Pastaraisiais metais darbo ginčų komisijos (DGK) vis dažniau sprendžia ginčus, susijusius su nuotoliniu darbu. Nuotolinis darbas tampa įprasta praktika, tačiau dėl šios formos ypatumų kyla naujų teisinių iššūkių.

Kada leisti dirbti nuotoliniu būdu – darbdavio pareiga?

VDI darbo ginčų komisijų darbo organizavimo skyriaus vedėja Irina Janukevičienė pažymi, kad dirbti nuotoliniu būdu galima tiek darbuotojo prašymu, tiek šalių susitarimu. Tačiau tam tikrų darbuotojų grupių prašymą darbdavys privalo tenkinti, nebent įrodo, kad tai neįmanoma dėl gamybinio būtinumo ar per didelių sąnaudų. Ši nuostata taikoma, pavyzdžiui, nėščioms darbuotojoms, darbuotojams, auginantiems vaiką iki 8 metų, ar slaugantiems šeimos narį ir kt. Šių kategorijų darbuotojai turi teisę į nuotolinį darbą, jei nėra objektyvių kliūčių, kurias darbdavys privalo pagrįsti.

Darbdavys privalo nustatyti aiškią nuotolinio darbo tvarką

Nuotolinio darbo organizavimas reikalauja darbdavio dėmesio. „Svarbu darbdaviui nustatyti nuotolinio darbo darbovietėje tvarką, kuri aiškiai apibrėžtų tokio darbo organizavimo ypatumus“, – pabrėžia skyriaus vedėja I. Janukevičienė.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2024-10-08 nutartis civ. b. Nr. e3K-3-176-684/2024) yra išaiškinęs, kad nuotolinis darbas turi būti organizuojamas pagal aiškiai nustatytas taisykles. Taisyklėse turėtų būti numatyti darbo laiko apskaitos reikalavimai, darbo vietos specifika, suteikiamų darbo priemonių naudojimo sąlygos, bendravimo su darbuotoju būdai bei išlaidų, patiriamų dirbant nuotoliniu būdu, kompensavimo tvarka. Kiti svarbūs aspektai, susiję su nuotoliniu darbu, taip pat turėtų būti išsamiai aprašyti.

Nesant taisyklių – darbdavys apriboja savo teises

Neturint nuotolinio darbo tvarkos, darbdaviams gali kilti problemų konstatuojant darbo pareigų pažeidimus. Pavyzdžiui, jei nėra taisyklių, kurias darbuotojas pažeidžia, gali būti sunku įrodyti darbo sutarties nutraukimo teisėtumą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika aiškiai pabrėžia: darbdavys, neturėdamas tinkamai reglamentuotos nuotolinio darbo tvarkos, riboja savo galimybes įrodyti, kad darbuotojas netinkamai vykdė darbo pareigas ar neatvyko į darbą.

VDI rekomendacijos

Siekdami išvengti ginčų, darbdaviai turėtų užtikrinti, kad būtų parengtos aiškios nuotolinio darbo taisyklės, kurios apimtų visas svarbiausias darbo organizavimo nuostatas. Darbuotojai taip pat raginami atidžiai susipažinti su darbo tvarkomis ir, jei kyla klausimų, konsultuotis su VDI. Nuotolinis darbas gali būti produktyvus ir patogus, jei abi pusės laikosi aiškių susitarimų ir teisės aktų reikalavimų.

Daugiau informacijos apie nuotolinį darbą ir jo organizavimo tvarką galite rasti čia.

Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija

prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

Algirdo g. 19, LT-03607 Vilnius

www.vdi.lt

Nuo pirmadienio, gruodžio 9 d., nacionalinei Greitosios medicinos pagalbos tarnybai (GMPT) pradeda vadovauti Donatas Paliulionis. Jį, laimėjusį viešąjį konkursą, į pareigas paskyrė laikinai pareigas einantis sveikatos apsaugos ministras Aurimas Pečkauskas. D. Paliulionis vadovo pareigose keičia Iloną Kajokaitę, kuri laikinai vadovavo Tarnybai.

A.Pečkauskas teigia, kad naujasis vadovas puikiai pažįsta greitosios medicinos pagalbos sistemą, yra dirbęs visose jos grandyse, ateina su vizija ir ambicija pagerinti nacionalinės Tarnybos veiklą.

„Gera žinia, kad pati organizacija, Greitoji medicinos pagalbos tarnyba, sugeba išugdyti lyderius –  D. Paliulionis yra geras to pavyzdys. Greitoji medicinos pagalba turi vieną aukščiausių pasitikėjimų visuomenėje. Vadovui keliamas tikslas ir toliau auginti šį pasitikėjimą, diegiant organizacines ir veiklos naujoves – nuo darbo kultūros pokyčio iki informacinių technologijų, reagavimo, pastočių tinklo plėtros“, – sako laikinai pareigas einantis ministras.

Ministras taip pat dėkoja I. Kajokaitei, kuri pastaruosius tris mėnesius laikinai vadovo Tarnybai, už darbą ir pastangas. Ji lieka dirbti GMPT ankstesnėse pareigose – direktoriaus pavaduotoja medicinai.

„Greitosios medicinos pagalbos tarnyba yra gyvybiškai svarbi visai Lietuvai, todėl vadovauti šiai organizacijai – ne tik garbė, bet ir didelė atsakomybė. Sieksiu, kad mūsų teikiamos paslaugos būtų dar kokybiškesnės, operatyvesnės ir labiau prieinamos kiekvienam gyventojui, o GMPT komanda jaustųsi stipri, motyvuota ir įgalinta efektyviai vykdyti savo svarbią misiją“, – sako naujasis vadovas.

39-erių D. Paliulionis nuo 2020 m. vadovauja vienam iš GMPT – Slaugos – padaliniui. Jis yra puikiai susipažinęs su greitosios medicinos pagalbos darbo specifika, Kauno GMPT ėjo įvairias su tuo susijusias pareigas: civilinės slaugos specialisto, dispečerio ir dispečerinės administratoriaus, paramediko, GMP brigados vadovo. Naujasis vadovas yra baigęs slaugos, odontologinės priežiūros, paramediko krypties mokslus, Lietuvos sporto universitete įgijęs Verslo vadybos magistro laipsJis yra keturis kartus išrinktas geriausiu Kauno miesto GMP stoties metų darbuotoju. Apdovanotas Sveikatos apsaugos ministerijos už reikšmingą indėlį Lietuvos žmonių sveikatai. D. Paliulioniui taip pat suteiktas nusipelniusio Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojo vardas.

Į GMPT vadovo pareigas iš viso kandidatavo 13 asmenų. Atrankos komisija, įvertinusi kandidatų profesines ir vadybines kompetencijas, atrinko tris pretendentus, kurie antrajame etape turėjo pokalbį su ministru. GMPT vadovas į pareigas skiriamas sveikatos apsaugos ministro sprendimu.

Nacionalinė Greitosios medicinos pagalbos tarnyba savo veiklą pradėjo 2023 m. liepos 1 d., sujungus atskirai šalyje veikusias 48 GMP įstaigas. Joje dirba beveik 2,8 tūkst. darbuotojų – tai viena didžiausių sveikatos organizacijų Lietuvoje. Ji pavaldi Sveikatos apsaugos ministerijai. Sukūrus naują organizaciją, greitoji medicinos pagalba gyventojams teikiama vadovaujantis vienodais standartais.

SAM Komunikacijos skyrius <https://sam.lrv.lt/lt/struktura-ir-kontaktine-informacija/kontaktai-ziniasklaidai/>

Ketvirtadienį Seimui planuojama pateikti Vyriausybės programą čia: . Gruodžio 12 dieną numatoma ją patvirtinti. Tai padarius prisieks ir pareigas pradės eiti socialdemokrato Gintauto Palucko vadovaujamas Ministrų kabinetas. Centro kairės Vyriausybė žada parengti atskirą programą regionų medikų trūkumui mažinti. „Užtikrinsime, kad jauniesiems medicinos specialistams būtų patrauklu dirbti visoje Lietuvoje“, – teigiama Vyriausybės programos projekte. Daug dėmesio programoje žadama skirti vaikus auginančioms šeimos, užtikrindama joms didesnę finansinę paramą ir mažesnius mokesčius, sudarydama sąlygas auginti vaikus, o motinystę ir tėvystę derinti su darbu, lengviau įsigyti būstą ir pan. Seimas pakluso prezidentui, vienas konkrečių pažadų – skirti reikiamą pagalbą nevaisingoms šeimoms, įskaitant dalinį ar visišką pagalbinio apvaisinimo finansavimą. Švietimo srityje ketinama audituoti ir stabdyti „karštligiškai vykdomas reformas, kurios gali turėti neigiamų pasekmių švietimo sistemai“. Įsipareigojama subalansuoti mokyklų tinklą, vadovaujantis nuostata, kad kiekvienas vaikas turi teisę gauti kokybišką švietimą nepriklausomai nuo to, kur gyvena. Jame numatytas ir įsipareigojimas dėl visuotinio neformaliojo švietimo. „Kiekvienam Lietuvos moksleiviui turi būti sudarytos galimybės lankyti būrelį. Sieksime, kad būtų nuosekliai didinamas finansavimas neformaliajam švietimui, kad didėtų neformaliojo švietimo krepšelis, įskaičiuojant ir papildomo pavėžėjimo išlaidas“, – teigiama dokumente. Spręsti mokytojų trūkumą planuojama ženkliai didinant pedagogų atlyginimą, numatyta kompensuoti jiems kanceliarines išlaidas, tobulinti etatinio apmokėjimo už darbą ir tvarką.Ketinama parengti specialią programą „Talentai Lietuvai“, pagal kurią studentai, pasirašę trišales sutartis su savivaldybe ir švietimo įstaiga, gautų stipendijas ir įsipareigotų po studijų tam tikrą laikotarpį dirbti toje savivaldybėje. Išamiau skaitykite Lietuvos sveikata informacija Nr_49_Lietuvos_sveikata.pdf ir Nr_49_Publicum_sanitas.pdf