Šiandien LR Valstybinėje darbo inspekcijoje (VDI) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyko susitikimas - mokymai siekiant tobulinti darbo ginčų komisijų veiklą, kurį vedė VDI Darbo ginčų komisijų darbo organizavimo skyriaus darbo teisės specialistai. Mokymuose dalyvavo ir mūsų LSADPS atstovai.
Kadangi jau praėjo daugiau nei pusseptintų metų, kai darbo ginčų komisijos, veikiančios prie Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) teritorinių skyrių, nagrinėja individualius darbo ginčus dėl teisės tarp darbuotojų ir darbdavių, o nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojus naujam Darbo kodeksui ir kolektyvinius darbo ginčus dėl teisės tarp darbuotojų atstovų ir darbdavių (ar darbdavių organizacijų), kuris išplėtė darbo ginčų komisijų kompetenciją nagrinėti daugiau ginčų, kurių nagrinėjimas anksčiau buvo priskirtas tik teismams, stebimas į darbo ginčų komisijas besikreipiančių skaičiaus didėjimas, todėl reaguojant į tai, nuo 2019 m. liepos mėn. steigiamos dar dvi darbo ginčų komisijos ir dabar Lietuvoje veiks 21 darbo ginčų komisija.
Siūlome plačiau susipažinti su VDI Darbo ginčų komisijų darbo organizavimo skyriaus darbo teisės specialistų veikla čia
LPSK parengta informacija
Jeigu darbuotojas sutinka dirbti viršvalandžius, reikia žinoti, kaip pagal Darbo kodekso nuostatas juos teisingai apskaityti ir apmokėti. Pateikiame atsakymus į svarbiausius klausimus.
Ar reikalingas darbuotojo prašymo dirbti viršvalandžius?
Ne, darbuotojo prašymo dirbti viršvalandžius nereikia, bet pagal Darbo kodekso (DK) 119 str. 2 d. turi būti darbuotojo sutikimas dirbti viršvalandžius, išskyrus atvejus, kai dirbti viršvalandžius darbdavys gali paskirti pats.
O tokie atvejai pagal DK 119 str. 2 d. yra išimtiniai, kai: 1) dirbami visuomenei būtini nenumatyti darbai ar siekiama užkirsti kelią nelaimėms, pavojams, avarijoms ar gaivalinėms nelaimėms ar likviduoti jų skubiai šalintinas pasekmes; 2) būtina užbaigti darbą ar pašalinti gedimą, dėl kurio didelis darbuotojų skaičius turėtų nutraukti darbą ar sugestų medžiagos, produktai ar įrenginiai; 3) tai numatyta kolektyvinėje sutartyje.
Ar būtinas darbdavio įsakymas dėl viršvalandžių apmokėjimo?
Darbuotojo dirbti višvalandžiai privalo būti apskaityti, bet atskiro darbdavio įsakymo dėl viršvalandžių apmokėjimo nereikia. Darbdavys už viršvalandžius privalo sumokėti DK 144 str. 4 d. nustatyta tvarka, pagal kurią „už viršvalandinį darbą mokamas ne mažesnis kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis. Už viršvalandinį darbą poilsio dieną, kuri nenustatyta pagal darbo (pamainos) grafiką, ar viršvalandinį darbą naktį mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis, o už viršvalandinį darbą švenčių dieną – ne mažesnis kaip du su puse darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis“.
Jei yra darbuotojo prašymas už dirbtus viršvalandžius suteikti poilsio dienų, pridedamų prie kasmetinių atostogų, tai darbdavys privalo darbuotojui suteikti tiek poilsio laiko, kiek dirbta viršvalandžių, padauginant jų skaičių atitinkamai iš 1,5 (o jei dirbama poilsio dieną, kuri nenumatyta grafike – iš 2, už viršvalandžius naktį, padauginus iš 2, ir viršvalandžius švenčių dieną, padauginus iš 2,5 karto). Šiuo atveju būtinas darbuotojo prašymas suteikti poilsio laiką už viršvalandžius nemokant padidinto užmokesčio, o toks prašymas gali būti tenkinamas padarant įrašą darbuotojo prašyme.
Parengta pagal teisininkės Jurgitos Judickienės (Verslo ginčų advokatų kontora JUREX) konsultaciją, publikuotą „Darbo teisės vadove“.
Šiandien Seimas priėmė Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo ir lydimųjų teisės aktų pakeitimus (projektas Nr. XIIIP-3083(3), kuriais nutarta patvirtinti naują žalos atlyginimo pacientams tvarką. Pacientams, kurių sveikatai padaryta žala teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas, bus sudaryta galimybė greičiau ir paprasčiau gauti žalos atlyginimą, o lėšas bei laiką skirti sutrikdytai sveikatai susigrąžinti.
Pacientas ar kitas asmuo, turintis teisę į žalos atlyginimą, turės teisę ne vėliau kaip per 3 metus nuo dienos, kai pacientas sužinojo ar turėjo sužinoti, kad jo teisės pažeistos, Vyriausybės nustatyta tvarka kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos, su rašytiniu prašymu dėl žalos atlyginimo.
Įsigaliojus priimtiems pakeitimams žalos atlyginimą galės gauti žymiai daugiau žmonių, nes atlyginant paciento sveikatai padarytą žalą nebus vertinama specialisto ar asmens sveikatos priežiūros įstaigos kaltė.
Į teismą pacientas turės galimybę kreiptis tik tada, jeigu jo netenkins kompensacijos dydis.
Žala paciento sveikatai bus atlyginama iš sąskaitos, kurioje bus kaupiamos sveikatos priežiūros įstaigų įmokos pacientų sveikatai padarytai žalai atlyginti.
Priimtos naujos nuostatos paskatins atskleisti asmens sveikatos priežiūros specialistų klaidas ir imtis priemonių, kad jos nesikartotų.
Šiuo metu žala atlyginama tik nustačius civilinės atsakomybės sąlygas, ją padariusio sveikatos priežiūros specialisto kaltę, didžiąja dalimi žalą atlyginant iš civilinės atsakomybės draudimo lėšų. Pagal naujus įstatymų pakeitimus, sumos, skirtos draudimo įmonėms, bus skiriamos tiesiogiai pacientų sveikatai padarytai žalai atlyginti.
BNS informacija