Pietvakarių Vokietijos pramonės sektoriaus darbuotojai sutarė su darbdaviais dėl trumpesnio darbo laiko. Dabar žmonės dirbs ne 35, o 28 valandas per savaitę. 

Tiesa, darbuotojai pasitrumpinti darbo valandas galės dviem metams. Šiuo laikotarpiu dirbantieji galės daugiau laiko praleisti su šeima: rūpintis senyvo amžiaus ar sergančiais artimaisiais, daugiau laiko skirti vaikų priežiūrai, rašo BBC. Trumpesnė darbo savaitė buvo pagrindinis „IG Metall“, didžiausios Vokietijos profsąjungos, atstovaujančios metalo ir inžinerinės pramonės darbuotojus, siekis.

Vis dėlto bendrovės galės pailginti darbo laiką iki 40 valandų per savaitę tiems darbuotojams, kurie norės dirbti ilgiau. Taip pat sutarta, kad darbuotojams nuo balandžio mėnesio algos ūgtels 4,3%, nors derėtasi dėl 6% atlyginimų augimo.

Šis susitarimas yra svarbus žingsnis į šiuolaikinį, modernų darbo santykių etapą“, - sako Jorgas Hofmannas, „IG Metall“ lyderis.

Tuo tarpu darbdavių federacijos atstovas Stefanas Wolfas pasiektą kompromisą pavadino „skausmingu, bet toleruojamu“.

Šis susitarimas paveiks beveik milijoną Baden-Viurterbergo žemės darbuotojų. Jei ši praktika ims plisti, ji palies apie 3,9 mln. Vokietijos pramonės sektoriaus darbininkų.

Šaltinis : https://www.vz.lt/verslo-valdymas/2018/02/08/vokietijos-darbuotojai-pasitrumpino-darbo-savaite#ixzz56VGaiWDv

PAREIŠKIMAS

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkui

teisėjui Rimvydui Norkui

2018-01-05, Vilnius

Gerbiamasis teisėjau Rimvydai Norkau, esate Lietuvos aukščiausia teisminė valdžia, tad, kaip pilietiškai aktyvus asmuo keldamas šiai valdžiai itin griežtus reikalavimus noriu, kad prasidėtų realios teigiamos permainos teisėkūroje bei  trijų pakopų teismų sistemoje.

Zigmanto Šegždos iniciatyva Valstybinė mokesčių inspekcija (2017-12-19 VMI raštas Nr. 13.4.38-4 R-766) gavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko R,Norkaus ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos skyriaus viršininko E.Leškevičiaus pateiktą informaciją apie galimai vykdomus mokesčių teisės aktų pažeidimus, kurie galimai buvo nuslėpti nagrinėjant teisme kasacinę bylą Nr. 3K-3-306-248/2017.

LIETUVOS MEDIKŲ MITINGO DEKLARACIJA

Lietuvos medikus atstovaujančios organizacijos kviečia visuomenę ir valdžios atstovus atkreipti dėmesį į įsisenėjusias sveikatos apsaugos sektoriaus problemas ir diskutuoti apie gyventojų lūkesčius atitinkančius sprendimus. Suvokdami, jog sisteminiai pokyčiai yra ilgas, atsakingas ir išsamių diskusijų reikalaujantis procesas, formuojant Lietuvos sveikatos apsaugos sistemos ilgalaikę viziją, siūlome remtis keturiais pagrindiniais teiginiais:

   1. Sveikatos sektorius Lietuvoje turi būti traktuojamas kaip investicinis

 Sveikatos sektoriui iki 2020 m. turi būti skiriama bent Europos Sąjungos vidurkį atitinkanti procentinė dalis nuo BVP, o gyventojų priemokos turėtų sudaryti ne daugiau nei 15 proc. visų sveikatos sektoriaus lėšų.

• Pirminės asmens sveikatos priežiūros finansavimas iki 2019 m. turi sudaryti nemažiau kaip 20 proc. Privalomo sveikatos priežiūros draudimo fondo biudžeto, didinant bazinius virš 65 metų amžiaus pacientų priežiūros įkainius.

2. Sveikatos sistemos valdymas turi būti pagrįstas gerosiomis procesų optimizavimo, vadybos ir valdysenos principų praktikomis

 Valstybė privalo planuoti sveikatos sistemos žmogiškųjų resursų poreikį bent 10 metų bei kokybiškai sveikatos apsaugai užtikrinti reikalingą infrastruktūrą. Iki 2018 m. I ketvirčio turi būti sukurta realaus sveikatos priežiūros specialistų poreikio apskaičiavimo metodika, kurios pagrindinis kriterijus - sveikatos paslaugų plėtros prognozė ir įstaigų tinklo išdėstymo strategija, pradedant nuo studentų skaičiaus planavimo.

• Planuojant brangiųjų procedūrų diegimą, brangiųjų vaistų pirkimus, valstybės investicijų programą sveikatos priežiūroje, taip pat pertvarkant sveikatos priežiūros paslaugų tinklą, iki 2019 m. Lietuvoje turi būti įdiegta ir naudojama kaštų ir naudos analizės metodika, o sutaupytos lėšos turi būti nukreiptos paslaugų prieinamumui didinti.
• sveikata turėtų tapti viena iš prioritetinių sveikatos apsaugos sričių, užtikrinanti greitesnį, patogesnį ir efektyvesnį paslaugų pacientui teikimą bei galimybę analizuoti asmens sveikatos paslaugų kaštus ir jų vartojimo tendencijas, planuoti sveikatos priežiūros paslaugų plėtrą, jų įkainius ir darbo jėgos poreikį Lietuvoje. Iki 2019 m. turi būti įdiegtos ir reglamentuotos virtualios konsultacijos “pacientas – gydytojas” ir “šeimos gydytojas – gydytojas specialistas”, įteisinta ir sukurta jų apmokėjimo sistema.
• Sveikatos priežiūros darbuotojų atsakomybės turėtų būti perskirstytos ir reglamentuotos taip, kad medikai galėtų teikti paslaugas pagal jų turimą kvalifikaciją ir kompetencijas.

3. Sveikatos sistema turi būti orientuota į pacientą

 Formuojant sveikatos politiką turi būti konsultuojamasi su pacientų bendruomene ir jų organizacijomis.

• Iki 2019 m. turi būti užtikrinta pacientų teisė į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas, reglamentuojant minimalią gydytojų konsultacijų trukmę.
• Sveikatos sistema turi tarnauti pacientų ir visuomenės lūkesčiams, todėl paslaugų finansavimo modelis turi būti keičiamas, jį orientuojant į apmokėjimą pagal rezultatus.

 4. Pokyčiai neturi būti kuriami sveikatos apsaugos sistemos darbuotojų sąskaita

• Bendradarbiaujant su profesinėmis sąjungomis ir darbdavių organizacijomis, iki 2019 m. šakos kolektyvinėse sutartyse ir įstatymiškai turėtų būti nustatyti baziniai sveikatos specialistų atlyginimų dydžiai.
• Turi būti įgyvendintas „studento be stipendijos” modelis, užtikrinantis, kad visos gydytojų rezidentų gaunamos pajamos būtų draudžiamosios. Gydytojų rezidentų atlyginimai dar 2018 metais turi būti padidinti 20 proc., o perspektyvoje gydytojo rezidento atlyginimas turi būti siejamas su vidutiniu gydytojų atlyginimu, kuris kistų remiantis šalies ekonominiais rodikliais.
• Iki 2018 m. III ketvirčio iš SAM įsakymų ir su jais susijusių Valstybinių ligonių kasų potvarkių, turėtų būti panaikintos gydytojų bausmes reglamentuojančios nuostatos, nesusijusios su neigiamu poveikiu pacientų sveikatai ir jų interesams.
• Siekiant harmonizuoti medikų ir pacientų bendruomenės santykius, 2018 metais siekiame grąžinti Lietuvos Respublikos Seimui svarstyti Pacientų žalos atlyginimo be kaltės modelį arba jo alternatyvas.

Šia Lietuvos medikų mitingą palaikančių sveikatos apsaugos specialistų deklaracija siekiame kurti tvarią ir visuomenės lūkesčius tenkinančią sveikatos apsaugos sistemą. Suprasdami svarbų kuo aktyvesnį medikų bendruomenės vaidmenį, įsipareigojame bendradarbiauti įgyvendinant aukščiau išvardintus tikslus.

BNS informacija

Šiandien , drauge su Jaunųjų gydytojų asociacijos  bei kitų medikų organizacijų atstovais, Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinė sąjunga dalyvavo mitinge "Paskutinių medikų žygis į oro uostą".

Taikaus mitingo akcijos metu buvo stengiamasi atkreipti politikų ir Vyriausybės dėmesį į pakankamai įsisenėjusias sveikatos sistemoje egziztuojančias problemas, kurios susijusios ne tik su medicinos darbuotojų darbo krūviais ir  atlyginimais,  tačiau ir visos mūsų  Lietuvos visuomenės sveikatos būkle ir tolimesne perspektyva.