Naujienos
-
Pirmadienis, 2025 Vasario 17
Siaučiant ligų sezonui darbdaviai turi nepamiršti, kad ligos išmokos darbuotojams privalo būti mokamos laikantis teisės aktų. Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena, kad pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą pirmąsias dvi nedarbingumo dienas darbuotojams privalo kompensuoti darbdavys. „Įstatymas aiškiai nustato, kad nepaisant darbuotojo ligos socialinio draudimo stažo, pirmosiomis kalendorinėmis nedarbingumo dienomis išmoka turi būti mokama darbdavio sąskaita. Tai reiškia, kad darbdavys negali atsisakyti šios pareigos“, – sako VDI kancleris Šarūnas Orlavičius.
Kokia išmokos suma priklauso darbuotojui?
Ligos išmokos dydis gali svyruoti nuo 62,06 proc. iki 100 proc. darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio. Tikslią išmoką nustato darbdavys, tačiau ji turi būti aiškiai apibrėžta vietiniuose teisės aktuose, su kuriais darbuotojai privalo būti supažindinti raštu. Darbo sutartis įsigalioja tik darbuotojui faktiškai pradėjus dirbti, todėl jei asmuo suserga dar nepradėjęs eiti pareigų, ligos išmoka jam nepriklauso. „Darbdaviai turėtų labai aiškiai informuoti darbuotojus apie ligos išmokų tvarką, kad nekiltų nesusipratimų“, – pabrėžia Š. Orlavičius.
Atostogų perkėlimas ligos atveju
Kancleris akcentuoja, kad svarbu atkreipti dėmesį į atostogų perkėlimą ligos atveju. Anot jo, darbuotojai turi teisę susitarti dėl nepanaudotų atostogų perkėlimo, tačiau privalo tai padaryti laiku. „Darbo kodeksas numato, kad, darbuotojui susirgus atostogų metu, nepanaudotos atostogos gali būti perkeltos ar pratęstos pagal susitarimą su darbdaviu, tačiau jos neprasitęsia automatiškai“, – pabrėžia Š. Orlavičius.
Darbuotojų atleidimas ligos metu – draudžiamas
Svarbus aspektas yra ir nedarbingų darbuotojų atleidimas. Pagal Darbo kodeksą vien tai, kad darbuotojas yra nedarbingas, negali būti priežastis nutraukti darbo sutartį. „Darbo santykių nutraukimas galimas tik bendraisiais pagrindais, laikantis įstatymų reikalavimų ir nediskriminuojant darbuotojų dėl sveikatos būklės, – aiškina Š. Orlavičius. – Nedarbingumas negali būti pretekstas atleidimui. Darbdaviai turi laikytis teisės aktų ir užtikrinti, kad darbuotojai nebūtų diskriminuojami dėl sveikatos priežasčių.“
Draudimas dirbti turint nedarbingumo pažymėjimą
Negalima pamiršti ir draudimo dirbti turint nedarbingumo pažymėjimą. Teisės aktai griežtai reglamentuoja, kad asmuo, kuriam išduotas nedarbingumo pažymėjimas, privalo laikytis gydytojo nurodymų ir nedalyvauti darbinėje veikloje. Pažeidus šią nuostatą, darbuotojas gali netekti ligos išmokos, o elgesio taisyklių pažeidimą gali nustatyti tiek gydytojai ar darbdaviai, tiek – „Sodros“ specialistai. Be to, svarbu pabrėžti, kad darbdavys taip pat neturi teisės reikalauti, jog darbuotojas dirbtų ligos metu ar atsisakytų nedarbingumo. Tokie reikalavimai prieštarauja teisės aktams ir gali būti laikomi darbo teisės pažeidimu. „Darbuotojas turi žinoti, kad bandymai dirbti turint nedarbingumą gali lemti ne tik finansines pasekmes, bet ir reputacijos klausimus darbe“, – įspėja Š. Orlavičius.
Kaip ligos laikotarpis lemia darbo grafiką?
Be to, svarbu žinoti, kad darbuotojo nedarbingumas turi įtakos suminės darbo laiko apskaitos laikotarpiui. Nacionaliniai teisės aktai nenumato aiškios taisyklės, ar ligos laikotarpis įskaičiuojamas į apskaitinį laikotarpį, tačiau Europos Sąjungos direktyvos numato, kad jis neturėtų būti įtraukiamas. Vadovaujantis teisingumo ir sąžiningumo principais, darbuotojo darbo laiko norma turėtų būti proporcingai mažinama nedarbingumo laikotarpiu, o darbo valandos neturėtų būti perkeliamos į vėlesnius mėnesius.
Išbandymo laikotarpio pratęsimas
Darbdaviai turėtų nepamiršti ir išbandymo termino pratęsimo. „Įstatymas aiškiai numato, kad išbandymo laikotarpis negali būti ilgesnis nei trys mėnesiai, tačiau į šį laikotarpį neįskaičiuojamas laikas, kurį darbuotojas praleido nedirbdamas dėl laikinojo nedarbingumo ar kitų svarbių priežasčių“, – pabrėžia kancleris. Tai reiškia, kad ligos atveju išbandymo laikotarpis automatiškai prasitęsia tiek dienų, kiek darbuotojas nebuvo darbe.
Ligų sezonu ypač svarbu, kad tiek darbdaviai, tiek darbuotojai žinotų savo teises ir pareigas. VDI primena, kad užtikrindami tinkamas darbo sąlygas darbdaviai ne tik vykdo savo įsipareigojimus, bet ir skatina sąžiningą darbo aplinką. Š. Orlavičius akcentuoja, kad tinkamas ligos išmokų mokėjimas yra esminė darbdavio pareiga: „Darbuotojų socialinis saugumas negali būti ignoruojamas, nes tai tiesiogiai veikia darbo rinkos stabilumą ir visuomenės gerovę.“
Kontaktams:
Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
-
Ketvirtadienis, 2025 Vasario 13
Ar galima sujungti dvi ligonines neturint aiškaus plano? Vilniaus miesto savivaldybė įrodė, kad galima – Taryba greituoju
būdu pritarė pavyzdingai dirbančios Šv. Roko slaugos ligoninės prijungimui prie sunkiai finansiškai besiverčiančios Vilniaus
miesto klinikinės ligoninės, nors detalus reorganizacijos planas Tarybai bus pristatytas tik po kelių mėnesių. Politikai kritikuoja:
„Kuo didesnis monstras, tuo mažiau dėmesio pacientui.“ Plačiau - Lietuvos sveikata Nr.7 ir Dentes_sanus Nr.7
-
Penktadienis, 2025 Vasario 07
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) šiuo metu dirba prie Vyriausybės programos įgyvendinimo plano. Tačiau tiek Lietuvos savivaldybių asociacija, tiek Lietuvos gydytojų vadovų sąjunga šiam planui turi pastabų. Plačiau apie tai ir daugiau skaitykite Lietuvos sveikata Nr.6 ir Publicum sanitas Nr.6 .
-
Ketvirtadienis, 2025 Vasario 06
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena, kad kasmetinių atostogų suteikimo eilė darbovietėje sudaroma vadovaujantis darbo teisės normomis ir turi užtikrinti darbuotojų teisę į tinkamą poilsį. Pasak VDI kanclerio Šarūno Orlavičiaus, darbdaviai negali vienašališkai nuspręsti, kada darbuotojai turi ilsėtis – sprendimai dėl kasmetinių atostogų laiko turi būti priimami suderinus su darbuotojais ir laikantis nustatytos tvarkos.
„Atostogų suteikimo tvarka yra ne tik formalumas, bet ir esminė darbuotojų teisių užtikrinimo priemonė. Darbdaviai turi užtikrinti, kad atostogų suteikimo procesas vyktų sąžiningai, skaidriai ir atsižvelgiant į darbuotojų poreikius. Sudarant eilę, būtina atkreipti dėmesį į prioritetines darbuotojų grupes, taip pat užtikrinti, kad kiekvienas darbuotojas galėtų pasinaudoti nepertraukiama kasmetinių atostogų dalimi bent kartą per darbo metus“, – pabrėžia Š. Orlavičius.
Atostogų suteikimo eilė paprastai nustatoma kolektyvinėje sutartyje, darbdavio ir darbo tarybos susitarime arba kituose teisės aktuose. Jei nenumatyta kitaip, ji galioja nuo birželio 1 d. iki kitų metų gegužės 31 d. Tačiau svarbu nepamiršti, kad ši eilė gali būti koreguojama abipusiu darbuotojo ir darbdavio susitarimu, jei tam yra pagrįstos priežastys.
Kas turi pirmumo teisę į atostogas?Sudarydami kasmetinių atostogų suteikimo eilę, darbdaviai privalo atsižvelgti į tam tikras darbuotojų grupes, kurios turi pirmumo teisę gauti atostogas jiems patogiu metu. Šios grupės apima:
- nėščias darbuotojas ir darbuotojus, auginančius bent vieną vaiką iki 3 metų;
- darbuotojus, auginančius bent vieną vaiką iki 14 metų arba vaiką su negalia iki 18 metų;
- darbuotojus, turinčius du ar daugiau vaikų;
- asmenis, kurie praėjusiais kalendoriniais metais atostogavo mažiau nei 10 darbo dienų;
- darbuotojus, kurie turi nepanaudotų kasmetinių atostogų iš ankstesnių darbo metų.
Pažymėtina, kad šis reikalavimas netaikomas darbdaviams, kurių įmonėje dirba mažiau nei 10 darbuotojų.
Nepertraukiamos atostogų dalies užtikrinimas
VDI akcentuoja, kad kasmetinės atostogos turi būti suteikiamos bent kartą per darbo metus. Be to, viena iš kasmetinių atostogų dalių negali būti trumpesnė nei 10 darbo dienų (arba 12 dienų, jei dirbama 6 dienas per savaitę). Jei darbo grafikas kitoks – pavyzdžiui, dirbama mažiau nei 5 dienas per savaitę arba skirtingu dienų skaičiumi – ši atostogų dalis turi būti ne trumpesnė kaip 2 savaitės.
„Atostogos yra ne privilegija, o teisė, – teigia Š. Orlavičius. – Darbdaviai privalo ne tik sudaryti galimybę darbuotojams jomis pasinaudoti, bet ir užtikrinti, kad jie galėtų iš tiesų kokybiškai pailsėti. Tai ypač svarbu siekiant išlaikyti darbuotojų produktyvumą, sveikatą ir gerovę.“
Ar darbdavys gali vienašališkai nustatyti atostogų laiką?
Paprastai darbdaviai neturi teisės vienašališkai nustatyti darbuotojo atostogų laiko kasmetinių atostogų suteikimo eilėje. Svarbu suprasti, kad sudarant tokią eilę turi vykti susitarimas tarp darbdavio ir darbuotojo dėl atostogų suteikimo fakto, o ne būti primetama vienašališka darbdavio valia. Bet kokiu atveju darbdavio atsisakymas suteikti darbuotojo pageidaujamas atostogas konkrečiu metu turi būti pagrįstas ir sąžiningas.
„Išimtiniais atvejais, – pabrėžia kancleris, – kai darbuotojas piktnaudžiauja savo teise ir nesinaudoja ar nerodo iniciatyvos naudotis nepertraukiama kasmetinių atostogų dalimi, darbdavys gali šias atostogas suteikti vienašališkai. Tačiau tai įmanoma tik tuo atveju, jei darbdavys yra nustatęs aiškią vietinę tvarką, numatančią, kaip elgtis tokiose situacijose, pavyzdžiui, įtvirtinęs darbdavio teisę paskirti darbuotojo kasmetinių atostogų laiką atostogų suteikimo eilėje.“
Kas nutinka, jei kyla ginčas dėl atostogų?
Jei tarp darbuotojo ir darbdavio kyla nesutarimų dėl atostogų suteikimo, darbuotojai turi teisę kreiptis į darbo ginčų komisiją. Tai nepriklausoma institucija, kuri nagrinėja darbo ginčus ir padeda užtikrinti, kad darbuotojų teisės būtų apsaugotos.
Kontaktams:
Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
-
Pirmadienis, 2025 Vasario 03
Šeimos, auginančios vaikus, gali gauti ne tik įvairias pinigines išmokas, bet ir pasinaudoti šeimoms stiprinti skirtomis paslaugomis.
Teisę gauti bazines paslaugas, kurias sudaro dvylika svarbiausių šeimoms teikiamų paslaugų rinkinys, ir socialinę prevencinę pagalbą turi visos Lietuvos šeimos.
Teikiama individualizuota, kompleksinė pagalba sunkumų patiriančioms šeimoms – socialinių darbuotojų, atvejo vadybininkų, individualios priežiūros darbuotojų ir kitų specialistų pagalba šeimai, plačiau https://bit.ly/40IYruB