• LT
  • EN

(8 5) 24 97 441
lsadps@lsadps.com

  • LSADPS VALDYBA
  • LSADPS
  • LSADPS
  • LSADPS
  • LSADPS
Antradienis, 2018 Gruodis 04

Nuo š.m. gruodžio 1 d. įsigaliojo 2018 m. lapkričio 28 d LRV nutarimas "DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2017 M. BIRŽELIO 21 D. NUTARIMO NR. 496 „DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS DARBO KODEKSO ĮGYVENDINIMO“ PAKEITIMO" Nr.  1162, kuriuo  patvirtintas naujas pareigybių dėl kurių rengiamas konkursas , sąrašas. Visą LRV nutarimą galite skaityti čia. 

LSADPS informacija

Antradienis, 2018 Gruodis 04

Atlyginimas labai priklauso ne tik nuo pačios specialybės, bet ir nuo to, kokio tipo įstaigoje dirbama. „Sodros“ duomenys rodo, kad dažniausiai mažesnės algos mokamos visuomeninėse organizacijose bei biudžetinėse įstaigose. Analitikų teigimu, kuo darbovietė yra arčiau rinkos tuo ir algos didesnės, kuo arčiau centrinės valdžios – tuo daugiau ir reguliavimų.

Sparčiausiai atlyginimai auga ten, kur yra mažiausi Kaip DELFI informuoja „Sodros“ direktoriaus vyriausioji patarėja Julita Varanauskienė, analizuojant III ketvirčio darbo pajamų apžvalgą nuspręsta išskirti, kokie pokyčiai vyrauja viešajame sektoriuje. „Sodra“ darbdavius suskirstė į kelias grupes: valstybinės įmonės (čia patenka valstybės, savivaldybių įmonės), viešosios įstaigos (daug gydymo įstaigų yra viešosios įstaigos), biudžetinės įstaigos (valstybės ar savivaldybės – daug mokyklų yra biudžetinės įstaigos), visuomeninės organizacijos, užsienio įmonės (pavyzdžiui, patenka įmonės, kurių Lietuvoje registruoti tik filialai arba kai užsienio įmonė Lietuvoje neturi juridinio asmens statuso) ir kitos (čia didžioji dalis – privataus kapitalo įmonės, uždarosios akcinės bendrovės ir pan.).



Šaltinis :  https://www.delfi.lt/verslas/mano-eurai/iskalbinga-statistika-algos-uz-ta-pati-darba-skiriasi-simtais-euru.d?id=79705409

Trečiadienis, 2018 Lapkritis 28

Nors šiuo metu Lietuvos ekonomikos augimas yra vienas iš įspūdingiausių Europos Sąjungoje, tačiau norint sėkmingai artėti prie labiausiai išsivysčiusių Europos Sąjungos valstybių narių, ypač svarbu užtikrinti spartų produktyvumo augimą. Pastaraisiais metais būtent tai pabrėžia Europos Komisijos tarnybos rengdamos metinę Lietuvos ekonominės situacijos analizę. Kita vertus, ne mažiau svarbu, kad ekonominis augimas būtų įtraukus, o prie to reikšmingai gali prisidėti veiksmingas socialinis dialogas.

Būtent apie tai valstybės institucijų, darbdavių ir darbuotojų bei akademinės bendruomenės atstovai diskutavo lapkričio 26 d. vykusioje konferencijoje „Konvergavusi, atspari ir socialiai orientuota Lietuvos ekonomika. Kada ir kaip?“.

Renginio pranešimus galite rasti čia:

Indrės Genytės-Pikčienės pranešimas „Konkurencingumo lenktynės pačiame įkarštyje: Kaip nelikti ant atsarginių žaidėjų suolelio?“

Mariaus Kalantos pranešimas „Socialinis dialogas ir kolektyvinės sutartys: kas laimi?“


Renginį organizavo Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas kartu su partneriais: Lietuvos pramonininkų konfederacija, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija, Lietuvos profesine sąjunga „Solidarumas“, Lietuvos Respublikos ūkio ministerija, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

 

EK atstovybės Lietuvoje informacija

Antradienis, 2018 Lapkritis 27

Bruto darbo užmokestis šalies ūkyje1 per 2018 m. trečiąjį ketvirtį padidėjo 1 proc.

Vidutinis mėnesinis bruto (neatskaičius darbuotojo mokesčių) darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2018 m. trečiąjį ketvirtį sudarė 935,7 EUR: viešajame sektoriuje – 948,2 EUR, privačiajame sektoriuje – 929,9 EUR, praneša Lietuvos statistikos departamentas.

Palyginti su 2018 m. antruoju ketvirčiu, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje padidėjo 1 proc.: viešajame sektoriuje – 1,6 proc., privačiajame sektoriuje – 0,7 proc.

Vidutinis mėnesinis neto (atskaičius darbuotojo mokesčius) darbo užmokestis šalies ūkyje sudarė 728 EUR ir, palyginti su 2018 m. antruoju ketvirčiu, padidėjo 0,9 proc.: viešajame sektoriuje jis sudarė 736,5 EUR ir buvo 1,4 proc. didesnis, privačiajame – 724 EUR ir buvo 0,6 proc. didesnis.

Realusis darbo užmokestis 2018 m. trečiąjį ketvirtį, palyginti su 2018 m. antruoju ketvirčiu, šalies ūkyje padidėjo 1,1 proc.: viešajame sektoriuje – 1,6 proc., privačiajame – 0,8 proc.

Darbo užmokesčio padidėjimui 2018 m. trečiąjį ketvirtį, palyginti su 2018 m. antruoju ketvirčiu, įtakos turėjo sezoniškumas, didesnės darbų apimtys, nuo 2018 m. gegužės 1 d. padidintas darbo užmokestis sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams (gydytojams ir slaugytojams), nuo 2018 m. rugsėjo mėn. 1 d. taikoma nauja (etatinio) mokytojų darbo apmokėjimo tvarka ir kitos priežastys.

Daugiau informacijos galite skaityti https://osp.stat.gov.lt/informaciniai-pranesimai?eventId=174225# 

Statistitikos departamento informacija

 

Antradienis, 2018 Lapkritis 27

 

Sveikatos apsaugos sistemoje svarbiausias turėtų būti pacientas, įsitikinusi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) Sveikatos departamento vyriausioji ekonomistė Agnès Couffinhal. Pokalbyje su IQ apžvalgininke Kotryna Tamkute ji pastebėjo, kad Lietuvoje to dar trūksta. Kaip ir visuomenės spaudimo politikams keisti situaciją.

– Viena iš EBPO rekomendacijų Lietuvai ir kitoms organizacijos narėms – sveikatos sistemoje siekti į žmones orientuoto požiūrio. Kokiais būdais tai galėtų būti įgyvendinama? 

 – Pastaruoju metu vis plačiau pripažįstama, kad sveikatos apsaugos sistemoje yra reikalingi fundamentalūs pokyčiai, kurie pirmiausia būtų susiję su požiūrio keitimu. Akcentuojama, kad šios sistemos įgyvendinimo priemonės bei jų taikymas taip pat turi keistis. Tam yra viena priežastis. Mes esame įpratę apie sveikatos apsaugos sistemą mąstyti dviejų elementų – pirminės sveikatos priežiūros ir ligoninėse teikiamų paslaugų – rėmuose. Būtent taip dauguma šalių mato sveikatos priežiūrą.
Tačiau žmonių poreikiai darosi vis sudėtingesni, tarpusavyje labiau susiję ir persipynę, dažnai jie suvokiami ne tik medicinine, bet ir socialine prasme. Todėl norėdami, kad su jų problemomis būtų išties tinkamai kovojama, turime pakeisti sistemą, būdus, kaip yra prieinama prie pacientų ir gyventojų. Turėtume įvertinti jų poreikius, daugiau atsižvelgti į pacientų nuomonę plačiąja prasme: ko jie nori, kas jiems reikalinga. Mano nuomone, sveikatos priežiūros sistemoje svarbu sutelkti resursus, o ne siuntinėti žmogų po skirtingus kabinetus ir institucijas.

 
Trumpai tariant, sveikatos apsaugos sistema turi suktis aplink pacientą. Viena vertus, mes turime labiau atsižvelgti į gyventojų poreikius, kita vertus, sukurti reikalingas paskatas, kad sveikatos apsauga būtų kiek įmanoma labiau prieinama. Norėdami suteikti gyventojams reikalingą pagalbą tvariais būdais, turime siekti didesnės sistemos koordinacijos.
 

– Kokią reikšmę visuomenei turėtų didesnis dėmesys pirminei sveikatos priežiūrai? Tikėtina, kad pirmiausia tai – resursų klausimas?

– Mes suprantame, kad itin svarbu keisti būdus, kaip įgyvendinama sveikatos apsauga. Mano nuomone, pirminės sveikatos priežiūros paslaugos turėtų būti suteikiamos sveikatos apsaugos centre.

Skaičiai rodo, kad labai daug pacientų galėtų išvengti ligoninių, jei pirminė sveikatos priežiūra būtų prieinama ir kokybiška. Kita vertus, kalbame ne tik apie pirminę priežiūrą, bet ir apie socialinius pacientų poreikius.

Skaityti daugiau
Į viršų