Ribotas kadencijų skaičius gydymo įstaigų vadovams, daugiau skaidrumo ir modernių vadybos metodų diegimas – tokios permainos artimiausiu metu laukia valstybinių sveikatos įstaigų. Tuo tikslu reformuojant sveikatos sistemą siūloma modernizuoti valstybinių gydymo įstaigų valdymą, vadovaujantis geriausia verslo ir kituose valstybės sektoriuose pasiteisinusia praktika bei užsienio šalių patirtimi, diegiant šiuolaikinės vadybos įrankius.

Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, sėkminga visos sveikatos sistemos reforma yra neatsiejama nuo naujos, šiuolaikiškos vadybos praktikos diegimo gydymo įstaigose.

 „Tad reforminiuose projektuose, kurie turėtų būti pateikiami poryt Seime, siūlome sprendimus, kurie leistų užtikrinti, jog gydymo įstaigos teiktų kokybiškas, žmonių lūkesčius atitinkančias paslaugas ir tuo pačiu racionaliai naudotų tam skiriamas lėšas. Svarbu ir tai, kad juose siūloma diegti modernius šiuolaikinės vadybos metodus, kurie jau yra sėkmingai išbandyti ir veikia kitur - valstybinėse įmonėse bei verslo organizacijose. Nepriklausomi valdybų nariai dalyvaudami gydymo įstaigų valdyme turėtų įnešti daugiau skaidrumo, žinių bei vadybos patirties“, –  sako ministras A. Veryga.

Sausio 9 dieną Vyriausybėje įvyko apskritojo stalo diskusija viešojo sektoriaus finansavimo ir efektyvumo didinimo klausimais. Iš vyriausybės pakviestų ekspertų: keli politologai, bankų atstovai, Lietuvos banko vadovas ir prof. Boguslavas Gruževskis tik pastarasis bandė pateikti savo pasvarstymus apie vieningą viešojo sektoriaus darbo užmokesčio sistemą bei iš ko turi būti sudarytas darbo užmokestis.

Diskusijos pradžioje Vyriausybės pateikti skaičiai bylojo, jog viešojo sektoriaus atlyginimų ir vidutinio darbo užmokesčio (VDU) santykis kelerius pastaruosius  metus beveik nesikeitė, pirmojo augimas – 37 proc., VDU – 39,3 proc. Labiausia atlyginimai augo sveikatos apsaugoje – beveik 50 proc., mažiausiai – viešajame administravime. Nuo kaimyninių šalių Lietuva esą mažai kuo skiriasi.

38,74 euro – tokio dydžio minimalią mėnesinę privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmoką nuo sausio turi mokėti gyventojai, kurie užsiima tik savarankiška veikla bei tie, kurie šią įmoką turi mokėti patys.

Nuo 2019 m. pradžios pasikeitė minimalios mėnesinės algos (MMA) dydis, dabar, sujungus darbdavio ir darbuotojo įmokas ir mokesčius, popieriuje ji siekia 555 eurus. Pajamoms nuo šiol taikomas 6,98 proc. PSD tarifas, tai pat keičiasi savarankiškai dirbančiųjų socialinio draudimo įmokų tarifai.

„Sodra“ primena, jog tie gyventojai, kurie nesimoko, nėra draudžiami PSD valstybės lėšomis ir nedirba bei nėra registravęsi Užimtumo tarnyboje, minimalią PSD įmoką – 38,74 Eur – turi sumokėti savarankiškai iki einamojo mėnesio pabaigos. To nepadarius jiems gali tekti padengti suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas ir taip pat kaupiasi PSD įmokų skola.