Lietuvos Respublikos Vyriausybei

 Lietuvos Respublikos Sveikatos ministerijai

DĖL DARBO UŽMOKESČIO DIDINIMO LOKALAUS KARANTINO METU

Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 32.1 straipsnio 1 d. nustato, kad Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai priklausančių sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams nuo karantino visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, kelių savivaldybių ar vienos savivaldybės teritorijoje paskelbimo mėnesio pradžios iki karantino galiojimo mėnesio pabaigos, kai jie organizuoja ir (ar) teikia sveikatos priežiūros paslaugas ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis sergantiems pacientams ar vykdo epidemijų profilaktikos priemones ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų židiniuose, pareiginės algos (darbo užmokesčio) pastoviosios dalies koeficientai arba mėnesinė alga (priklausomai nuo įstaigoje taikomos darbuotojų darbo apmokėjimo sistemos) didinami nuo 60 iki 100 procentų, atsižvelgiant į konkretaus sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojo atliekamų funkcijų pobūdį, sudėtingumą ir atsakomybės lygį, darbo krūvį ir veiklos mastą, Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

 2020 m. balandžio 29 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 449 3 punktas nustato, kad LNSS priklausančių įstaigų darbuotojų darbo užmokesčio didinimo konkretus procentinis dydis nuo 60 iki 100 procentų nustatomas LNSS priklausančių įstaigų vadovų sprendimu (LNSS priklausančių įstaigų vadovų – jiems darbo užmokestį nustatančio subjekto sprendimu), atsižvelgiant į konkretaus darbuotojo, karantino metu organizuojančio ir (ar) teikiančio sveikatos priežiūros paslaugas ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis sergantiems pacientams ar vykdančio epidemijų profilaktikos priemones ypač pavojingų ligų židiniuose (toliau – paslaugos teikimas), atliekamų funkcijų pobūdį, sudėtingumą ir atsakomybės lygį, darbo krūvį ir veiklos mastą.  

 Remiantis aukščiau išdėstytu teikiame paklausimą ar šiuo metu Lietuvos Respublikos Vyriausybei skelbiant lokalius karantinus atskirų savivaldybių teritorijose jose veikiančių LNSS priklausančių sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams turi būti didinamas darbo užmokestis nuo 60 iki 100 procentų.

Pirmininkė

Aldona Baublytė

Raštą žiūrėti čia:

Atsižvelgusi į šalyje blogėjančią epidemiologinę situaciją, Vyriausybė trečiadienio posėdyje apsisprendė nuo 2020 m. spalio 30 d. iki lapkričio 13 d. riboti atvirose ir uždarose erdvėse organizuojamus renginius ir susibūrimus viešose vietose.

„Įvertinus blogėjančią epidemiologinę situaciją ir tai, kad renginiuose egzistuoja palankios sąlygos plisti koronaviruso ligai, dviem savaitėms nustatomas specialus renginių organizavimo reglamentavimas“, – sako vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė

Išimtys numatytos aukšto meistriškumo sporto varžyboms ir kultūros renginiams, kai jie vyksta uždarose erdvėse, tačiau žiūrovų skaičius neviršija 300 asmenų, ir užtikrinamos šios sąlygos: žiūrovai renginį stebi tik iš sėdimųjų vietų, tarp žiūrovų išlaikomas 2 metrų atstumas (išskyrus šeimos narius (sutuoktinį arba asmenį, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, vaikus (įvaikius), įskaitant asmens ir jo sutuoktinio arba asmens, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, nepilnamečius vaikus, tėvus (įtėvius), globėjus).

Žiūrovai viso renginio metu privalės dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones). Minėtu atveju nosį ir burną dengiančių apsaugos priemonių (veido kaukių, respiratorių ar kitų priemonių) leidžiama nedėvėti neįgalumą turintiems asmenims, kurie dėl savo sveikatos būklės nosį ir burną dengiančių apsaugos priemonių dėvėti negali ar jų dėvėjimas gali pakenkti asmens sveikatai. Pastariesiems asmenims rekomenduojama dėvėti veido skydelį Taip pat tokiuose renginiuose turės būti užtikrinamas bilietų platinimas elektroniniu būdu ir (arba) žiūrovų ir (ar) dalyvių registravimas, vykdoma žiūrovų ir (ar) dalyvių patekimo į renginio vietą kontrolė.

Išimtis taip pat bus taikoma šiems sporto ir kultūros renginiams, jei jie vyksta atvirose erdvėse, tačiau žiūrovų skaičius neviršija 400 asmenų, ir užtikrinamos anksčiau nurodytos sąlygos. Taip pat draudimai ar ribojimai nebus taikomi laidotuvėms.

Be to, Vyriausybės posėdžio metu nuspręsta, kad parduotuvėse, prekybos centruose, turgavietėse, kitose viešose prekybos vietose, kai veikla vykdoma uždarose erdvėse, bei kitose prekybos ir paslaugų vietose turi būti užtikrinamas 10 kv.m. prekybos plotas vienam lankytojui.

Visi pakeitimai įsigalios nuo 2020 m. spalio 30 d., t. y. nuo šio penktadienio.

KONSULTACIJA DĖL SODROS IŠMOKŲ

 Ligos ir motinystės socialinių draudimo įstatymo 11.1 straipsnio 1 d. nustato, kad ligos išmoka asmeniui, kuris Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino metu vykdydamas savo profesinės veiklos funkcijas, pagal kurias neišvengiamas (būtinas) kontaktas su pavojinga užkrečiamąja liga sergančiu asmeniu, susirgo liga, dėl kurios Vyriausybė paskelbė ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną, mokama iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų nuo trečiosios jo laikinojo nedarbingumo dienos, yra lygi 77,58 procento išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Šioje dalyje nurodytų aplinkybių buvimas nustatomas kiekvienu atveju individualiai, darbdaviui pateikus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui dokumentus, pagrindžiančius profesinės veiklos funkcijų vykdymo ir ligos priežastinį ryšį.

Pagal Ligos ir motinystės socialinių draudimo įstatymo 14 straipsnio 1 d. ligos išmoka, kurią moka darbdavys dvi pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas, negali būti mažesnė negu 62,06 procento ir didesnė negu 100 procentų išmokos gavėjo vidutinio darbo užmokesčio, apskaičiuoto Vyriausybės nustatyta tvarka. Kitaip tariant, darbdavys už pirmas dvi nedarbingumo dienas turi mokėti nemažiau kaip 62,06 procento, nebent įstaigos kolektyvinėje sutartyje būtų susitarta dėl didesnės darbdavio mokamos išmokos.

 Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 33 str. 1 d. nustato, kad darbuotojui mirus nuo ypač pavojingos užkrečiamosios ligos, kai apsikrėtimas susijęs su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu ypač pavojinga užkrečiamąją liga sergančiam pacientui ar darbu ypač pavojingos užkrečiamosios ligos židinyje, mirusiojo sutuoktiniui, nepilnamečiams vaikams ir įvaikiams, kol jiems sukaks 16 metų, taip pat vaikams (įvaikiams), besimokantiems nustatyta tvarka įregistruotų mokymo įstaigų dieniniuose skyriuose, kol jiems sukaks 24 metai, mirusiojo vaikams, gimusiems po jo mirties, tėvui (motinai) bei nedarbingiems asmenims, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti jo išlaikymą, mokama Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyto dydžio kompensacija. Mirusysis laidojamas valstybės lėšomis.

Vyriausybės kompensacijų apraše įtvirtinta, jog mirus darbuotojui, teikusiam paslaugas ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis sergantiems pacientams, ar jei jis dirbo vykdant epidemijų profilaktikos priemones ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų židiniuose, jo artimiesiems būtų skirta 93,1 jo mėnesinių atlyginimų dydžio kompensacija.

 Nutarime nurodyta, jog jei, pavyzdžiui, darbuotojo atlyginimas siekia 1,5 tūkst. eurų per mėnesį,  jo artimiesiems lygiomis dalimis būtų išmokama 139 650 eurų.

 Jei darbuotojas, užsikrėtęs pavojinga užkrečiama liga, netektų sveikatos ir darbingumo, jam būtų mokama 1-5 metų jo atlyginimo dydžio kompensacija. Priklausomai nuo netekto darbingumo lygio, minėtą 1,5 tūkst. eurų atlyginimą gaunantis medikas sulauktų nuo 18 iki 90 tūkst. eurų.

 Be kompensacijų, taip pat nustatyta, kad sveikatos priežiūros darbuotojai galėtų gauti 20-50 proc. nuo metinio atlyginimo dydžio sumos draudimo išmoką, nustatant žirkles – ne mažiau nei 24 minimalūs mėnesiniai atlyginimai (14 568 eurų) ir ne daugiau nei 48 MMA (29 136 eurų).

NERIJUS KASILIAUSKAS
ASOCIJUOTASIS PARTNERIS, ADVOKATAS