Naujienos
-
Antradienis, 2018 Lapkritis 27
Sveikatos apsaugos sistemoje svarbiausias turėtų būti pacientas, įsitikinusi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) Sveikatos departamento vyriausioji ekonomistė Agnès Couffinhal. Pokalbyje su IQ apžvalgininke Kotryna Tamkute ji pastebėjo, kad Lietuvoje to dar trūksta. Kaip ir visuomenės spaudimo politikams keisti situaciją.
– Viena iš EBPO rekomendacijų Lietuvai ir kitoms organizacijos narėms – sveikatos sistemoje siekti į žmones orientuoto požiūrio. Kokiais būdais tai galėtų būti įgyvendinama?
– Pastaruoju metu vis plačiau pripažįstama, kad sveikatos apsaugos sistemoje yra reikalingi fundamentalūs pokyčiai, kurie pirmiausia būtų susiję su požiūrio keitimu. Akcentuojama, kad šios sistemos įgyvendinimo priemonės bei jų taikymas taip pat turi keistis. Tam yra viena priežastis. Mes esame įpratę apie sveikatos apsaugos sistemą mąstyti dviejų elementų – pirminės sveikatos priežiūros ir ligoninėse teikiamų paslaugų – rėmuose. Būtent taip dauguma šalių mato sveikatos priežiūrą.
Tačiau žmonių poreikiai darosi vis sudėtingesni, tarpusavyje labiau susiję ir persipynę, dažnai jie suvokiami ne tik medicinine, bet ir socialine prasme. Todėl norėdami, kad su jų problemomis būtų išties tinkamai kovojama, turime pakeisti sistemą, būdus, kaip yra prieinama prie pacientų ir gyventojų. Turėtume įvertinti jų poreikius, daugiau atsižvelgti į pacientų nuomonę plačiąja prasme: ko jie nori, kas jiems reikalinga. Mano nuomone, sveikatos priežiūros sistemoje svarbu sutelkti resursus, o ne siuntinėti žmogų po skirtingus kabinetus ir institucijas.
Trumpai tariant, sveikatos apsaugos sistema turi suktis aplink pacientą. Viena vertus, mes turime labiau atsižvelgti į gyventojų poreikius, kita vertus, sukurti reikalingas paskatas, kad sveikatos apsauga būtų kiek įmanoma labiau prieinama. Norėdami suteikti gyventojams reikalingą pagalbą tvariais būdais, turime siekti didesnės sistemos koordinacijos.
– Kokią reikšmę visuomenei turėtų didesnis dėmesys pirminei sveikatos priežiūrai? Tikėtina, kad pirmiausia tai – resursų klausimas?
– Mes suprantame, kad itin svarbu keisti būdus, kaip įgyvendinama sveikatos apsauga. Mano nuomone, pirminės sveikatos priežiūros paslaugos turėtų būti suteikiamos sveikatos apsaugos centre.
Skaičiai rodo, kad labai daug pacientų galėtų išvengti ligoninių, jei pirminė sveikatos priežiūra būtų prieinama ir kokybiška. Kita vertus, kalbame ne tik apie pirminę priežiūrą, bet ir apie socialinius pacientų poreikius.
-
Penktadienis, 2018 Lapkritis 23
Š. m. lapkričio 20 d. Latvijos sostinėje greitosios medicinos pagalbos medikai pradėjo „gedulo“ protesto akciją dėl susiklosčiusių darbo užmokesčio ir darbo krūvių probleminių situacijų, informuoja mixnews.lv .
Medikai prisisega prie drabužių juodas juosteles ir dalijasi savo nuotraukomis socialiniuose tinkluose, greitosios pagalbos mašinos važiuoja į iškvietimus su gedulo juostomis. Taip išreikšti savo nepasitenkinimą nusprendė medikai. Ši akcija vyks iki tada, kol atlyginimai nebus padidinti 20 procentų.
Greitosios medicinos pagalbos tarnyboje nuo š.m. lapkričio 9 d. paskelbta ypatinga situacija dėl masinių darbuotojų atleidimų.
„ Tokia ypatinga situacija tęsiasi jau beveik du metus – mes visą laiką kalbame apie darbuotojų trūkumą, mažus atlyginimus. Pvz. Rygoje per parą turime 500 iškvietimų, o kokybiškai aptarnauti mes galime tik 300. Per paskutines tris dienas tarnybą paliko 20 darbuotojų, - pasakojo Rygos skubios medicinos pagalbos tarnybos profsąjungos pirmininkas Genadij Rusanov.
Latvijos sveikatos apsaugos ministras tikina, kad darbuotojams bus padidinti atlyginimai .
Parengta pagal http://www.mixnews.lv
-
Ketvirtadienis, 2018 Lapkritis 22
Vakar Europos Komisija (EK) paskelbė, kad 2019 m. Lietuvos biudžeto projektas atitinka fiskalinės drausmės taisykles, taikomas visoms euro zonos šalims. Įvertinusi Lietuvos biudžeto projektą bei remdamasi savo makroekonominėmis prognozėmis, EK teigia, jog Lietuva atitiks Stabilumo ir augimo pakto reikalavimus tiek 2018-aisiais, tiek 2019 metais.
„Tapusi euro zonos nare, Lietuva jau ketvirtą kartą pateikė biudžeto projektą EK ir Euro grupės vertinimui – tai antrieji metai iš eilės, kuomet Komisija biudžeto projektą įvertino kaip visiškai atitinkantį fiskalines drausmės taisykles. Finansų ministerija ir EK iš esmės vienodai vertina ekonomikos raidos, struktūrinio valdžios sektoriaus balanso gerinimo tendencijas. Vertinimų panašumas rodo, kad ateinančių metų biudžetas parengtas subalansavus poreikius įgyvendinti struktūrines reformas, mažinti skurdą, vykdyti įsipareigojimus NATO ir laikytis fiskalinės drausmės“, – teigia finansų ministras Vilius Šapoka.
Šių metų lapkritį paskelbtose rudens makroekonominėse prognozėse EK 2018-2020 m. laikotarpiu numatė valdžios sektoriaus perteklių. Lietuvos biudžeto projektas atitinka EK skaičiavimus: 2018 m. ir 2019 m. valdžios sektoriaus balanso dydžiai sutampa su Finansų ministerijos projektuojamais – 0,6 proc. ir 0,4 proc. BVP. EK prognozuoja, kad 2018 m. struktūrinis valdžios sektoriaus deficitas sieks 0,6 proc. BVP, o 2019 m. sumažės iki 0,5 proc. BVP.
EK palankiai vertina Lietuvos vykdomus mokesčių ir socialinės apsaugos sistemų pokyčius. Komisija teigia, kad reformos atitinka Europos Tarybos rekomendacijas Lietuvai: gerina mokesčių ir socialinių išmokų sistemos struktūrą, siekiant mažinti skurdą ir pajamų nelygybę, plečia mokesčių bazę, pereinant prie šaltinių, kurių apmokestinimas mažiau kenkia ekonomikos augimui. Tuo pačiu EK atkreipia dėmesį, kad tolimesni išlaidų pokyčiai turėtų būti itin atsargiai vertinami ir stebimi, taip išlaikant fiskalinį tvarumą bei Stabilumo ir augimo pakto nuostatų įgyvendinimą.
EK vertinimą rasite čia.
-
Ketvirtadienis, 2018 Lapkritis 22
Sveikatos reikalų komitetas lapkričio 21 d. posėdyje nusprendė sujungti Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 151 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą XIIIP-1006 ir Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 151 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą XIIP-4829(2) ir pritarė komiteto patobulintam įstatymo projektui.
Įstatymo projektu siūloma pakeisti viešųjų asmens sveikatos priežiūros įstaigų vadovų ir jų pavaduotojų (toliau vadovai ir pavaduotojai) darbo apmokėjimo tvarką. Priėmus įstatymą, vadovų ir pavaduotojų darbo užmokesčio dydis bus siejamas su jų vadovaujamoje įstaigoje dirbančių gydytojų ir slaugytojų darbo užmokesčiu. Tikimasi, kad toks teisinis reglamentavimas paskatins įstaigų vadovus naudoti pažangesnius vadybos metodus bei motyvuos didinti darbo užmokestį įstaigoje dirbantiems darbuotojams.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmens sveikatos priežiūros įstaigų vadovų ir jų pavaduotojų darbo užmokestis nedidinamas jau eilę metų, nors tiek vidutinis darbo užmokestis, tiek medikų atlyginimai nuolat auga.
BNS informacija
-
Antradienis, 2018 Lapkritis 20
Lietuvoje daugiau nei pusė (54 proc.) apklaustųjų patenkinamai arba blogai vertina galimybę norimu laiku patekti pas šeimos gydytoją, o blogiausiai (66 proc.) vertina patekimą pas gydytojus specialistus. Tik 15 proc. minėtų paslaugų rūšių galima gauti greičiau nei per 31 dieną. Statistika rodo, kad pas medikus Lietuvoje lankomasi trečdaliu dažniau, o gydytojų ir lovų ligoninėse yra daugiau (20 ir 45 proc.) nei ES vidurkis.
Valstybės kontrolės atliktas auditas „Asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas ir orientacija į pacientą“ rodo, kad šalyje svarbiausia sveikatos priežiūros problema išlieka didelės eilės, o viena to priežasčių – neoptimali specialistų struktūra, slaugytojų ir gydytojų specialistų trūkumas.
„Dėl specialistų trūkumo ilgiausiai tenka laukti gydytojo genetiko, hematologo, kardiologo, endokrinologo, oftalmologo paslaugų. Kita vertus, šeimos gydytojai vis dar dirba darbus, kurie įveikiami slaugytojams. Norėdami greičiau patekti pas gydytojus arba atlikti tyrimus, žmonės linkę rinktis mokamas paslaugas privačiose gydymo įstaigose. Dalis žmonių, nenorėdami laukti ilgose eilėse, nusprendžia gydytis patys“, – teigia Valstybės kontrolės Visuomenės gerovės audito departamento direktoriaus pavaduotoja Vilma Maslauskienė.
Anot auditorių, specialistų poreikio planavimą šalyje reikia tobulinti: vertinti paslaugų poreikio regionuose pokyčius, specialistų krūvius, gydytojų poreikio prognozes.
Auditas atskleidė, kad ir patys pacientai prisideda prie didelių eilių, nes apie 20 proc. užsirašiusiųjų į gydymo įstaigas pas gydytojus neatvyksta. Gydymo įstaigos teigia, kad dalis pacientų nepraneša, kad neatvyks, o priemonių, kurios skatintų pacientus laikytis pareigų, nėra.
Tai yra antrasis šiais metais Valstybės kontrolės atliktas auditas asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės tema. Spalio mėnesį buvo paviešinti audito „Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybė: saugumas ir veiksmingumas“ rezultatai. Jie atskleidė, kad saugių ir veiksmingų paslaugų užtikrinimui trūksta gydymo metodikų, tinkamo specialistų licencijavimo, klaidų registravimo ir paslaugų veiksmingumo vertinimo. Šių problemų sprendimas padėtų gerinti ir paslaugų prieinamumą.
Pažymėtina, kad Valstybės kontrolė atliko kasmetinį Privalomojo sveikatos draudimo fondo finansinį (teisėtumo) auditą ir konstatavo, kad iki šiol nėra išgrynintos fondo teikiamos paslaugos, o kainos nėra pagrįstos objektyviomis sąnaudomis – tai taip pat turi įtakos paslaugų kokybei ir prieinamumui.
Sveikatos priežiūros klausimai bus nagrinėjami kasmetinėje Valstybės kontrolės organizuojamoje tarptautinėje valstybės tvarios plėtros konferencijoje „Signals 2018“, kur kartu su geriausiais šios srities profesionalais bus ieškoma kokybiškos sveikatos priežiūros recepto.
BNS informacija