• LT
  • EN

(8 5) 24 97 441
lsadps@lsadps.com

  • Administracija
Trečiadienis, 2026 Vasario 25
Lietuvos verslo konfederacija (LVK) praėjusių metų pabaigoje kreipėsi į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, siūlydama keisti farmacijos specialistų darbo ir poilsio sąlygas – trumpinti kasmetines atostogas iki 4 savaičių ir ilginti darbo laiką iki 40 valandų per savaitę. Lietuvoje šiuo metu taikoma 36 valandų savaitė. Ši iniciatyva sukėlė aktyvią farmacininkų, profesinių sąjungų ir visuomenės reakciją. Farmacijos bendruomenė siekia išsaugoti esamas garantijas, argumentuodama, kad jos būtinos specialistų gerovei, paslaugų kokybei ir pacientų saugumui užtikrinti. Pozicijai pritaria ir visuomenė – piliečiai aktyviai palaiko peticiją, skirtą ginti farmacininkų teises.
Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos narė Lietuvos farmacijos darbuotojų profesinė sąjunga-LFDPS  
pirmininkė Lina Ganatauskienė teigia, kad „ išnaudoti mus sugeba visi, bet kalbėtis apie mūsų problemas niekas nenori“.
Peticijos autorė, pirmininkė Lina Ganatauskienė pabrėžia, kad bendruomenė apie siūlymus sužinojo atsitiktinai ir nebuvo įtraukta į diskusijas: „Atsitiktinai buvome informuoti apie siūlymus trumpinti atostogas. Nebuvome kviečiami dialogui, tad ši nepagarba labai skaudina. Nutarėme kreiptis į farmacijos bendruomenę. Pamatėme, kad ne tik farmacininkai, bet ir visuomenė nori saugios farmacinės paslaugos. Surinkti parašai tai ir parodo, vadinasi, mes kryptingai elgiamės ir imamės tų veiksmų ne atsitiktinai, o apgalvoję.“
 
 
Ketvirtadienis, 2026 Vasario 19
🔴Apverktinos būklės skyrius stumia į milžiniškus nuostolius.
Į Vievyje esantį slaugos skyrių koją įkėlę Nacionalinio visuomenės sveikatos centro inspektoriai nustėro: tokio vaizdo dar nebuvo matę... Kanalizacijos ir elektros instaliacijos pasenusios, sienos šlampa, tinkas byra, o kosmetinis remontas negelbsti... Tad minėtą slaugos skyrių netrukus ruošiamasi perkelti į Elektrėnų ligoninę.
🔴Už dienos chirurgiją – alkūnėmis iki centrinės valdžios.
Situacija dėl dienos chirurgijos paslaugų ir nepamokėtų viršsutartinių vis dar stipriai įkaitusi. Kitą savaitę numatomas gydymo įstaigų vadovų susitikimas su Sveikatos apsaugos ministerijos vadovybe. Jei reikės, įsikišti žada ir pats socialdemokratų partijos pirmininkas Mindaugas Sinkevičius. „Turime patikinimą, kad esminių reformų neįvyks“, - „Lietuvos sveikatos“ žurnalistei sakė jis.
🔴Maža rinka – didelė problema: pacientės varžosi dėl gyvybiškai svarbaus vaisto.
Lietuvoje vaistų tiekimo sutrikimai vis dažniau peržengia Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) kontrolės ribas ir virsta socialiniu bei politiniu klausimu. Sveikatos apsaugos viceministras Daniel Naumovas atviras: „Deja, bet kai kurie vaistų gamintojai netiekia į Lietuvą, pirmiausia prioritetas teikiamas didžiosioms šalims, kur yra didesnė rinka.“
🔴 Apie vis negerėjančias slaugytojų darbo sąlygas – kalbame su Lietuvos slaugos specialistų organizacijos prezidente Aušra Volodkaite.
„Ministerija turi nusibrėžusį kryptį rūpintis slaugytojų pritraukimu: į slaugos studijas yra skiriamas finansavimas, tačiau vis dar pasigendu dėmesio iš pačių sveikatos priežiūros įstaigų”,- sako A.Volodkaitė, pastariesiems negailinti aštrios kritikos.
 
 
Penktadienis, 2026 Vasario 13
Minėdami vieną svarbiausių datų Lietuvos Valstybingumo istorijoje – Vasario 16-ąją, perfrazavę žinomą prancūzišką posakį, galime sakyti: „Ieškok gydytojo“.
Taip, būtent gydytojas dr. Jonas Basanavičius, tiek daug nuveikęs budindamas tautą ir žadindamas lietuvybę, vienas garbingiausių Lietuvos Tarybos narių, pirmininkavo 1918 m. vasario 16 d. posėdžiui, priėmusiam Nepriklausomybės Aktą.
Dr. J. Basanavičius buvo ne tik gydytojas ir mokslininkas, bet ir pirmasis lietuviško laikraščio „Aušra“ redaktorius, folkloristas, „didis tėvynės meilės mokytojas“, šviesus autoritetas ir patriarchas, suvienijęs tautą.
Tad šią istorinę Valstybės atkūrimo dieną visus sveikatos apsaugos darbuotojus sveikiname gydytojo dr. J. Basanavičiaus žodžiais: „Trūskimės, broliai! Iš tos sėklos, kurią mes Lietuvoj išbarstysim, išaugs gražūs vaisiai“.
 
                            Gali būti tekstas vaizdas
Ketvirtadienis, 2026 Vasario 12

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) atkreipia dėmesį, kad Darbo kodekso nuostatos dėl nuotolinio darbo taikomos visiems darbdaviams – tiek viešojo, tiek – privataus sektoriaus.

Pagal Darbo kodekso 52 straipsnio 2 dalį dirbti nuotoliniu būdu skiriama darbuotojo prašymu arba šalių susitarimu. Įstatymas numato, kad darbdavys privalo tenkinti nėščios, neseniai pagimdžiusios ar krūtimi maitinančios darbuotojos, taip pat darbuotojo, auginančio vaiką iki 8 metų, vieno auginančio vaiką iki 14 metų ar vaiką su negalia iki 18 metų, bei darbuotojo, pateikusio sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, pagrįstą sveikatos būkle ar būtinybe slaugyti šeimos narį, prašymą dirbti nuotoliniu būdu.

„Jeigu darbdavys neįrodo, kad dėl darbo organizavimo ypatumų ar neproporcingų sąnaudų nuotolinis darbas būtų neįmanomas, jis privalo tenkinti darbuotojo prašymą, – pabrėžia VDI kancleris Šarūnas Orlavičius. – Atsisakymas negali būti grindžiamas subjektyviu vadovo požiūriu ar asmeniniu nepasitenkinimu – turi būti nurodytos aiškios, objektyvios priežastys.“ Kancleris akcentuoja, kad ši pareiga nėra absoliuti, tačiau darbdavio atsisakymas visais atvejais turi būti objektyviai pagrįstas.

Darbdavys, atsisakydamas leisti dirbti nuotoliniu būdu, turėtų pateikti motyvuotą atsakymą, kuriame aiškiai įvardytų priežastis – pavyzdžiui, specifinius darbo organizavimo ypatumus ar per dideles sąnaudas. Taip pat galimas kompromisinis sprendimas – susitarimas dėl nuotolinio darbo dalį darbo laiko, jei visą laiką dirbti tokiu būdu objektyviai sudėtinga.

VDI taip pat primena, kad darbdaviai privalo laikytis darbo ir šeimos įsipareigojimų derinimo principo (Darbo kodekso 28 straipsnis)bei sąžiningo bendradarbiavimo principo (Darbo kodekso 24 straipsnis).

„Situacijos, kai darbuotojas patiria netiesioginį spaudimą, neigiamas replikas ar galimą neigiamą poveikį karjeros galimybėms dėl naudojimosi įstatyme įtvirtintomis teisėmis, gali būti vertinamos kaip netinkamas darbdavio elgesys, o tam tikrais atvejais – ir kaip psichologinis smurtas“, – pažymi Š. Orlavičius.

Inspekcija pabrėžia, kad nuotolinis darbas nėra absoliuti darbuotojo teisė savarankiškai pasirinkti darbo organizavimo formą – kiekviena situacija vertinama individualiai. Tačiau darbdavio sprendimai turi būti proporcingi, pagrįsti ir skaidrūs, o darbuotojų prašymai nagrinėjami laikantis teisės aktų reikalavimų.

Esant ginčui ar kilus abejonių dėl darbdavio sprendimo pagrįstumo, darbuotojai visada gali kreiptis į VDI. Pasitarti patogu Inspekcijos konsultacijų telefonu +370 5 213 9772.

Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

 

 

 

 

 

Į viršų