba tą patį darbą skirtingose gydymo įstaigose.

„Šiandieninė situacija daugelį darbdavių verčia suktis kaip tik išmano, ypač šiuo laikotarpiu, kai nevaržo taip stipriai kaip kitais metais sutartiniai įsipareigojimai su teritorinėmis ligonių kasomis (TLK), nes žadama apmokėti visas viršsutartines sumas už suteiktas paslaugas. Nebūtinai gydytojai dirba tik asmens sveikatos priežiūros įstaigose (ASPĮ) grynai klinikinį darbą, gal vienoje dirba gydytojais, kitur – administracinį darbą, arba dirba ne ASPĮ, pvz. mokslinį ar pedagoginį darbą“, – komentavo profesinės sąjungos vadovė.

Jos teigimu, dauguma gydytojų papildomai dirba, norėdami užsidirbti daugiau pinigų, gaudami gerus pasiūlymus. „Dažnai darbdavys derinasi prie darbuotojo (ypač paklausių specialybių) sąlygų, nes tikrai trūksta įvairių sričių specialistų. Kuo didesnė specialisto paklausa, tuo didesnį atlygį ir geresnes darbo sąlygas darbdavys gali pasiūlyti. Daug atvejų, kai mokama ne už išdirbtą valandų skaičių, kas leidžia gydytojui komfortiškai dirbti, ypač, kai darbovietės yra viename mieste“, – svarstė A. Baublytė. Kaip pavyzdį ji pateikė radiologus, kurie yra labai paklausūs dėl didėjančių brangių radiologinių tyrimų apimčių, bet gali dirbti, dažnai jau ir dirba nuotoliniu būdu. Ar prisideda prie eilių mažinimo? Pasak A. Baublytės, ar gydytojai vienodai atlieka savo darbą skirtingose įstaigose, ko gero, priklauso nuo paties specialisto, nuo konkrečių darbo sąlygų ir IT sprendimų. O „Sodros“ duomenys esą neparodo, kokiu krūviu realiai dirba gydytojas.
| Visą straipsnį galite rasti: https://www.tv3.lt/naujiena/verslas/lietuvos-isrinktieji-beveik-visi-gydytojai-turi-2-ar-daugiau-darbu-gauna-ir-15-tukst-euru-tai-paaiskina-eiles-ir-mirtis-n1205506?priority=6