Darbo teisės naujovės: ką reikia žinoti darbuotojams ir darbdaviams apie bankroto atvejus?

Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (toliau – DK) nustato darbuotojų teises ir garantijas darbdaviui tapus nemokiam. Pagal DK 149 straipsnio 1 dalį darbdavys laikomas nemokiu, kai jam taikomos bankroto procedūros, ir kitais įstatymų nustatytais atvejais.

„Darbuotojų teisių apsauga, darbdaviui tapus nemokiam, yra vienas svarbiausių teisės aktų tikslų, – akcentuoja VDI kancleris Šarūnas Orlavičius. – Naujausiais pakeitimais Darbo kodekse siekiama apsaugoti žmones, kurie galėjo būti itin ilgai prisidėję prie organizacijos veiklos, tai tam tikros garantijos dėl bankroto atleistiems darbuotojams.“

Darbuotojų atleidimo tvarka ir papildomos garantijos

Pagal DK 62 straipsnį, kai teismas priima sprendimą iškelti darbdaviui bankroto bylą arba kreditoriai per susirinkimą nusprendžia vykdyti bankroto procesą ne teismo tvarka, nemokumo administratorius sudaro darbuotojų, reikalingų bankroto proceso metu, sąrašą. Tokie darbuotojai gali būti įdarbinami pagal terminuotas darbo sutartis iki bankroto proceso pabaigos.

Darbuotojai, kurie nėra įtraukti į šį sąrašą, raštu informuojami apie darbo sutarties nutraukimą per 3 arba 7 darbo dienas, priklausomai nuo situacijos. Sutartis nutraukiama praėjus 15 darbo dienų nuo įspėjimo.

„Svarbiausia, kad procesas būtų aiškus ir skaidrus – darbuotojai laiku informuojami, o jų teisės užtikrinamos, net jei darbdavys susiduria su nemokumo situacija“, – pabrėžia Š. Orlavičius.

Nuo 2025 m. sausio 1 d. – papildomos ilgalaikio darbo išmokos

Įsigaliojus naujoms DK nuostatoms, darbuotojai, atleidžiami dėl darbdavio bankroto, gaus papildomas ilgalaikio darbo išmokas, kurios bus skaičiuojamos atsižvelgiant į jų nepertraukiamą darbo stažą.

 www.vdi.lt

Naujovės yra gana „slidžios“,“ – naująjį įstatymą, leidžiantį sveikatos priežiūros specialistams neteikti
paslaugų agresyviems pacientams, vertina Greitosios medicinos pagalbos (GMP) tarnybos vadovas
Donatas Paliulionis. Nuo sausio pirmosios skubiąją medicinos pagalbą teikiančioms tarnyboms
leidžiama naudoti ir vaizdo kameras. Tačiau finansinių sunkumų kamuojamai GMP iki realių pokyčių –
dar toli. Reikalingi ne tik nauji darbo tvarkos aprašai, bet ir milijoninės investicijos. 

Apie tai ir daugiau skaitykite - Lietuvos sveikata Nr.2   ir Publikum sanitas Nr.2

Darbo taryba – tai įmonės ar institucijos darbuotojų išrinkti atstovai, atstovaujantys darbuotojų interesams, ginantys darbuotojų profesines, darbo, ekonomines, socialines teises. Ši taryba privalo būti sudaryta darbdavio iniciatyva, kai darbuotojų skaičius viršija 20, išskyrus Darbo kodekse numatytas išimtis. 

Kodėl svarbi darbo taryba?

Darbo taryba užtikrina efektyvią darbuotojų ir darbdavio komunikaciją, skaidrumą ir teisingumo principų laikymąsi darbo santykiuose. Ji dalyvauja sprendžiant svarbius darbo organizavimo, saugos ir sveikatos klausimus ir užtikrina darbuotojų teisių gynimą. 

„Darbo tarybos rinkimai – tai ne tik teisinė pareiga, bet ir svarbus žingsnis, siekiant sustiprinti darbuotojų ir darbdavio dialogą. Išrinkta darbo taryba yra galingas įrankis, norint užtikrinti darbuotojų interesus ir gerinti darbo sąlygas visiems“, – teigia Darbo teisės skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė Ieva Piličiauskaitė-Dulkė. 

Kas gali būti renkami darbo tarybos nariais?

Darbo tarybos nariais gali tapti visi įmonėje dirbantys pilnamečiai asmenys, kurių darbo santykiai trunka ilgiau nei 6 mėnesius ir kurie sutinka būti kandidatais. Kandidatais negali būti darbdaviai ir jiems atstovaujantys asmenys.

 Kaip vyksta rinkimai?

Darbo tarybos rinkimus organizuoja rinkimų komisija, kurią sudaro darbdavys. Rinkimai vyksta slaptu tiesioginiu balsavimu, užtikrinant visų darbuotojų teisę dalyvauti. Pagal Darbo kodekso reikalavimus darbdavys turi sudaryti sąlygas darbuotojams dalyvauti rinkimuose ir už šį laiką mokėti vidutinį darbo užmokestį. 

Darbo tarybos sudėtis ir narių skaičius

Darbo tarybą sudaro nuo 3 iki 11 narių, priklausomai nuo vidutinio įmonės darbuotojų skaičiaus. Ši taryba veikia kaip kolektyvinė institucija, atstovaujanti darbuotojų interesams, sprendžiant su darbo organizavimu, sauga ir sveikata susijusius klausimus.

Darbo tarybos sudarymo principai:

• kai darbuotojų skaičius yra mažesnis nei 20, vietoje darbo tarybos gali būti renkamas darbuotojų patikėtinis, kuris turi visas Darbo kodekso nustatytas ir darbo tarybai priskiriamas teises ir pareigas;
• jei darbovietėje jau veikia profesinė sąjunga, kuri atstovauja daugiau nei trečdalį darbuotojų, darbo taryba nėra sudaroma.

Svarbūs rinkimų aspektai:

• kiekvienas darbuotojas, turintis teisę dalyvauti rinkimuose, gali pasiūlyti po vieną kandidatą į darbo tarybos narius;
• profesinės sąjungos taip pat turi teisę siūlyti kandidatus ir užtikrinti, kad bent vienas jų atstovas būtų išrinktas į tarybą.

Darbo tarybos rinkimų tvarka:

• rinkimai skelbiami ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo rinkimų komisijos sudarymo;
• kandidatų sąrašai paskelbiami likus bent 14 dienų iki rinkimų;
• rinkimai vyksta darbo metu įmonės ar įstaigos patalpose.

Kada rinkimai laikomi neįvykusiais?

Jeigu rinkimuose dalyvauja mažiau nei pusė rinkimų teisę turinčių darbuotojų, laikoma, kad rinkimai neįvyko. Tokiu atveju pakartotiniai rinkimai organizuojami po 6 mėnesių. 

„Darbo tarybos sudarymas ir veikla yra vienas pagrindinių instrumentų, norint užtikrinti socialinį dialogą tarp darbdavio ir darbuotojų, – pabrėžia I. Piličiauskaitė-Dulkė. – Sėkmingi rinkimai – tai ne tik teisės aktų reikalavimų įvykdymas, bet ir efektyvesnės darbo sąlygos visai komandai.“

 Informavimas apie išrinktą darbo tarybą

Ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo darbo tarybos įgaliojimų pradžios darbo tarybos pirmininkas raštu turi informuoti darbdavio buveinės teritorijos Valstybinės darbo inspekcijos teritorinį skyrių apie darbo tarybos sudarymą, jos valdymo organus, darbdavio įmonės, įstaigos ar organizacijos, kurioje sudaryta darbo taryba, pavadinimą.

Kontaktams:

Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.